Praėjusį sekmadienį portalas 15min rašė, jog legendinis Lietuvos krepšininkas Arvydas Macijauskas po 13 metų grįžta į krepšinį bei taps naujuoju Lietuvos krepšinio lygos direktoriumi, šioje pozicijoje pakeisiantis nuo 2013-ųjų dirbusį 60-metį, buvusį aukščiausio rango teisėją Romualdą Brazauską.
Macas su tokiais teiginiais siūlo neskubėti, bet užkulisiuose sklandančių kalbų visiškai ir nepaneigė.
„Lietuvos krepšinio lyga, kaip organizacija, turi savo įstatus, yra puikiai funkcionuojanti struktūra, kurią sudaro ir valdyba. Tokioje organizacijoje tokios pareigos turėtų būti teikiamos oficialiai, svarstoma tarybos posėdyje ir atrenkami kandidatai, juk kiekvienas klubas turi savo atstovus. Romualdas Brazauskas yra puikus šių funkcijų atlikėjas. Žmogus, turintis didelį vardą, vienas geriausių teisėjų istorijoje. Šios kalbos dar nėra pagrįstos“, – 15min sakė 41-erių A.Macijauskas.
Jei ateitų oficialus LKL pasiūlymas perimti lygos direktoriaus vadžias, ar tokia galimybė domintų A.Macijauską, kuris krepšinyje nedirbo nuo 2008-ųjų?
„Aš darbo neieškau, bet jei gaučiau pasiūlymą užimti tokias pareigas ir sugrįžti į mylimą sportą šaką, kuri man gyvenime davė daug, kurią iš tiesų suprantu ir esu matęs iš visų jos pusių ir kuriai tiek esu atidavęs pats, galbūt ir svarstyčiau. Apskritai tai yra LKL organizacijos ir jos valdybos sprendimas“, – pridėjo buvęs krepšininkas.
„Maci, Maci, Maci!“ – taip „Fernando Buesa“ arenos pranešėjas su pilnomis tribūnomis sirgalių klykdavo po kiekvieno eilinio taiklaus Arvydo Macijausko tritaškio.
Macas yra bene geriausias visų laikų atakuojantis gynėjas Lietuvoje, per karjerą spėjęs vilkėti Klaipėdos „Neptūno“, Vilniaus „Lietuvos ryto“, Vitorijos „TAU Ceramica“, „New Orleans Hornets“ bei Pirėjo „Olympiakos“ klubų marškinėlius.
„Kalašnikovu“ dėl žudančio metimo vadintas lietuvis per 14 metų trukusią profesionalo karjerą susižėrė visą krūvą įspūdingų komandinių ir asmeninių apdovanojimų.
„Krepšinis man davė labai daug – meilę, emociją. Galėjau pamatyti pasaulį ir išgirsti kaip 20 tūkstančių žmonių skanduoja mano vardą. Niekada jokiame versle, važiuodamas motociklu ar šokdamas su parašiutu negausiu tokių emocijų, kurias gavau kaip sportininkas. Sportininkai yra palaiminti, kad gali turėti šiuos jausmus, laimės hormonus. Jie gauna tokį adrenaliną, kuris suteikia kosminę emociją. Jų niekada nepatirsi nei su nauju mersu, nei su britva pralėkęs“, – 15min sakė A.Macijauskas.
193 cm ūgio gynėjas 2003 metais su Lietuvos vyrų krepšinio rinktine laimėjo Senojo žemyno pirmenybes, tapo Ispanijos taurės laimėtoju (2005 m.), dukart triumfavo LKL pirmenybėse (2000 ir 2002 m.), taip pat laimėjo tuometinę Šiaurės Europos krepšinio lygą (NEBL).
Vienas įspūdingiausių individualių Maco pasiekimų – patekimas į pirmąjį geriausių Eurolygos krepšininkų penketuką (2005 m.). Net tris kartus jis laimėjo LKL snaiperio konkursą, dukart buvo išrinktas LKL finalų naudingiausiu krepšininku, po kartą tapo LKL reguliaraus sezono, NEBL finalo ir LKL „Visų žvaigždžių“ rungtynių MVP.
