Martynas Gecevičius smeigė tritaškį iš kampo ir iškalbingai striktelėjo priešais Panevėžio „Lietkabelio“ atsarginių suolą ir klubo direktorių Martyną Purlį.
O galėjo būti taip, kad dabar jis būtų plėšęs Prienų krepšinio arenos tinklelius ir likučius išsivežęs į Panevėžį autobuse su „Lietkabelio“ simbolika.
Tas jo tolimas metimas buvo vienintelis taiklus po ilgosios pertraukos – prieš tai buvusius 4 tritaškius snaiperis sumetė per pirmus du kėlinius. Bet tas šūvis buvo lemtingas – numalšino paskutinį panevėžiečių spurtą ir padėjo tašką LKL sezono atidarymo rungtynėse.
Prieš jas M.Gecevičius bandė tramdyti jaudulį, kai tvarkydamasis aprangą ir ruošdamasis mūšiui su „Lietkabeliu“ šyptelėjo, Darjušui Lavrinovičiui pliaukštelėjus delnais ir kažką palinkėjus.
Iš pirmosios Prienų arenos eilės jį stebėjo tėtis su mama ir žmona su dukrele. M.Gecevičiui tai buvo pirmos oficialios rungtynės su Lietuvos klubo marškinėliais po 3 metų pertraukos. Per savo karjerą Lietuvoje jis buvo žaidęs tik Vilniaus klubuose – „Sakaluose“ ir „Ryte“.
Reikėjo palūkėti tik 6 rungtynių minutes, kai pasinaudojęs užtvara M.Gecevičius paleido patranką ir mušdamas į krūtinę kėlė viršun tris pirštus.
Po minutės krito antras jo tritaškis, o aidint pirmojo kėlinio sirenai Gecas segė ir trečiąjį.
Žmonės šoko iš savo vietų, o saujelė „Lietkabelio“ gerbėjų sėdosi į kėdes skrolinti mobiliųjų.
Gal po pertraukos tokių epizodų buvo mažiau, bet M.Gecevičius tada užsiėmė rezultatyviais perdavimais. Du prieš du, Kšištofo atšokimas į kraštą, Marčiaus perdavimas sutraukus dviejų varžovų gynybą ir meistriškas Brolio dvitaškis nuo lentos. Tai buvo vienas iš 9 rezultatyvių perdavimų, kurių sekmadienio vakarą ankštutėlėje Prienų arenoje pridalijo 30-metis atakuojantis gynėjas. Jie puošė užtikrintą „Skycop“ pergalę 93:78.
„Net man pačiam rungtynės buvo tokios įdomios, kad po ilgo laiko vėl jaučiau malonumą žaisdamas krepšinį, – 24sek po pergalės pasakojo M.Gecevičius, pirmiausia priėmęs ant žmonos rankų laikytos dukrytės sveikinimus, o po to prisėdęs interviu. – Didžiąją rungtynių dalį tikrai žaidėme neblogai. Gal tik pirmąjį kėlinį žaidėme prasčiau, bet manau, kad galime tą nurašyti pirmų rungtynių jauduliui.
Kaip neseniai pradėję žaisti kartu, parodėme pakankamai neblogą krepšinį: rungtyniavome komandiškai, padarėme nemažai asistų, kas, manau, yra svarbu. Nes kai pradėdavome žaisti po vieną, iškart būdavo kitas vaizdas. Bet didžiąją mačo dalį rungtyniavome komandiškai ir, bent jau taip atrodė, buvo pakankamai gražių momentų. Nežinau, kaip atrodė iš šono (juokiasi.).“
O atrodė tikrai neblogai. Prieniškiai iš tiesų dominavo aikštėje ir savo metimais vertė veltis į kivirčus „Lietkabelio“ krepšininkus. Šiems beliko pavydžiai stebėti, kaip gražiai kamuoliu dalijosi „Skycop“ komanda.
Virginijaus Šeškaus oro pareigūnų startas suintrigavo, o pats Martynas Gecevičius norėtų pamatyti, kuo gali baigtis šis įdomus projektas.
Nors jo sutartyje numatyta sąlyga palikti Prienus už simbolinę išpirką, M.Gecevičius nesiveržia skirtis su savo chebra.
– Koks jausmas žaisti rungtynes, kai pirmoje eilėje jus stebi visa šeima – tėvai, žmona ir dukrytė? Gal tokie momentai gali jus prilaikyti išbūti Lietuvoje iki sezono pabaigos? - 24sek paklausė M.Gecevičiaus.
