Aukštai kėlė kumščius triumfuodamas Ž.Urbonas po taiklių Martyno Gecevičiaus ir Igno Vaitkaus tritaškių pirmajame kėlinyje, kuriame „Juventus“ susikrovė dviženklę persvarą jau per pirmas keturias minutes (13:3).
Vis dėlto gyvenimas pasidarė sunkesnis Utenos komandai, kuri ėmė strigti ir antrojo kėlinio pradžioje jau atsiliko nuo varžovų.
Tačiau tada smogė „Juventus“ vyrai lemiamą smūgį aikštės šeimininkams ir dar iki pertraukos spėjo susikrauti 18 taškų pranašumą.
Prieš metus uteniškiai paliko Vilnių nuleistomis galvomis, nors svajonė buvo arti.
Šiemet „Juventus“ žais KMT finalo ketverte.
Dar likus beveik pusei ketvirtojo kėlinio Ž.Urbonas mušė rankomis su visais ant atsarginių suolo buvusiais krepšininkais – „Rytas“ buvo talžomas jau 26 taškų skirtumu.
„Atleiskit, kad šlapiu klynu“, – sveikinosi Ž.Urbonas su žurnalistais. Jam komanda po mačo suorganizavo vandens fiestą persirengimo kambaryje.
Paprašė uteniškių treneris rungtynių protokolo, bet greitai išgirdo klausimą, ar po tokios pergalės jo tikrai reikia.
„Ne, nereikia“, – nusišypsojo Ž.Urbonas.
Trenerio teigimu, svarbiausia prieš atsakomąjį mačą buvo individualūs pokalbiai po pralaimėjimo Panevėžio „Lietkabeliui“ LKL rungtynėse trečiadienį 79:100.
Žinau, ką gali Karinė, Gecas, Runkelis
„Pasiteisino taisyklė dėl Mindaugo Kupšo, Vytauto Šulskio, Igno Vaitkaus. Jie buvo šešėlyje, mes pasikalbėjome vyriškai, kaip jie turi atrodyti. Tai buvo svarbu, žaidžiam su „Rytu“ – favoritu, kaip jūs berašytume. Tai yra to paties potencialo komanda su 3,2 milijono, žmonės gerai žaidžiantys. Žinau, ką gali Karinė (V.Kariniauskas), Gecas (M.Gecevičius), Runkelis (M.Runkauskas). Bet man reikėjo tų pagalbos, kurie būdavo nuošalyje“, – kalbėjo Ž.Urbonas.
Treneris paskyrė pergalę savo mamai, su kuria, kaip pats pasakojo, yra apsipykęs.
„Norėčiau, kad man ji atleistų“, – sakė Ž.Urbonas.
Paprašytas papasakoti, kodėl susipyko su mama, „Juventus“ vairininkas teigė, kad yra „durnavotas“ vyras.
„Esu kovingas, gal per karštas, žinau tą savo charakterio bruožą. Manau, kad aš padėjau šiandien komandai. Nei techninę gavau, nei ko. Buvo aukšto lygio teisėjavimas, mane įspėjo, pasakė už ką, buvo bendravimas. Nebuvo pasipūtimo, buvo aukšto lygio žmogiškumas“, – progos pakalbėti apie arbitrus nepraleido šią temą labai mėgstantis Ž.Urbonas.
Treneris pabrėžė, kad „Rytui“ šiandien nesisekė ir dėl Andrew Goudelocko traumos.
„Tai yra jų 15 taškų persvara, bet manau, kad būtume ir jį išsprendę. Žinoma, niekam nelinkiu traumų, neduok Dieve jų niekam“, – kalbėjo uteniškių vedlys.
Dar per pirmąsias tarpusavio rungtynes šiame sezone Ž.Urbonas tikino matęs, kad „Rytas“ bus įveikiama komanda.
„Aš tada paanalizavau jų komandą. Neturiu nieko prieš Donaldą (Kairį – aut. past.), pažįstu jį asmeniškai, nieko neturiu ir prieš kurį nors žaidėją. Mes gavom (pirmose rungtynėse) čia su skambučiais, bet tu jauti kokius ginklus varžovai naudoja, ar daug yra vien emocijos, tas jautėsi. Mano tikslas užauginti komandą. Mes niekad gerai nepradedam sezono, buvo ir rūpesčių. Man svarbiausia, kad komanda užaugtų. Tai treneriui yra svarbiausia, o ne kažkur kažkaip ištraukti rungtynes. Sezonas ilgas, tam ilgam kely ir atsisijoji, kas geriau žaidžia, kas silpniau. Jaučiau, kad galim juos pergudrauti, pagauti“, – pasakojo Ž.Urbonas.
Jis atvirai kalbėjo apie „Ryto“ bėdas dar po pirmųjų ketvirtfinalio serijos rungtynių Utenoje, kurias „Juventus“ laimėjo dviem taškais.
Ar pamatė treneris varžovų reakciją?
„Ji buvo. Kova buvo, jie griuvo, krito. Dovis (Bičkauskis) ir (Gytis) Radzevičius buvo didžiausi užvedinėtojai – mūsų buvę berniokai. Mačiau ir treneris šoko, rėkė, ragino, bet mes juos pagavom, žinojom silpnas vietas ir per ten mušėm. Nebuvo tai sugriuvusios komandos vien griuvėsiai“, – šypsojosi Ž.Urbonas.
Treneris drąsiai teigė, kad jo komanda dėjo istorinį žingsnį.
„Kai dirbi, atiduodi širdį, kai komandai nuneši emociją, kai gauni atgal šlapius marškinius sulaistytas rūbinėje. Tai gera, tai yra gyvenimas. Verta dėl to gyventi“, – atsiduso strategas.
Bet tikina Ž.Urbonas, kad didelių sparnų užsiauginti „Juventus“ nesiruošia ir į LKL turnyro lentelės aukštumas nesitaiko.
„Netapsim kažkokiais supermenais, mes paprasti vaikinukai, tokie, kokie buvom. Tik dabar su didesne pagarba iš aplinkos ir pagarba sau. O vyrui tai svarbiausia“, – sakė treneris.
Ir pridūrė: „Mano komanda – pati geriausia pasaulyje.“
Paklaustas, kaip švęs šią tiek daug reiškusią pergalę, Ž.Urbonas priminė, kad jau beveik visa komanda yra prasirgusi koronavirusu.
„Mes beveik visi prasirgę. Treneris jei iškris, tai traukinys jau ant bėgių (juokiasi). Nemeluosiu, norisi pasidžiaugti, ne tik sulaistytam vandeniu būti, bet ir šampano. Mes gyvenam „burbulo“ sąlygomis, saugom komandą, nesiduodam kur nereikia“, – šypsojosi Ž.Urbonas.