Nepatiko:
-
Krepšinio religijos mitai
Krepšinis yra Lietuvos religija – vienas labiausiai paplitusių melagingų mitų mūsų šalyje.
„Gėda! – pasakys jums Šarūnas Jasikevičius, šiuos žodžius ištaręs po dvikovos su Panevėžio „Lietkabeliu“ sausio pabaigoje. – Dedamės, kad krepšinis yra mūsų religija, bet niekas nerodo rungtynių per televiziją.“
Amen.
Kadangi rungtynės vyko ne savaitgalį, o pirmadienį, TV6 netransliavo tuometinių LKL lyderių dvikovos dėl savų taisyklių.
Vietoj puikių kovų įsijungę kanalą sirgaliai su nuostaba pamatė visokius kaulus, csi kriminalistus ir kitus „ypatingos reikšmės“ serialus.
Kaip ir pirmųjų „Žalgirio“ ir „Lietkabelio“ sezono rungtynių, kuriose panevėžiečiai sensacingai pradėjo LKL čempionatą, nugalėdami auksinių žiedų savininkus. Kaip ir dar vienų puikių „Lietkabelio“ ir „Lietuvos ryto“ rungtynių prieš pat Kalėdas, kai po emocingos kovos vėl laimėjo panevėžiečiai.
Televizininkų pasiteisinimas buvo labai konkretus, bet drauge nelogiškas – mat jų laikas yra savaitgalis, mat televizija auklėja žiūrovą atsisėsti prie televizoriaus pažiūrėti LKL rungtynių šeštadienį ir sekmadienį 17 val., todėl jeigu mačas vyksta penktadienį arba pirmadienį, jis netransliuojamas.
Kvailystė.
Užuot vyresni ir išrankesni televizijos žiūrovai didžiuliame ekrane galėtų pasižiūrėti gerą „Žalgirio“/„Lietuvos ryto“ dvikovą su „Lietkabeliu“, įsijungę kanalą jie su nuostaba pamatė visokius kaulus, csi kriminalistus ir kitus „ypatingos reikšmės“ serialus.
LKL baksnojo pirštu į televiziją, bet atsakomybę turėtų prisiimti ir lygos vadovai – jie privalo užtikrinti, kad žiūrovai pamatytų geriausius mūšius. Negali sudėti parašų po sutartimi su televizija ir palikti visko jų valiai.
Sakysite, dabar visi žiūri krepšinį internetu. Papasakokite tai vyresniems krepšinio gerbėjams, kurie vis dar renkasi mygtukinį telefoną vietoj išmaniojo, nes šiuo naudotis paprasčiau.
Ir linkėjimai televizijai, kuri dar nesugeba žiūrovui pateikti transliacijų HD raiška. Kaip pasakytų Šaras, „tai dar viena gėda“.
-
Gal aš debilas?
„Nežinau, gal aš debilas esu? Aš jų klausiu, gal bloga mano anglų kalba? Jie tyli, sako, kad viskas gerai.
Bet per minutės pertraukėlę pasakau, ką daryti – jie daro priešingai. Ir puolime, ir gynyboje. Arba jie manęs nesupranta, arba aš esu durnas, arba, nežinau, ką pasakyti – jie durni? Taip – tiesiai šviesiai“, – pratrūko „Šiaulių“ treneris Vaidas Pauliukėnas po pralaimėjimo „Žalgiriui“ 45:98 sezono pradžioje.
Gal komandos nariai neklauso. Gal iš tikrųjų jų krepšinio suvokimas ir meistriškumas ne toks didelis, kad perprastų trenerio nurodymus. Ir taip, viena vertus, tai buvo pakankamai juokingas vaizdas. Tiksliau, juokas pro ašaras, žvelgus į „Šiaulių“ klubo realybę.
Bet objektyviai įvertinus V.Pauliukėno veiksmus, tai buvo didžiulė trenerio komunikacijos klaida, kuri iškart užmetė šleifą ir ant visos komandos, ir ant jo, kaip trenerio.
V.Pauliukėnui pirmasis sezonas vyr. trenerio poste buvo pilnas išbandymų. Dar sezono pradžioje klubo vadovai nuogąstavo, kad komanda gali nefinišuoti ir trauktis iš čempionato. Ekipa liko be rėmėjų ir svirduliavo ant devynaukščio namo balkono turėklų.
Tačiau visada reikia išlikti profesionaliam ir galvoti, ką kalbi. Ypač jei esi aukščiausio Lietuvos krepšinio diviziono treneris ir žodžiais durniai, debilai mėtaisi prieš kameras.
