Lietuvos krepšinio rinktinės vyrų pastangos neatnešė trokštamo rezultato.
Viena stipriausių žaidėjų sudėčių per visą šalies krepšinio istoriją, šešios savaitės nuoseklių darbų vasarą, laimėtos 9 kontrolinės rungtynės pakeliui į Vokietiją ir aukšto lygio atakuojantis krepšinis Europos čempionate nepavertė Kazio Maksvyčio treniruojamos komandos laiminčios.
Dvi pergalės ir keturi pralaimėjimai, visi po itin atkaklių kovų stipriems varžovams, lėmė prasčiausią vietą Lietuvos rinktinei per visą šalies krepšinio istoriją Europos pirmenybėse.
Aštuntfinalyje Ispanijos komandos po pratęsimo eliminuota Lietuva liko penkiolikta – toli nuo savo ir tautos lūkesčių.
Sekmadienį nusivylusi mūsų rinktinė tykiai grįžo iš Berlyno, kur antradienį ir trečiadienį aštuonios kitos komandos tęs kovą dėl apdovanojimų.
O lietuvių laukia ilga analizė ir bandymai priimti nesėkmę Vokietijoje kaip pamoką.
Artimiausias kitas rungtynes mūsų šalies krepšininkai žais lapkričio 11 ir 14 d. su Prancūzija ir Juodkalnija, kai tęs atrankos kelią į 2023 metų pasaulio čempionatą.
Per šias rungtynes Lietuvos komandai gali vadovauti kitas treneris, bet ar sprendimų gali būti daugiau?
Apie tai 15min pokalbis su LKF prezidentu Vydu Gedvilu.
– 2 pergalės ir 4 pralaimėjimai, galutinė vieta 15-oji – ką galima buvo geriau padaryti čempionate? – 15min paklausė V.Gedvilo.
– Manau, kad vyrai žaidė ir labai stengėsi. Manau, kad tai perspektyvi rinktinė, kuri ateityje pasieks pergalių ir ne vieną.
Tiesiog trūko sėkmės. Manau, kad galėjome prieš visas keturias komandas ir laimėti, ir pralaimėti. Šįkart pasitaikė klaidų rungtynių pabaigose per grupės varžybas.
Buvo apmaudžių klaidų, bet negaliu sakyti, kad vyrai nesistengė. Jie padarė viską, tiesiog šiek tiek trūko sėkmės. Mūsų abejos laimėtos rungtynės buvo prieš silpnesnes komandas, bet tos pergalės irgi buvo svarbios.
– Ketveriose rungtynėse Lietuvos komanda turėjo persvarą per ketvirtus kėlinius, bet visus sykius pralaimėjo. Ar dėl to turite priekaištų treneriams?
– Noriu pažymėti, kad į šį čempionatą kaip niekada susirinko ypač stiprios komandos. Jos turėjo stipriausius žaidėjus iš NBA. Visos stiprios komandos turėjo savo didžiausias žvaigždes. Visos rinktinės galėjo prieš bet ką laimėti, bet galėjo ir pralaimėti. Tai parodė ir Serbija, turėjusi labai stiprią komandą, bet aštuntfinalyje pralaimėjusi Italijai. Ir Turkija, ir Lietuva turėjo stiprias komandas, tačiau pralaimėjo.
Antra, svarbu, kokiu keliu toliau eis Lietuvos rinktinė. Ar natūralizuosime kokį vieną žaidėją iš NBA arba kitą aukšto lygio krepšininką? Ne, mes tokiu keliu neisime. Kol aš būsiu prezidentas, mūsų rinktinėje žais tik lietuviai.
Ispanijos rinktinę į priekį patraukė natūralizuotas žaidėjas Lorenzo Brownas, įmetęs 28 taškus. Jei jo nebūtų, manau, be problemų būtume įveikę ispanus.
Dabar mane džiugina, kad mūsų rinktinė yra puiki. Taip, mes likome penkiolikti. Tačiau tai nieko nekeičia – penkiolikta, trylikta ar aštunta pozicija – jos nesvarbios, nes norime pačių aukščiausių vietų. O šios komandos svarbiausios pergalės laukia ateityje. Bus pasaulio čempionatas, į kurį bilietą jau beveik užsitikrinome, bus olimpinės žaidynės. Krepšinis tęsiasi, mes ir toliau kelsime pačius aukščiausius tikslus. Kitos vietos mūsų nedomina – tik aukštos vietos.
– Ar į tas vietas toliau turėtų vesti Kazys Maksvytis? Kokia jo ateitis rinktinėje?
– Aš galiu pasakyti tik savo nuomonę, nes federacijos vykdomasis komitetas svarstys vėliau, veikiausiai po poros savaičių.
Aš noriu, kad Kazys tęstų savo darbą. Jis yra tas treneris, kuris beveik jau išvedė komandą į 2023 metų pasaulio čempionatą. Taigi, manau, kad jis privalo pabaigti olimpinį ciklą su šia komanda. O ši komanda gali žaisti olimpinėse žaidynėse 2024 metais. Tikrai gali.