– Aš nieko prieš. Tikrai neatvažiavau čia įrodinėti kažkam kitiems, išskyrus save. Eiti iš proto, žaisti vienam, daryti statistiką ir kažkur išvažiuoti. Mano tikslas nėra toks. Dėl to mes ir pasirašėme tą normalų kontraktą. Gerai, su išėjimu, bet jis vis tiek normalus.
Pirminis mano tikslas tikrai nėra išvažiuoti. O kokia situacija bus, tokia bus. Aš atvažiavau čia, kad chebrai padėčiau, kad man būtų gerai, tiems patiems sirgaliams, šeimai.
Aišku, smagu, kai šeima sėdi ir mato. Tai motyvuoja.
– Paminėjote startinį jaudulį. Ar tokį jutote sugrįžęs žaisti į lietuviškas tribūnas?
– Taip. Nesvarbu, kur bežaistum, tos pirmos rungtynės visada duoda savo.
Juolab, matome, ką žmonės kalba ir kokie didžiuliai lūkesčiai siejami su komanda. Niekas nekalba apie kovą dėl 7-8 vietos. Visi kalba apie ketvertus ir panašiai. O tai prideda startinio jaudulio. Juolab, žaidėme su „Lietkabeliu“.
Mums tai buvo svarbios rungtynės pamatyti, ko galime ir ko negalime. Ta pergalė mums labai svarbi.
– Labai smagiai sukosi žaidimas aplink jus ir Mindaugą Lukauskį (kartu jiedu atliko 20 rezultatyvių perdavimų). Ar tokį „Skycop“ veidą ir matysime šį sezoną?
– Bandysime. Gal tiesiog „Lietkabelis“ taip gynėsi, gal mums išėjo, gal prieš kitas komandas taip nepavyks. Bus visokių komandų – prieš „Žalgirį“, „Rytą“ ir „Neptūną“ gal nebus taip lengva ir norint siekti kažko daugiau, gali to ir neužtekti. Manau, ta viena pergalė mūsų neužliūliuos. Mes ne tas jaunimas, kurį čia kažkas gali užliūliuoti (šypsosi).
Labai svarbu pradėti pergale. Svarbiausia, kad kai yra tiek rezultatyvių perdavimų, dauguma žaidėjų patenkinti. Manau, taip ir turime bent bandyti išlaikyti tokį žaidimą.
– Simboliška, jog ketvirtojo kėlinio pabaigoje padėjote tašką įmesdamas tritaškį iš kampo prie „Lietkabelio“ suolo, kai vasarą sklido gandai, kad esate Panevėžio klubo radaruose. Kiek arti buvote susitarimo su „Lietkabeliu“?
– Derybos buvo anksti. Jos buvo tokios: agentas pasakė, kad „Lietkabelis“ domisi, siūlo tiek ir tiek. Aš pasakiau ne, nes man buvo per anksti. Galvojau išvažiuoti į užsienį. Vasaros pradžioje ar liepą tikrai negalvojau, kad žaisiu Lietuvoje.
Tokios tos derybos ir buvo – jiems pasakiau ne ir jie nieko daugiau nebenorėjo siūlyti. Paprasta situacija.
– Kuo ypatinga ši vasaros rinka, kad jūs ir nemažai kitų žinomų lietuvių vėlai pasirašė sutartis?
– Man taip atsitiko jau antrus metus iš eilės, nors ir pakeičiau agentą. Sunku pasakyti. Daug klubų mažino biudžetus, kainos leidžiasi, o žaidėjai jų nenori nuleisti. Yra daug aspektų.
Toks gyvenimas, bet priimi gyvenimo iššūkius ir nematau čia nieko blogo. Jokia tragedija.
– Galėjote rinktis: laukti arba važiuoti į Prienus. Reikėjo per save perlipti pasirinkti dešimtą LKL komandą?
– Dešimti jie buvo pernai. Dabar tai visai kita komanda.
Aš žinojau, su kokiais žaidėjais man reikės žaisti. Žinojau ir trenerį, su kuriuo jau teko dirbti. Buvau susitikęs su komandos nariais. Kalbėjomės apie Prienus, apie legionierius, lietuvius, su kuriais dar neteko žaisti.
Surinkau informaciją ir manau, kad priėmiau geriausią sprendimą. Žinojau, kad prie šitų žaidėjų man bus lengva įsilieti. Nereikės mėnesio-pusantro pajusti vienas kitą. Dabar atrodo, kad sprendimas buvo teisingas.
– „Skycop“ branduolys pirtelėje nusprendė susiburti į vieną komandą turbūt ne dėl vietos atkrintamosiose kautis?
– Mes jokių tikslų sau nekeliame, bet, manau, visi supranta, kad ketvirtfinalyje žaisti su „Rytu“ ar „Žalgiriu“ tikrai nėra mūsų tikslas.
