Prieš pat Europos čempionatą Slovėnijos pilietybę gavęs Anthony Randolphas tapo svarbiu slovėnų žaidimo faktoriumi.
Gorano Dragičiaus ir Luka Dončičiaus vedamiems slovėnams labai trūko aukštaūgio, todėl Madrido „Real“ atstovas iš JAV tapo svarbiu papildymu priekinėje linijoje.
Anksčiau Lietuvos rinktinės treneris Dainius Adomaitis pareiškė, kad yra prieš žaidėjų natūralizaciją. M.Špokas jam tik paantrino ir sukritikavo pilietybės A.Randolphui suteikimą.
„Manau, nuomonę pasakė Dainius Adomaitis. Mano nuomonė lygiai tokia pati. Vėlgi slovėnų fenomenas, apie kurį taip garsiai kalbama... Taip, gražus žaidimas, fantastinė komanda, bet pamirštame, kad tiek treneris, tiek žaidėjas vienas lyderių, nebuvo slovėnas. Manau, tai aptemdo ir deda šešėlį“, – LKF TV vaizdo konferencijoje drąsiai kalbėjo M.Špokas.
Jis turėjo omenyje ir Serbijoje gimusį bei JAV pilietybę turintį trenerį Igorį Kokoškovą, kuris treniravo slovėnus. G.Dragičiaus teigimu, šio specialisto indėlis į Slovėnijos triumfą Europos čempionate buvo milžiniškas.
„Man daug gražiau buvo žiūrėti, kaip iki tos sėkmės nebedaug pritrūko Latvijos rinktinei, kurioje buvo visi latviai, nė vieno natūralizuoto. Tai buvo šimtaprocentis latvių produktas. O čia toks su atspalviais.
Mums tai nesuprantama. Aš esu priešininkas. Arba darome bendrą Europos rinktinę ir tada nereikia ir tų nacionalinių rinktinių, nes identiteto nelieka. Su pagarba Randolphui, jis neturi nieko bendro su Slovėnijos krepšiniu. Kokosičius (Igoris Kokoškovas – red.) yra serbas, tad irgi neturi nieko bendro su Slovėnijos krepšiniu, – kritikavo M.Špokas. – Ta pergalė būtų daug saldesnė, jei ji būtų be natūralizuotų žaidėjų. Tą pačią temą gvildename su serbais.
Jie padarė išimtį – natūralizavo krepšininkę, kuri padėjo tapti Europos čempione. Bet jie padarė gudriai – tai buvo šviesiaplaukė, neišsiskyrė iš kitų.
Tai yra tendencija. Europoje yra kelios šalys, kurios toliau žaidžia be natūralizuotų žaidėjų, o kitos ieško tų sąsajų taškų. Pavyzdžiui, suomiai... Žaidėjo močiutė buvo suomė, o tas žaidėjas neturi nieko bendro su Suomija. Taip tokia situacija mums sukuria didelę konkurencinę erdvę.“
M.Špokas gyrėsi, kad, pagal praėjusių metų rezultatus, Lietuvos jaunimo krepšinis FIBA reitinge buvo antras, rikiavosi tik po amerikiečių.
LKF vadovas nori, kad Lietuvos rinktinė toliau verstųsi savais žaidėjais, į kuriuos daugiau investuotų ir stipriausi šalies klubai. M.Špokas, panašu, norėtų, kad Lietuvos komandose būtų mažiau legionierių.
Tikrai maloniau žiūrėti savo žaidėjus klubiniame krepšinyje nei atvežtus ir natūralizuotus.
„Jei pasaulyje, pagal jaunimo reitingą, esame antri, tai gal mūsų tikslas ir yra, ką darome 4 metus, kad kuo greičiau tie žaidėjai priaugtų vyrų lygį. Džiaugiamės klubų lygiu. Ypač „Žalgirio“. „Lietuvos rytas“ ir „Neptūnas“ dabar taip pat vysto jaunimo strategijas. Tikrai maloniau žiūrėti savo žaidėjus klubiniame krepšinyje nei atvežtus ir natūralizuotus.
Taip, reikia įdėti daug darbo, kad tie žaidėjai pasiektų tą lygį, bet jei jaunimo amžiuje esame vieni iš dominuojančių, kodėl tų žaidėjų negalime integruoti į vyrų krepšinį?
Tai klausimas, prie kurio daug dirbame. Džiaugiamės mūsų vedančiųjų klubų noru turėti dublerių komandas. Tai yra vienas pagrindinių žingsnių. Džiaugiamės LKL proveržiu į aukštą lygį ir lygos prezidento Milašiaus užsispyrimu, kad visos komandos turėtų dublerių komandas.“
