Vytauto Didžiojo universiteto studentas šią savaitę sugrįžo iš Pietų Korėjoje vykusios Universiados, kur su rinktine užėmė šeštąją vietą. 5,9 taško vidutiniškai per aštuonerias rungtynes rinkęs žalgirietis savo pasirodymu patenkintas neliko.
Įžaidėjas užsimena, kad pailsėti po sezono nebuvo tiek daug laiko, tačiau teisintis nenori. Prieš akis – daug didesnis iššūkis. Liepos 20 dieną prasideda vyrų rinktinės stovykla, kurioje jis bandys įrodyti įrodyti savo kaip įžaidėjo galimybes.
Šios pozicijos rebusas Lietuvos rinktinėje sprendžiamas jau seniai. Šiais metais Europos čempionate rinktinės vadžias turės Mantas Kalnietis, tačiau traumų išvargintam komandos senbuviui reikės rimto pagalbininko. Jonas Kazlauskas turi tris pasirinkimus – Adą Juškevičių, Žygimantą Janavičių ir Luką Lekavičių.
Studento L.Lekavičiaus konkurentai – penkeriais metais vyresni, ką tik vestuves atšokę „Lietuvos ryto“ įžaidėjai. „Jie yra geresni ir, manau, kad žaidžia šiek tiek kitokį žaidimą – brandesnį, protingesnį“, – varžovus rinktinėje skuba girti žalgirietis.
L.Lekavičius 24sek.lt papasakojo apie darbą su Šarūnu Jasikevičiumi, konkurentus rinktinėje ir išsipildžiusią svajonę žaisti Eurolygoje.
– Kaip vertinate savo pasirodymą Universiadoje?
– Savo pasirodymą vertinčiau nelabai kaip. Galbūt kažkiek trūko poilsio. Iškart po sezono važiuoti žaisti nebuvo labai lengva, tačiau negaliu tuo teisintis. Galėjo tiek visa komanda, tiek aš pats geriau pasirodyti.
– Yra pavyzdžių, kai krepšininkai negali ar neranda laiko atstovauti Lietuvos rinktinėms jaunesnėse pakopose. Ar pats matote žaidėjų motyvaciją atstovauti Lietuvai?
– Man asmeniškai motyvacijos niekada netrūksta. Esu žaidęs ne vienoje jaunimo rinktinėje, džiaugiamės ir medaliais. Visi važiuoja užsivedę. Ir dabar mūsų tikslas buvo medaliai, tačiau jo nepavyko pasiekti. Juk visą vasarą tam rengėmės ir tikėjomės geriausio.
Apie NBA nesvajojau. Aš užaugau su svajone žaisti geriausiose
Eurolygos komandose.
– Kaip apibendrintumėte savo sezoną Kauno „Žalgiryje“?
– Buvo didžiulis šuolis – iš NKL į Eurolygą. Dėl to buvo nelengva, bet sekėsi visai neblogai.
– Tobulėjote šalia Šarūno Jasikevičiaus, kuris žengė pirmuosius žingsnius kaip treneris. Kaip įvertintumėte jo treniravimo įgūdžius?
– Manau, kad ateityje jis bus tikrai geras treneris. Jis iškart perėjo iš žaidėjo į trenerį ir mums davė daug naudingų patarimų. Ypač man. Aš jo labai klausiausi, nes man tai – autoritetas. Stengiuosi įsisavinti kiekvieną žodį, kiekvieną pastabą. Pamokė mane atlikti geresnius perdavimus ir padaryti „užmetimus“ Robertui Javtokui.
– Ar tikėjotės, kad pateksite į rinktinės stovyklą?
– Į sąrašą tai tikrai tikėjausi patekti, į stovyklą – galbūt. Juk turėjau neblogą sezoną. Tai nebuvo labai didelė staigmena.
– Jūsų konkurentais bus Adas Juškevičius ir Žygimantas Janavičius. Kuo skiriatės nuo šių įžaidėjų?
Jeigu liks komandoje ir Šaras, tai būsiu kartu su dviem geriausiais Lietuvos įžaidėjais.
– Jie yra geresni ir, manau, kad žaidžia šiek tiek kitokį žaidimą – brandesnį, protingesnį. Man dar trūksta patirties. Stovyklos metu tik gali paaiškėti kažkokie mano pranašumai, jeigu treneris juos pastebės. Adas ir Žygimantas yra aukšto lygio krepšininkai, teko prieš juos žaisti, kai susitiko „Žalgiris“ ir „Lietuvos rytas“.
– Benas Matkevičius jūsų žaidimą pavadino „naglu“. O ko pats siekiate aikštėje?
– Nežinau, kodėl jis taip pasakė. Manau, kad tai yra trenerių nuopelnai. Finalo serijos metu jie atliko ypač gerą darbą. Išanalizavome visus varžovus ir taip buvo aiškūs mūsų tikslai, lengviau žaisti ir galbūt galėjau būt „naglas“.
– Mantas Kalnietis kitą sezoną turėtų žaisti „Žalgiryje“. Kaip sutikote šią žinią?
– Labai apsidžiaugiau. Jeigu liks komandoje ir Šaras, tai būsiu kartu su dviem geriausiais Lietuvos įžaidėjais. Man tai yra labai naudinga. Tikiuosi, kad daug išmoksiu ir iš Manto Kalniečio.
– Karjeros pradžioje labiau lygiavotės į Šarūną Jasikevičių ar Mantą Kalnietį?
– Galbūt labiau visgi lygiavausi į Šarą.
– Klubas pratęsė su jumis sutartį. Džiaugiatės ateitimi klube?
– Taip, praėjusio sezono viduryje pasirašėme sutartį 2+2, tai dar bent du sezonus turėčiau žaisti Kaune. Į užsienį dar nėra ko skubėti, o Lietuvoje žaidžiu geriausioje komandoje. Nežinau, kas gali būti geriau.
Į užsienį dar nėra ko skubėti, o Lietuvoje žaidžiu geriausioje komandoje.
– Kaip vertinate savo šansus patekti į rinktinę?
– Nėra mano pagrindinis tikslas patekti į rinktinę. Tiesiog svarbiausia pasitreniruoti su geriausiais ir pamatyti, kaip aš pats atrodau tarp jų. Kita spręs treneris.
– Žvelgiant į tolimesnę ateitį, ar turite svajonę žaisti NBA?
– Tikrai ne. Apie tai visai negalvoju. Aš užaugau su svajone žaisti geriausiose Eurolygos komandose. Madrido „Real“ ar „Barcelona“. Be to, nemanau, kad NBA yra man pasiekiamas dalykas.