„Kai pamatė, kad kaulas skilęs, daktarai iškart pasakė, kiek gydymui reikės dienų. Maniau, jog viskas. Tačiau pasakė, kad nėra taip jau labai rimta“, – daktarų diagnozę prisiminė M.Grigonis.
Savaitę praleidęs be krepšinio, nacionalinės komandos naujokas sugrįžo į ritmą ir vėl įprastai laidė tolimus metimus į priešininkų krepšį.
Beje dvikovoje su ispanais Malagoje jis žaidė skilusiu pirštu, bet to nejusdamas trečiajame kėlinyje pataikė porą labai svarbių tolimų metimų, kurie lietuviams buvo kaip reikalingas gurkšnis.
„Skausmas trukdo. Su kiekvienomis rungtynėmis jaučiasi, bet rugtynių adrenalinas... Nėra taip, kad žaisti negalėčiau“, – tikino M.Grigonis.
Jis pridūrė, kad traumuota vieta tokia, kad jos niekaip neapsaugosi nuo sutrenkimų. Toks vienas iš skaudesnių buvo vakarinėje trečiadienio treniruotėje, kai bandydamas blokuoti Mariaus tolimą metimą, Jonas Valančiūnas kepštelėjo komandos draugui per traumuotą pirštą.
„Kiekviena treniruotę gauną per pirštą ir skausmas vėl atsinaujina. Tokia jau vieta. Bet nieko nepakeisi. Tenka su tuo skausmu susitaikyti ir žaisti“, – tikino M.Grigonis.
Marius žaidžia kęsdamas skausmą, tačiau jis vertas tos olimpinės svajonės.