Pirmiausia, V.Pauliukėnas paliks tokio trenerio įspūdį, kuris nesuvaldo komandos ir yra netvirtas psichologiškai. Kad komandos bėdas jis sprendžia ne vidiniame rate, o skalbia trumpikes prieš visą Lietuvą.
Tokiam treneriui sunku sulaukti žaidėjų pasitikėjimo. Kaip jie tikės treneriu, jei šis juos žemina prieš visą Lietuvą?
Galima tik pakartoti „Grizzlies“ trenerio Davido Fizdale'o pavyzdį – užstojo saviškius prieš teisėjus taip, kad jam skirtą NBA baudą sumokės susimetę krepšininkai.
Legendinės V.Pauliukėno konferencijos vaizdo įrašas „Youtube“ prasisuko 44 tūkstančius kartų (5 žiūrimiausias video LKL kanale šį sezoną). Dešimtys tūkstančių žmonių skaitė straipsnius apie V.Pauliukėno nervų protrūkį didžiausiuose Lietuvos portaluose. Treneris buvo mėgdžiojamas ir per M-1 susuktus klipukus per „Žalgirio“ rungtynes Eurolygoje.
Ir ką vasaros pabaigoje prie ežero prisimins krepšinio aistruolis, tai tikrai ne tai, kad šiauliečiai LKL sezono pabaigoje kovingai vos neišsikapstė iš paskutinės turnyro lentelės vietos.
Kita vertus, V.Pauliukėnas dar yra jaunas vyr. treneris ir jam tai bus gera pamoka ateičiai.
-
Rinktinės treneris ketvirtas
Dainius Adomaitis žinojo, kokia atsakomybė užgrius jo pečius tapus Lietuvos rinktinės treneriu. Ir ne tik vadovaujant nacionalinei komandai.
Klaipėdiečių maršrutas reguliariojo sezono finišo link buvo labai vingiuotas, o karščiausią postą Lietuvos krepšinyje užėmusio D.Adomaičio darbas „Neptūne“ dabar bus vertinamas pagal aukštesnius standartus.
Gerokai užsiūbuotas sezono pradžioje, kai su „Šiauliais“ plūduriavo turnyro lentelės apačioje, „Neptūnas“ įsibėgėjo, bet neišvengė seklumų ir galop finišavo ketvirtas.
Ketvirtoji vieta reguliariajame sezone – žemiausia „Neptūno“ pozicija nuo 2013-ųjų.
Ilgai mėtytas tarp 4–6 vietų, „Neptūnas“ sezono metu taip rimtai niekada ir nepretendavo į pirmąjį trejetą.
O tai liūdina prisimenant, kad klaipėdiečiai pernai pateko į LKL čempionato finalą. Kad pakartotų pernykštę sėkmę, dabar „Neptūnas“ turės atlaikyti nenuspėjamą Utenos „Juventus“ puolimo uraganą ir pusfinalyje patiesti „Žalgirį“.
Misija neįmanoma.
21 pergalė, 15 pralaimėjimų ir ketvirtoji vieta reguliariajame sezone – žemiausia „Neptūno“ pozicija nuo 2013-ųjų.
Kita vertus, ir pernai „Neptūnas“ sunkiai įsibėgėjo. Bet gal D.Adomaitis yra parengęs fantastinį sprintą prieš finišą?
Norėtųsi tuo tikėti.
Aišku, ne D.Adomaitis yra didžioji „Neptūno“ problema. Uostamiesčio krepšinio sezoną skandino daug vidinių rūpesčių, kurie nedaro garbės Lietuvos krepšiniui ir gerokai apsunkino rinktinės stratego darbą Klaipėdoje.
-
Kažkoks cirkelis
Sezono viduryje „Neptūnas“ išsiskyrė su susikompromitavusiu direktoriumi Osvaldu Kurausku.
Klaipėdos klubas taip pat atleido du starto penketo žaidėjus Larry Drew ir Omari Johnsoną, kurie sezono metu padaugino alkoholio ir buvo pričiupti. 24sek žiniomis, L.Drew elgesys nenustebino kai kurių gerai žinomų krepšininkų.
Ir „Neptūnas“ nebūtinai laiku tvarkėsi su finansais, nors atsižvelgiant į nežymius vėlavimus, tai tebuvo smulkmena. Bet jeigu drąsiai sakome, kad Lietuvos krepšinio lygos lygis kyla, žvelkime realybei į akis ir kalbėkime apie aukščiausius standartus.
