„Pasižiūrėkit į mano drabužius...“ – į nuo prakaito sušlapusius baltus marškinius ir pilką švarką rodė Saša.
Prabėgo gal tik 5 minutės, bet „Sinan Erdem“ arenos prieigose jis traukė jau antrą cigaretę.
Mes šimtu procentų laimėsime šitą Europos čempionatą. Aš tuo net neabejoju.
„Šiandien jau antras pakelis“, – pridūrė tvirto sudėjimo 201 cm ūgio slovėnas, kuris, jei tiksliau, yra serbų kilmės.
Saša pravėrė raudoną cigarečių pakelį – ten jau buvo likusios gal 5-6 cigaretės. Panašu, kad prireiks ir trečio.
„Šita diena labai ilga...“ – prakaitą ranka, kuria prilaikė cigaretę, vėl braukė Saša Dončičius, skaičiavęs paskutines valandas iki 21 val. 30 min. prasidėsiančio auksinio Europos čempionato mūšio: Slovėnija – Serbija.
Slovėnija pirmą kartą savo istorijoje kausis dėl aukso. Ir šio istorinio momento dalimi taps Sašos sūnus Luka – didžiausias Europos talentas, ko gero, per pastarąjį dešimtmetį.
„Aš nesuprantu, kas dabar dedasi mano galvoje. Aš dabar kažkur išėjęs, – kiek sutrikęs 24sek pasakojo jaunojo 18-mečio krepšinio mago tėvas, kuris netrukus prabilo labai užtikrintais žodžiais. – Tačiau greitai tai bus dar labiau istorinis momentas. Nes mes laimėsime finalą. Aš tuo net neabejoju. Mes šimtu procentų laimėsime šitą Europos čempionatą.“
Saša galėjo drąsiai neduoti šio interviu. Atrodo, kad jis neišbūna nesutrukdytas net 15 sekundžių: nusifotografuoti prašo jau prieš finalą gerai apšilę Slovėnijos sirgaliai, žaviai šalies vėliavą ant žando išsipiešusi panelė su lapuku autografui, sutikti pažįstami ir nepažįstami žmonės. O kur dar tos žinutės, į kurias vos spėja atrašyti šiuo metu žymiausio Europos talento tėvas.
Tačiau S.Dončičius labai atviras žmogus. Krepšinio treneris, pats buvęs gan žinomas Slovėnijos krepšininkas, mėgsta kalbėti apie oranžinį kamuolį ir savo sūnų.
Po interviu kolegei iš Slovėnijos televizijos, S.Dončičius užsimaukšlino Europos čempionato akreditaciją. „Sinan Erdem“ arenoje Saša zuja kaip Slovėnijos televizijos ekspertas – kartu su profesionalais kolegomis komentuoja slovėnų rungtynes Europos čempionate.
Tačiau pirmiausia Saša Dončičius yra tėvas. Sūnaus, kuris taps Slovėnijos krepšinio istorijos dalimi.
– Saša, ką šis čempionų titulas reikštų Slovėnijai ir jūsų krepšiniui? – 24sek paklausė S.Dončičiaus.
– Žmonėms tai būtų... Tie žmonės pamišę. Gerąja prasme. Tai bus beprotiška. 11 lėktuvų skrenda iš Slovėnijos. Žmonės atvyksta automobiliais, autobusais. Tai slovėnams reikš labai daug.
O Slovėnijos krepšiniui tai būtų didelis postūmis. Ne kiek rinktinei, bet patiems klubams. Ši rinktinė motyvuoja mus dirbti dar sunkiau, dar geriau. Tai skatina laikytis Europos krepšinio elite.
– Luka Dončičiui tai pirmasis čempionatas su Slovėnijos rinktine, bet su 15,1 taško, 8,3 atkovoto kamuolio, 3,8 rezultatyvaus perdavimo bei 19,8 naudingumo balo vidurkiu jis ne tik vienas geriausių komandoje, tačiau ir visame Europos čempionate. Ar toks solidus jo debiutas jus nustebino?
– Oi ne! Jis turėjo puikų sezoną Madride. Taip, rinktinėje jo vaidmuo kiek kitoks nei „Real“, bet čia jis turi labai gerą trenerį Kokoškovą, kuris Lukai skyrė labai svarbų vaidmenį. Luka su Goranu Dragičiumi yra slovėnų lyderiai.
Taip pat Lukai didelę naudą atneš žaidimas kartu su Dragičiumi. Jo pamokos. Lukai tai ideali situacija.
– Jūsų sūnus Luka turi tokį įgūdžių arsenalą, kad būtų galima vardinti ir vardinti. Bet kuris jo žaidimo bruožas jums pačiam patinka labiausiai?
– Man labai patinka jo aukštas krepšinio IQ. Jis gali perduoti kamuolį, šokti, pelnyti taškus, įžaisti kamuolį. Tačiau man patinka jo kovingumas... Nors man patinka viskas! Viskas, ką jis daro, mane labai žavi.
– Ar sūnaus žaidime matote ką nors savęs?
– Paklauskite kažko kito. Žmonės kalba, kad mes labai panašūs. Tačiau tai skirtingi reikalai. Luka žaidžia „Real“, Europos čempionato finale. Tai labai labai aukštas lygis. Turite to klauskite kažko kito (šypsosi.).
– Perspektyvių krepšininkų tėvų tema labai išpopuliarėjo po Lonzo Ballo tėvo LaVaro Ballo istorijos. O koks jūs tėtis Lukai?
– Mes gerai sutariame. Bet aš nenoriu kištis į jo darbą. Ypač, kai jis turi tokius gerus trenerius. Jie yra šeima. Jie geriausiai žino, kas geriausia Lukai. Niekada nesivėliau ir nenoriu veltis į tai, ką daro Luka Dončičius. Dabar mano patarimų jam nebereikia.
– Ar matėte Lietuvos rinktinės rungtynes?
– Taip, mačiau vienerias čia, su Graikija.
Prancūzų ir lietuvių pralaimėjimai man buvo didžiuliai siurprizai.
– Vieninteles ir paskutines...
– Taip, užjaučiu...
– Lietuvių pralaimėjimas jus nustebino?
– Na, man tai buvo didelis siurprizas. Ypač todėl, kad lietuviai pralaimėjo graikams. Graikija buvo mūsų grupėje Helsinkyje. Ir jie nežaidė gerai. Prancūzų ir lietuvių pralaimėjimai man buvo didžiuliai siurprizai.
– Beje, daug lietuvių finale žada palaikyti slovėnus. Ne tik dėl gražaus krepšinio, bet ir dėl panašumų su Lietuva – jūs vos 2 milijonų žmonių tauta.
– Ačiū! Ačiū! Perduokite jiems nuo manęs linkėjimus!