Vilniečiai pradėjo rungtynes pradėjo savo stiliumi – uraganinis puolimas, ankstyvi metimai, mažai derinių, bet daug improvizacijos bei energijos. Kauniečiams susilyginti šia energija, kuri, iš pirmo žvilgsnio, juos šiek tiek pribloškė, pavyko ne iš karto.
„Rytas“ tokiu greitu žaidimu neutralizavo ir pagrindinį „Žalgirio“ ginklą gynyboje – ice gynybą. Todėl M.Schilleris nusprendė jos tiesiog nebenaudoti ir po ilgosios pertraukos liepė savo auklėtiniams keistis jau ties pirmąja užtvara su kamuoliu. Šis pakeitimas suveikė lyg magiški kerai – sostinės krepšininkų puolimas buvo totaliai surakintas, o „Žalgiris“ užtikrintai nužygiavo pergalės link.
Stipri „Ryto“ pradžia
20:7 po pirmųjų 7 rungtynių minučių bei 24:16 po pirmojo ketvirčio. Tokį pranašumą „Rytas“ susikūrė pirmajame kėlinyje. Tokį pranašumą jie susikūrė savo rungtynių plano bei didžiulės energijos dėka.
Vilniečių planas atrodė maždaug taip: keistis ties tam tikrais deriniais bei priversti „Žalgirį“ kuo daugiau žaisti 1 prieš 1; po atkovotų kamuolio kuo greičiau bėgti į greitą puolimą ir ieškoti lengvų taškų ir laisvų tritaškių metimų; „Žalgirio“ ice gynybą atakuoti agresyviais kirtimais už nugaros bei ankstyvomis ir aukštai statomomis užtvaromis.
„Žalgiriui“ prireikė šiek tiek daugiau laiko įsivažiuoti – puolime jie atrodė neužtikrinti, išstumti iš savo komforto zonos. Verta pabrėžti vilniečių rankų darbą gynyboje – A.Butkevičius pakeitė ne vieno ir ne dviejų kamuolių skriejimo kryptį ir išprovokavo varžovų klaidas, o A.Goudelockas perėmė kamuolį, kuris išgelbėjo nuo 2 lengvų taškų. Taip pat po „Ryto“ išsikeitimų kelios „Žalgirio“ atakos baigėsi super sudėtingais ir netaikliais metimais po improvizacijų – jų smaigalyje vis atsidurdavo N.Hayesas.
Kitoje aikštelės pusėje tokių problemų rungtynių pradžioje nebuvo. Kamuolys, po tokių, tik ką minėtų desperatiškų metimų, dažniausiai atšokdavo itin toli ir tai duodavo impulsą „Ryto“ greitoms atakoms. K.Kitsingas jose pasižymėjo iš toli, o Ch.McCullough iš po krepšio.
Nepavykus greitai užpulti, „Rytas“ žaisdavo paprastai – 2 prieš 2. Tačiau jie buvo žaidžiami aukštai bei anksti, todėl „Žalgiriui“ ne visada pavykdavo įgyvendinti savo ice gynybą. To nepadarius, iš situacijos buvo bandoma suktis bet kokiu įmanomu būdu. Šis chaosėlis išderino sistemą gynyboje – atsirado nesusikalbėjimų, D.Jacksonas nardė 1 prieš 1, o J.Lauvergne'as rasdavo save 1 prieš 2 situacijose.
Viso šio plano rezultatas – 42:34 „Ryto“ persvara po pirmųjų 20 minučių.
Rungtynes pakeitęs sprendimas
M.Schilleris ir jo trenerių štabas nusprendė užbaigti visą šį chaosėlį gynyboje pakankamai paprastu būdu – liepė keistis ties kiekvienu „Ryto“ pikenrolu. Žaidėjams nebereikėjo daug galvoti – į kurią pusę stumti savo varžovus, kaip gelbėti situacijas.
Taip pat, tai dar labiau sumažino „Ryto“ puolimo įvairiapusiškumą – efektyviai nugara į krepšį galinčių žaisti aukštaūgių neturėjimas lėmė tai, kad visą puolimą teko kurti gynėjams. Būtent čia prasidėjo „Ryto“ strigimas bei krytis žemyn.
Iš itin greito ir dinamiško, jų žaidimas virto super statišku, absoliučiai be jokio judėjimo, žaidimu 1 prieš 1. Vilniečiai atrodė lyg patekę į nežinomą teritoriją – gynėjui driblinguojant kamuolį vietoje, kiti 4 blogai išsidėstę aikštelėje žaidėjai stovėjo ir žiūrėjo šį reginį.
D.Jacksonui blogas spacingas uždarė koridorius iki varžovų krepšio, o savo metimu iš toliau jis ryžosi naudotis tik ketvirtajame kėlinyje. A.Goudelockas daugiau buvo matomas aikštelės kampuose ir tai iškėlė nemažai klausimų. Kodėl individualiai pavojingiausias „Ryto“ žaidėjas tiek laiko praleido žiūrėdamas į kamuolį? Daugiausiai iniciatyvos ėmėsi M.Girdžiūnas, tačiau J.Lauvergne'o gynyba didžiąją dalį kartų jam buvo neįveikiama. Prancūzas jau ne pirmą kartą šiame sezone nusipelno pagyrų už gebėjimą vaikytis oponentų gynėjus.
„Žalgirio“ keitimosi gynyba įvėlė „Rytą“ į ilgas, pozicines atakas bei individualų 1 prieš 1 žaidimą. Tokį žaidimą, kuriam jis nebuvo pasiruošęs ir kuris jam nėra priimtinas. Skaičiai kalba patys už save – vilniečių sąskaitoje net 22 klaidos, vos 8 taiklūs tritaškiai iš 23 bei tik 12 rezultatyvių perdavimų. Ir svarbiausia, 72 taškai rungtynėse – 30 mažiau nei iki šių rungtynių buvęs jų vidurkis.
Kitos detalės
„Žalgiriui“ tai nebuvo pačios efektyviausios rungtynės puolime – galutinį 12 taškų pranašumą jie susikūrė pasinaudoję „Ryto“ klaidomis.
Antroje rungtynių pusėje netrūko kvailų vilniečių pražangų – kauniečiams jau esant bonuse D.Bičkauskio bei M.Girdžiūno pražangos suteikė lengvus taškus nuo baudų metimo linijos, o dvi nesportinės pražangos davė dar 4 papildomus baudų metimus. Tą matome ir statistikoje – „Žalgiris“ metė 25 baudas, kuomet „Rytas“ vos 10.
Ne visai pasiteisino ir kita „Ryto“ sistemos dalis – zoninė aikštės gynyba, varžovams išsimetant kamuolį iš už galinės linijos. Kartą T.Lydeka pavėlavo prie M.Grigonio, o vėliau D.Jacksono ir G.Radzevičiaus nesusikalbėjimas suteikė laisvą metimą A.Milakniui. Dar 6 papildomi „Žalgirio“ taškai.
Apibendrinimas
Labai įdomus pirmasis naujai atrodančių komandų derbis. „Rytas“ turėjo daugiau laiko pasiruošti šioms rungtynėms ir tą puikiai išnaudojo, bet M.Schillerio taktinis manevras viską apvertė aukštyn kojom.
„Žalgiris“ įrodė dabar esantis pranašesnis, bet šis skirtumas kol kas neatrodo toks didelis, kaip pastaraisiais metais.