Pavyzdžiui, atlyginimai Prienuose vėlavo mėnesiais.
„Šiaulių“ klubas nė neturėjo pinigų nupirkti lėktuvo bilietų namo legionieriams iš JAV, todėl šie be veiklos užsibuvo Šiauliuose dar porai savaičių. Jau pirmaisiais sezono mėnesiais šiauliečiai prabilo, kad gali neužbaigti sezono, nors dar neseniai vadovybė gyrėsi licencijų įvedimu, kuris turėjo užtikrinti finansinį klubų stabilumą.
„Šiaulių“ klubas nė neturėjo pinigų nupirkti lėktuvo bilietų namo legionieriams iš JAV, todėl šie be veiklos užsibuvo Šiauliuose dar porai savaičių.
Net ta pati Lietuvos krepšinio lyga vėlavo sumokėti „Žalgiriui“ premijas už triumfą praėjusiame sezone.
„Kažkoks cirkelis“, – kaip pasakytų jau buvęs „Lietuvos ryto“ treneris Tomas Pačėsas, kuris pats dalyvavo keliuose „cirko“ numeriuose, kai su klubo vadovais neaiškiomis aplinkybėmis atleidinėjo laikinai į Vilnių užklydusius legionierius, tai juos suspenduodamas, tai gražiuoju ir piktuoju bandydamas išprašyti iš komandos.
„Lietuvos ryto“ klubas dar sezono metu atsisveikino su 4 žaidėjais, iš viso įregistravo 6 naujus, o kai vasario pabaigoje Rimas Kurtinaitis perėmė vairą, pripažino, kad komanda vis tiek nesukomplektuota.
Tas pats „Vytautas“ šį sezoną registravo 18 žaidėjų ir sezono pabaigoje, paskutinėmis savaitėmis, pasipildė net 4 jaunais krepšininkais iš NKL, kai komandą į šipulius išbarstė traumos ir ligos.
Trūko stabilumo. Ir vietomis profesionalumo.
-
Iškrito, bet neiškrito
Pagal LKL nuostatus, paskutinę vietą LKL reguliariajame sezone užėmusi komanda turi užleisti vietą aukščiausiame divizione antros pagal pajėgumą krepšinio lygos Lietuvoje NKL nugalėtojams.
Taigi, „Šiauliams“, o tai būtų labai gaila, tai turėjo būti paskutinis sezonas LKL čempionate ir jų vietą kitą sezoną turėjo užimti Marijampolės „Sūduva“.
LKL trečią sezoną iš eilės pradės nepakitusia sudėtimi.
Tačiau suvalkiečiai, kurie apie naujos LKL reikalavimus atitinkančios arenos statybas kalbėjo dar prieš 4 metus, nepajudėjo iš mirties taško ir toliau žaidžia salėje, kurioje trūksta erdvės ir oro.
O tai reiškia, kad dvejus metus paeiliui NKL čempione tapusi „Sūduva“, jau seniai išaugusi antros pagal pajėgumą krepšinio lygos marškinėlius, kitą sezoną vėl murkdysis tame pačiame tvenkinuke.
Taigi, LKL trečią sezoną iš eilės pradės nepakitusia sudėtimi.
Patiko:
-
Jaunimas – mūsų ateitis
Gerai, ne viskas su LKL buvo taip blogai.
19-metis Martynas Echodas („Šiauliai“) – 38 taškai (rezultatyviausias mačas LKL nuo 2008-ųjų) ir 53 naudingumo balai (efektyviausias pasirodymas LKL nuo 1996-ųjų).
19-metis Gytis Masiulis („Žalgiris“) – 14 taškų per 11 žaidimo minučių.
20-metis Aidas Einikis („Neptūnas“) – 17 taškų per 16 minučių.
Tokiomis statistinėmis eilutėmis reguliarųjį sezoną baigė jauniausi LKL krepšininkai.
Bet rezultatyviausių lygos žaidėjų viršūnėje įsitaisė LKL senukai Kšištofas Lavrinovičius (37 m.) bei Tomas Delininkaitis (34 m.), o sezono viduryje buvo sudėtinga sudaryti bent penkių geriausiai žaidžiančių jaunųjų žaidėjų (iki 21 m.) penketuką. Nes tiek tiesiog nepavykdavo surinkti.
Arba kai kurios LKL komandos ant suolo neturėjo jokių jaunų talentų, arba jaunimo efektyvumas šildant suolelį buvo didesnis, nei prisidedant prie pergalių ir pralaimėjimų.