Po pirmos nesėkmės atleisti trenerį? Jis irgi tobulėja. Kazys yra protingas treneris, padarys išvadas, išanalizuos žaidimą. Be to, yra ir kiti treneriai, t. y. K.Maksvyčio asistentai: Kęstutis Kemzūra, Giedrius Žibėnas, kurie turi patirties ir įgavo jos dar daugiau. Nesėkmę lėmė mūsų nelaimingos klaidos, pritrūkome sėkmės.
– Ar esate įsitikinęs, kad K.Maksvytis pats norės tęsti darbus rinktinėje po nuviliančio turnyro ir laukiančio didelio krūvio Kauno „Žalgirio“ trenerio pareigose? Po paskutinių Europos čempionato rungtynių jis pats sakė: „Negaliu pasakyti, ar tęsiu darbus.“
– Kazys turi nurimti, pailsėti ir šaltu protu dirbti toliau. Nemanau, kad Kazys yra toks minkštas, kad po pirmos nesėkmės paliktų laivą. Jis yra to laivo kapitonas ir iš jo turėtų išeiti paskutinis. Nemanau, kad Kazys priims tokį sprendimą.
– Esate kalbėję su K.Maksvyčiu apie tai sekmadienį per kelionę atgal iš Vokietijos?
– Ne, skridome atskirai, bet prieš tai kalbėjome: padėkojau už darbą, nuraminau. Kai nurims aistros ir įtampa, viską aptarsime.
Esame kalbėję su juo ir dar prieš čempionatą. Jam sakiau, kad jis turi pabaigti visą olimpinį ciklą. Aš jam iškart sakiau, kad, net ir nutikus nesėkmei Europos čempionate, nesame tokie, kurie iškart nukirstume galvas.
Visi kažkiek atsakingi. Gal žaidėjų viena kita klaidelė, gal trenerių viena kita klaidelė – tai bendras reikalas.
Nemanau, kad Kazys turėtų atsistatydinti. Jis turėtų toliau dirbti. Tai mano nuomonė. Tačiau kiek girdžiu iš visų vykdomojo komitetų narių, ir visa federacija mąsto taip pat. Reikia nuryti karčią piliulę ir dirbti toliau.
– Tai reiškia, kad nesvarstysite kitų kandidatų?
– Nežinau, nebent kas iškeltų federacijoje kokį variantą. Bet koks tikslas dabar svarstyti?
– Manote, kad nereikia atsarginio plano, jei, pavyzdžiui, pats treneris K.Maksvytis nuspręstų pasitraukti?
– Nėra tokio trenerio-mesijo, nuo kurio priklausytų viskas. Būtų lengva pamoti burtininko lazdele. Štai ir Svetislavas Pesčius yra daug pasiekęs treneris, bet Serbija pralaimėjo.
– Dabar Lietuvos rinktinė žais lapkritį, kai pasaulio čempionato atrankos rungtynės vyks tuo pačiu metu, kaip ir Eurolygos. Ar Kęstutis Kemzūra turėtų treniruoti per artimiausią varžybų langą?
– Apie tai dar nekalbėjome. Reikės susėsti su trenerių štabu pasikalbėti ir priimti sprendimą. Dabar negaliu atsakyti.
– Ar manote, kad ateityje turėtų keistis rinktinės žaidėjų sudėtis? Ar įsivaizduojate rezervus?
– Manau, kad trenerių štabas priėmė sprendimus, o federacija į šį procesą nesikišo. Treneriai vykdo treniruočių procesą, vykdo ilgas stovyklas, mato kiekvieno žaidimą ir gali priimti sprendimus.
Manau, kad K.Maksvytis surinko gerą sudėti. Gal dar Edgaras Ulanovas galėjo būti rinktinėje. O kiti žaidė.
– Kandidatų sąraše buvo kiek daugiau žaidėjų, tarp jų Donatas Motiejūnas, Artūras Gudaitis, Gediminas Orelikas, Eimantas Bendžius, kurie neatvažiavo į stovyklą. Deividas Sirvydis ar Tadas Sedekerskis nebuvo pakviesti. Ar kažkas iš jų galėjo pridėti gylio atsarginių suolui?
– Galime mąstyti, kas būtų buvę. Bet gal dar blogiau būtų su tais žaidėjais? Tai filosofinis klausimas. Kai nepasiseka, bandome ieškoti priežasčių, bet aš manau, rinktinė buvo stipriausios sudėties. Gal tik E.Ulanovo treneris norėjo labiau, bet jis atsisakė šiemet žaisti. O kiti turbūt netiko trenerio strategijai.
– Jei pažvelgtume į komandas, kurios nugalėjo mūsų komandą, visi varžovai turėjo stipresnius perimetro žaidėjus – Slovėnija Luką Dončičių ir Goraną Dragičių, Prancūzija – Evaną Fournier, Vokietija – Dennisą Schroderį ir Franzą Wagnerį, Ispanija – L.Browną. Ar turime ateityje galimybių sustiprinti gynėjų grandį? Ar tiesiog turime laukti, kad dar patirties įgautų Rokas Jokubaitis?