A.Macijausko karjeros vidurkis Eurolygoje – net 17,4 taško, o tai yra trečias rezultatas turnyro istorijoje, į priekį užleidžiantis tik Panos Liadelį (vid. 19,3 tšk.) ir Alphonso Fordą (vid. 22,2 tšk.).
Lietuvio vardas Europos arenose garsiai skambėjo pirmajame šio amžiaus dešimtmetyje, o tuomet viskas staigiai nutrūko, būnant vos 28-erių metų amžiaus.
Tuometis Pirėjo „Olympiakos“ gynėjas 2008-aisiais patyrė sunkią dešinės kojos raiščių traumą, o Graikijos klubas pasileido teisminio proceso keliu, laimėjo bylą ir sutaupė apie 4,4 mln. eurų, kuriuos Macas būtų uždirbęs iki 2010-ųjų metų.
„Tokie gyvenimo etapai, tokie sprendimai. Žmonės daro klaidas. Šiuo atveju kalbu ne apie save, o apie kitą pusę. Nenoriu grįžti prie to, kaltinti ar šnekėti apie tai. Nutiko taip, kaip nutiko. Iš verslo pusės puikiai suprantu juos („Olympiakos“ – aut. past.), kiekvienas darytų sau naudingą sprendimą. Viskas yra labai gerai“, – sakė Macas.
Per šį laikotarpį A.Macijauskas apie krepšinį viešai daug kalbėti nebuvo linkęs, nors, kaip dabar 15min portalui teigė pats buvęs krepšininkas, visada įtemptai stebėjo mylimą žaidimą supančius procesus bei nuo oranžinio sviedinio aktualijų nėra atitrūkęs.
„Kaip buvęs profesionalas, aš visada mėgau stebėti krepšinį, bet privačioje aplinkoje per televizoriaus ekraną, – dėstė A.Macijauskas. – Aš krepšinį žiūriu kiek kitaip. Labiau atkreipiu dėmesį į tokus niuansus, kurių paprastas emocijomis besivadovaujantis žiūrovas nepastebi.“
A.Macijauskas po krepšininko karjeros baigimo buvo gavęs pasiūlymų likti krepšinyje, bet nusprendė skirti dėmesį šeimai ir verslui.
„Vieni etapui po krepšininko karjeros ruošiasi ilgai, bet mano atveju situacija buvo kitokia. Viskas baigėsi staigiai ir momentaliai. Taip atsitiko, kad sveikata neleido tęsti karjeros arba reikėjo priimti drastiškus sprendimus, susijusius su operacijomis. Baigęs karjerą pasiūlymų gavau, tačiau tuo metu buvo priimtas sprendimas su šeima išvykti žiemoti į JAV“, – teigė Macas.
Įspūdinga krepšininko karjera, didžiulė aistra žaidimui, lyderio savybės bei sėkmingas asmeninio verslo valdymas. Atrodo, kad A.Macijauskas turi vadovui reikiamas savybes, bet pats linkęs spėlioti nebuvo.
„Sunku pasakyti. Ne man tai vertinti, nes byloti turi tik darbai“, – teigė Macas.
Tačiau akylai krepšinį Lietuvoje stebintis „Kalašnikovas“ nukėlė kepurę prieš Kauno „Žalgirio“ organizacijos vadovą Paulių Motiejūną.
„Manau, kad Paulius Motiejūnas yra vienas geriausių krepšinio srities vadovų Europoje, – sakė A.Macijauskas. – Žinoma, Šaras irgi buvo viena pagrindinių šio klubo sėkmės detalių. Charizmatiškas, puikiai suprantantis žaidimą, vardą ir autoritetą turintis.“
Ar būdamas žaidėju Macas būtų norėjęs žaisti pas tokį trenerį, kaip Š.Jasikevičius?
„Tikrai taip. Komandos valdymas yra tobulas, visa Europa tą mato. Tai įvertino Barselona, kuri patikėjo tokio galingo klubo valdymą. Džiaugiuosi, kad aš buvau pas skirtingus trenerius, iš kiekvieno jų buvo galima ko nors išmokti“, – sakė A.Macijauskas.