Treneriai rėmėsi daugiausia legionieriais ir vyriausiais žaidėjais. Bet jaunimas įrodė, kad gali žaisti. Jis klys, prames, sunervins, bet jeigu viliamės gerinti Lietuvos krepšinio lygį, mūsų treneriai turi daugiau pasitikėti jaunaisiais krepšininkais.
Antai 19-metis „centras“ Laurynas Birutis, debiutavęs LKL po sezono NKL „Žalgirio“ dubleriuose 20 ir 25 naudingumo balų pasirodymais Prienuose.
Patiko, kad jaunimas įrodė savo vertę reguliariojo sezono finiše. Gal kitąmet jauniesiems bus suteiktas šansas ne tik „iš bėdos“?
-
Brolis šaunuolis, viskas normaliai
Kai praėjusį sezoną Kšištofas Lavrinovičius šildė „Lietuvos ryto“ atsarginių suolą, daug krepšinio sirgalių jau spėjo išsiųsti aukštaūgį į pensiją. Ir dėl smukusios žaidimo kokybės, ir dėl traumų istorijos.
Nors kalbama, kad nepadarę tempimo pratimų broliai juda kaip mumijos, Kšištofas žaidė visose 36 reguliariojo sezono rungtynėse!
O dar sezono pradžioje su Kaziu Maksvyčiu kalbėjomės, kaip „Lietkabelis“ bandys paskirstyti krūvį veteranui, kaip jį tausos po Europos taurės dvikovų ir panašiai. Ir beveik niekas netikėjo, kad K.Lavrinovičius žais tiek daug ir taip stabiliai naudingai.
Brolis su 13,4 taško ir 15,7 naudingumo balo vidurkiu tapo trečiu rezultatyviausiu ir naudingiausiu LKL reguliariojo sezono žaidėju.
Skaičiuojant LKL krepšininkų naudingumą per 40 minučių, Kšištofas buvo trečias visoje lygoje, užleisdamas į priekį tik Antaną Kavaliauską ir Artūrą Gudaitį. Bet įvertinant asmeninius ir komandos rezultatus, tai K.Lavrinovičius, o ne „Juventus“ gynėjas Jamaras Diggsas, turėjo būti paskelbtas naudingiausiu sezono žaidėju.
Juk didžiąja dalimi dėl Kšištofo „Lietkabelis“ ilgai buvo įsikibęs antrosios vietos, kurią paleido tik paskutiniajame reguliariojo sezono rate.
Nors kalbama, kad nepadarę tempimo pratimų broliai juda kaip mumijos, Kšištofas žaidė visose 36 reguliariojo sezono rungtynėse!
LKL čempionate smarkiai pasėdus „Lietuvos rytui“ ir „Neptūnui“, Panevėžio klubas tapo nauju lygos šviesuliu, kuris apakino „Žalgirį“ du kartus. Tik vienai komandai – „Neptūnui“, tą vienintelį likusį sykį dar pavyko įveikti Lietuvos čempionus.
Pamatėme, kad dar parako turi Mindaugas Lukauskis, o atvykę legionieriai buvo tokie solidūs, kad vienas jų – australas Benas Madgenas, buvo siūlomas net LKL favoritams.
Ir tik savo vertę LKL vėl įrodęs Kazys Maksvytis, ko gero, vienintelis moka iš Simo Galdiko padaryti efektyvų žaidėją.
Krepšinis atgimė Panevėžyje, kuriam reikėjo naujų sporto džiaugsmų po „Ekrano“ futbolo klubo destrukcijos. Natūralu, kodėl skambios pergalės, geri rezultatai, patraukli sudėtis ir puikus vadovų darbas surinko rekordinius skaičius „Cido“ arenoje.
Tik ar nepritrūks kvapo paskutinėmis sezono savaitėmis?
Mažųjų komandų rezultatai
Patiko, kad LKL čempionatas šį sezoną vėl buvo pakankamai nenuspėjamas.
Tą byloja ir „Lietuvos ryto“ pralaimėjimai. Keturis kartus nubaustas „Žalgirio“, šiemet sostinės klubas pralaimėjo visoms pirmojo penketo LKL komandoms – „Lietkabeliui“, „Neptūnui“ ir „Juventus“.
Tas pats „Lietkabelis“ skriaudė „Žalgirį“ ir „Lietuvos rytą“, o pats gavo sprigtų nuo „Vytauto“, „Dzūkijos“ ar „Šiaulių“. Panevėžiečiai, anot „Court Side Newspaper“, išsiskyrė trečiu rezultatyviausiu ir greičiausiu žaidimu lygoje, antru taikliausiu LKL.