– Jokubaičio žaidimo kokybė gerėja, kaip ir kitų jaunų žaidėjų. Jie žaidžia stipriuose klubuose. Vadinasi, kokybė pagerės. Aišku, neturime pirmo ryškumo žvaigždžių, kaip Dončičius ar Dragičius, taip pat Giannis Antetokounmpo Graikijos rinktinėje.
Neturime NBA pirmojo penketo žvaigždžių, bet komandiniu žaidimu galime daugiau, o komandą turime puikią. Juk ir prieš tas stipriausias varžoves – Slovėniją, Prancūziją trūko tik šiek tiek sėkmės. Juk mes irgi turime lyderių. Galbūt ne pirmo ryškumo, ne pačių geriausių pasaulyje, bet turime Joną Valančiūną, Domantą Sabonį, Marių Grigonį, tą patį Roką Jokubaitį. Tai yra žaidėjai, kurie gali atnešti rezultatą.
– Sakėte, kad niekada nekviesite natūralizuotų žaidėjų, bet gal kelsite klausimą, ar FIBA taisyklės nėra per laisvos, kad rinktinės gali labai greitai ir paprastai gauti jokio ryšio su šalimi neturėjusį krepšininką? Pavyzdžiui, futbole pasitelkti natūralizuotą žaidėją yra žymiai sudėtingesnis ir ilgesnis kelias.
– Aš nesu už tai, kaip veikia sistema, kad svetimi žaidėjai laimi čempionatą. Nežinau, kaip Lietuvos krepšinio sirgalių bendruomenė sureaguotų. Gal reikėtų apklausos, ar verta pirkti žaidėją rinktinei? Mes labiau norėtume, kad kiltų mūsų žaidėjų lygis.
Manau, kad mes kreipsimės į FIBA dėl šių dalykų. Dabar kone kiekvienoje komandoje yra natūralizuotas žaidėjas, bet taisyklės turėtų būti tokios, kad tokie krepšininkai negalėtų nulemti galutinio rezultato.
Mes jau esame parengę raštą dėl teisėjavimo kokybės, spręsime ir kitą klausimą. Antras raštas bus apie jūsų užduotą klausimą.
– Kaip tikitės pakelti teisėjavimo lygį Europos pirmenybėse?
– Detaliau išnagrinėta rašte, bet esmė yra tokia, kad teisėjauti galėtų ir Eurolygos arbitrai, kurie dėl FIBA ir Eurolygos pykčių dabar negali to daryti. Kaip žinoma, Europos pirmenybėse nebuvo pačių geriausių teisėjų.
Be to, reikia kelti bendrą teisėjavimo lygį per nacionalinius čempionatus. Tačiau esmė paprasta – reikia, kad pirmenybėse švilptų geriausi teisėjai.
– Kokius Lietuvos jaunimo žaidėjus įsivaizduojate kaip artimiausią papildymą vyrų rinktinei?
– Mūsų jaunimas neblogas. Tai matyti pagal šių metų rezultatus. Dvidešimtmečių rinktinė laimėjo sidabrą, o šešiolikmečių – auksą Europos pirmenybėse.
Septyniolikmečiai buvo ketvirti pasaulio čempionate, o aštuoniolikmečiai suklupo ketvirtfinalyje (finišavo septinti).
Be to, mūsų buvusių krepšininkų šeimose auga puikūs perspektyvūs vaikai: brolių Lavrinovičių, Štombergo, Jasikevičiaus.
Ir Šarūno Marčiulionio sūnus Augustas yra superinis gynyboje. Jei dar pagerintų metimą, puikiai galėtų žaisti.
Aišku, iš artimiausių žaidėjų Ąžuolas Tubelis turbūt būtų arčiausiai.
„Žalgirio“ komandoje yra talentingi aukštaūgiai: Motiejus Krivas ir Paulius Murauskas.
JAV dar yra Matas Buzelis, U20 rinktinės lyderis Mantas Rubštavičius, kuris jau dabar puikiai žaidžia.
U16 tapusios komandos Nojus Indrušaitis, Kasparas Jakučionis iš „Barcelona“ jaunimo komandos.
Aišku, ne visi jaunimo čempionai tampa žvaigždėmis, bet jei iš kiekvienos kartos iššautų po vieną kitą, o gal net 3–4, tai būtų didelė parama Lietuvos krepšiniui. Suprantame, kad daug jaunimo varžybose buvusių lyderių paskui pradingsta vyrų krepšinyje. Tai problema, bet iš dabartinių jaunų vyrukų bus 3–4 žaidėjai, kurie turi gerus šansus.
Bet aš tikiu, kad gerų galimybių nereikės laukti ilgai. Jau pasaulio čempionatui turėtų užaugti užgautos ambicijos, noras atsirevanšuoti ir reabilituotis.
Džiaugiuosi ir mūsų sirgaliais, kurie ir dabar kartoja, kad vis tiek palaikysime mūsų komandą. Jų bendra nuomonė: taip, rezultatas nėra geras, bet reikia žiūrėti į priekį, į ateitį.
