Nuo liepos 5-osios A.Juškevičius Lietuvoje praktikuojasi su treneriu. Pernai krepšininkas atstovavo nacionalinei komandai pasaulio pirmenybėse Ispanijoje. Jis rinkdavo 8,2 taško ir įsiminė savo tritaškiais, iš toli mesdamas pavyzdingu 48,1 proc. taiklumu.
Bet atsipalaiduoti nėra kada. Intensyviai ruošiasi ir A.Juškevičiaus konkurentai įžaidėjo pozicijoje – Žygimantas Janavičius bei Lukas Lekavičius.
„Tie metai rinktinėje ir čempionate davė daug patirties. Parodžiau treneriams ir sau, kad galiu žaisti. Manau, dabar bus lengviau, bet neatsipalaiduoju. Rinktinėje visada būna didelė konkurencija. Gal jau esi apsišaudęs, galbūt būna lengviau, bet niekada negalima atsipalaiduoti“, – 24sek.lt pasakojo A.Juškevičius.
Žvelgiant į istoriją, daug buvo tų netekčių, tačiau vienaip ar kitaip žaidėjams ir treneriams pavykdavo juos pakeisti. Nepakeičiamų nėra. Lietuvoje tų žaidėjų buvo, yra ir bus. Tiesiog dabar reikės kažkam labiau pasistengti ir užpildyti spragą.
– Dėl vietos rinktinėje laukia nuožmi įžaidėjų kova. Galbūt jūsų pranašumu gali tapti tai, kad galite žaisti ir atakuojančiu gynėju?
– Aš save laikau „combo“ gynėju, galinčiu žaisti abiejose pozicijose. Jei reikės, žaisiu tiek vienoje, tiek kitoje pozicijoje. Tai priklausys nuo trenerio sistemos. Aš esu pasirengęs padėti visapusiškai.
– Pernai į rinktinę atsispyrėte po sezono Vokietijoje, šiemet sugrįžote į Lietuvą. Kaip vertinate sezoną „Lietuvos ryte“?
– Asmeniškai jaučiu, kad žaidžiau geriausią savo sezoną. Tiesa, viską sugadino finalas. Kažkaip lemiamu metu išsikrovė visos baterijos. Atrodo, buvau visiškai išsekęs, lėtas. Tačiau vertinant visus metus, man tai buvo geriausias sezonas. Žaidžiau solidžiai, tik viską nubraukė finalas. Todėl nei džiaugiuosi, nei liūdžiu.
– Į „Lietuvos rytą“ šią vasarą atvyko Artūras Gudaitis, Deividas Gailius, Marius Runkauskas. Kaip vertinate vilniečių komplektacijos darbus?
– Man patinka, kad „Lietuvos rytas“ stengiasi suburti stipriausius rinkoje esančius lietuvius. Manau, kad jei galima surinkti komandą iš stiprių lietuvių, reikia mažiau legionierių. Žaisti su lietuviais geriau, nei turėti penkis legionierius. Todėl vadovai padarė gerą darbą. Pridėjus pajėgius užsieniečius, komanda turėtų gerai atrodyti.
Turnyras | Tšk. | Atk. kam. | Rez. perd. | Naud. | Min. |
Europos taurė | 9,8 | 2,3 | 4,4 | 11,8 | 24,5 |
LKL | 9,1 | 2,1 | 3,1 | 10,7 | 21,7 |
– „Lietuvos rytas“ pasikvietė Žygimantą Janavičių – jūsų bendražygį nuo senų laikų. Neatsibodo su juo konkuruoti – „Žalgiris“, „Lietuvos rytas“, dar – Lietuvos rinktinė?
– Kad mes pernelyg ir nekonkuravome. Gal tik paskutiniais metais taip atsitiko. Jaunimo rinktinėse įsiterpdavome – daugiau žaisdavau atakuojančiu gynėju. Tik dabar, pastarąjį sezoną, kai reikia daugiau rungtyniauti įžaidėju, atsirado konkurencija. Bet šiaip mes – nekonkuruojame.
– O kaip vertinate kitą konkurentą – Luką Lekavičių?
– Manau, kad pirmąjį sezoną jis žaidė labai drąsiai. Jį reikia tik pagirti, kad taip gerai įsiliejo į „Žalgirį“. Manau, jam daug padėjo Gintaras Krapikas. Jis visada „patempia“ lietuvius.
– Kas šioje trijų įžaidėjų konkurencinėje kovoje leis patekti į dvyliktuką?
– Reikės atiduoti visas jėgas, šimtą procentų, o tada jau rinksis treneris. Priklausys, kokio tipo įžaidėjo jam reikia. Svarbu gerai pasirodyti ir atiduoti visas jėgas.
– Donatas Motiejūnas, Linas Kleiza, Darjušas Lavrinovičius, Martynas Pocius – išeitų beveik visas starto penketas. Kaip vertini netektis?
– Šie žaidėjai ilgus metus sudarė rinktinės branduolį, todėl naujienos – liūdnos. Kita vertus, žvelgiant į istoriją, daug buvo tų netekčių, tačiau vienaip ar kitaip žaidėjams ir treneriams pavykdavo juos pakeisti. Nepakeičiamų nėra. Lietuvoje tų žaidėjų buvo, yra ir bus. Tiesiog dabar reikės kažkam labiau pasistengti ir užpildyti spragą.