Didelį įspūdį paliko Utenos „Juventus“ komanda, iš pirmojo trejeto komandų išplėšusi 4 pergales. Antano Sireikos komanda, „Court Side Newspaper“ duomenimis, demonstravo antrą greičiausią žaidimo tempą lygoje ir sukūrė ne vieną patrauklų krepšinio spektaklį.
Ta pati „Dzūkija“, nors ir kapanojosi aštuntoje vietoje ir demonstravo akiai nepatrauklų lėtą ir labai nerezultatyvų krepšinį (abiejose kategorijose pralenkė tik po vieną komandą), bet tapo agresyviausiai „ant lentos“ lipančia komanda LKL (ir pagal gynyboje, ir puolime atkovotus kamuolius) su 196 cm ūgio Juliumi Kazakausku po krepšiu.
Iki paskutinio turo išliko intriga dėl 2–3 ir 4–6 vietų. Septintoje vietoje kurį laiką į aukštesnes pozicijas kabinosi „Pieno žvaigždės“, o apatinės komandos svylančiais padais nėrėsi iš kailio, kaip atsispirti nuo turnyro lentelės dugno.
Tai buvo pakankamai spalvingas sezonas su daug įdomių komandų.
Tyla gera byla
Šarūnas Jasikevičius visada turės priekaištų dėl teisėjų darbo. Jis vienodai aprėks Tomą Jasevičių ar Luigi Lamonicą, jeigu bus įsitikinęs savo versijos teisingumu.
Teisėjų darbe galioja taisyklė: jeigu apie teisėjavimą niekas nekalba,vadinasi, viskas gerai.
Tačiau 2016–2017 m. LKL sezonas išsiskyrė savo kritinių klaidų skaičiaus mažumu.
Kai pernai arbitrai bent keletą kartų tapo svarbiausiais rungtynių dalyviais, tai šiemet jų sprendimai nebuvo akcentuojami lemiamomis mačų akimirkomis.
Šaras leptels, kad situacijų traktavimas buvo nepastovus ir keistas. Rimas Kurtinaitis paprašys leisti žaisti su daugiau kontakto. Bet nė vienas iš jų nesiskundė, kad teisėjas neįžvelgė lemiamo epizodo, kuris kainavo jiems pergalę.
Net patys LKL teisėjai džiaugiasi – apie juos šiemet kalbama labai mažai, o jų darbe galioja taisyklė: jeigu apie teisėjavimą niekas nekalba, vadinasi, viskas gerai.
Dinozauriški vardai
Lietuvos krepšinis sulaukė senų gerų pažįstamų, kuriuos visada malonu matyti LKL.
Ketverius metus Lietuvoje nerungtyniavęs 37-erių Darjušas Lavrinovičius turėjo tapti didžiule jėga „Lietkabelyje“. Net didesne nei Kšištofas. Gaila, bet traumos sezono pradžioje sugadino visą Italijos vicečempionės Emilijos Redžo „Grissin Bon“ gretose solidžiai sujudėjusio aukštaūgio sezoną.
Štai 34-erių Tomas Delininkaitis, po 5 metų sugrįžęs į Lietuvą, su 13,7 taško vidurkiu tapo antru rezultatyviausiu LKL reguliariojo sezono žaidėju.
D.Šalenga – lietuviškasis 40-mečio Vince'o Carterio NBA atitikmuo.
Dainius Šalenga įrodė, kad LKL gali sėkmingai žaisti ir į penktą dešimtį įkopę krepšininkai – su 9,1 naudingumo balo vidurkiu 40-metis ne sykį ištempė „Juventus“ į pergales kritiniais momentais. Lietuviškasis 40-mečio Vince'o Carterio NBA atitikmuo.
Sezono pabaigoje į „Neptūną“ sugrįžo Danielis Ewingas, pakeitęs kamuolį į taurelę iškeitusį Larry Drew. Tik jis nebe toks naudingas, kaip pernai (12,5 naud. bal. pernai ir 8,4 naud. bal. dabar).
34-erių Tadas Klimavičius nelabai sėkmingai sugrįžo į „Neptūną“, bet vėliau atrado save „Vytaute“ (vid. 10,6 naud. bal.).
Galbūt tik gaila, kad kai kurie veteranai dar pirmauja kai kuriose LKL statistikos kategorijose. Sugrįžę tokio amžiaus žaidėjai aukšto lygio turnyre turėtų būti stiprūs pagalbiniai, o ne komandų vedliai.