Nemanau, kad tokiems žaidėjams būtų logiška kelti tokius tikslus. Aišku, mes galime skelbtis, kad sieksime geriausiųjų ketverto, bet į jį gal nepateksime. Tik tikrai nemanau, kad šitoje lygoje turėtume žaisti tik dėl aštuntos vietos.
Turime tikrai normalią chebrą, su kuria galėtume nuveikti kažką įdomaus. Pabandysime. O kaip pavyks, parodys laikas.
– Antrą kartą dirbate su Virginijumi Šeškumi. Koks jis buvo „Ryte“ ir koks dabar Prienuose?
– Jam kaip ir žaidėjams. O čia žaidėjams lengviau žaisti nei „Ryte“, „Žalgiryje“ ar užsienyje. Mes čia atsipalaidavę.
Vasaros pradžioje jie komplektavo komandą vienaip, o išėjo dar kitaip. Bet, manau, treneriui tai davė azarto kažką nuveikti su šita chebra. Juolab, kai jie turėjo nesėkmingą sezoną pernai...
Man tai viskas normaliai. Aš žinau, ko iš jo tikėtis. Karštesnių pasikalbėjimų bus. Vyresni žaidėjai suprantame krepšinį, bet nemanau, kad galime kalbėti apie kažkokius konfliktus.
Šeškus iš tų trenerių, kuris šiandien gal kažką pasakys, bet rytoj jau to nelaikys. Bus nauja diena. Jis ne iš tų, kurie savaitėmis laikys prieš tave nepatenkintą veidą ir ant tavęs varys.
Kartais tos emocijos yra gerai – išjudina ir išbudina. Manau, šitai chebrai tai geras variantas.
– Vilniuje išsiskyrėte su Virginijumi Šeškumi labai keistai, ar ne? Pamenu, laimėjote Europos taurės rungtynes, patekote į atkrintamąsias, treneris ramiai nuėjo į spaudos konferenciją, o „Ryto“ vadovai informavo žaidėjus, kad Šeškus bus atleistas.
– Nenorėčiau komentuoti, kaip ten viskas vyko (šypsosi.). Bet viskas vyko tikrai keistai.
Galų gale, prie jo žaidėme tikrai neblogai. Bet nežinau tų povandeninių srovių ir nenoriu gilintis. Aišku, buvo kažkiek keista, nes pradėjome gerai žaisti, patekome į kitą etapą. Bet, kiek žinau, sprendimas buvo priimtas kiek anksčiau.
Man sunku komentuoti – į „Ryto“ vandenis nenoriu lįsti.
– Daugelis akcentuoja „Skycop“ veteranų amžių. Kaip patys Broliai ar Mindaugas Lukauskis reaguoja į visas tas kalbas?
– Mane patį motyvavo (šypsosi.). Kažkur perskaičiau... Galbūt DELFI, kurie mane priskyrė prie veteranų. Parašė, kad „Skycop“ prisiviliojo dar vieną veteraną (antraštė prasidėjus deryboms buvo tokia: „Prienų klubo akiratyje – dar vienas tituluotas veteranas“ – aut. past.). Nežinau, 30 metų šiais laikais nėra veteranas (šypsosi.).
Nežinau, kaip jaučiasi Broliai, bet jie tikrai neblogai juda. O apie Mindę, manau, iš viso nereikia kalbėti, kai jis taip juda tokio amžiaus... Gal kokius trejus metus visi šneka, kad jis veteranas, bet jis kaip išlaiko tą formą, taip kaip geras vynas gerėja.
Be to, čia nėra „Rytas“ ir „Žalgiris“, kur turi laimėti kiekvienas rungtynes. Nėra ir to spaudimo, kaip užsienyje. Dėl to mums žaisti kartu bus tik lengviau.
Buvo toks jausmas, kad mėgaujamės krepšiniu. Net man pačiam buvo tokios įdomios rungtynės – po ilgo laiko jaučiausi, kad žaidžiau krepšinį savo malonumui. Darai tą, ką moki ir mėgsti. Su tokia chebra tikrai smagu žaisti.
– Brolių ir Lukauskio pase įrašyti vienokie skaičiai. O koks jų biologinis amžius?
– Oi, net nežinau. Mindei tai tikrai reikėtų nuimti mažiausiai 10 metų. O Broliams po kokius 4-5 irgi gali nuimti.
Broliai tikrai dirba. Niekas čia jų neverčia sportuoti dukart po dvi valandas per dieną. Bet ką reikia per treniruotes, jie tą padaro. Apie Mindę iš viso nekalbu...
Nėra taip, kad veteranai tik pavaikštome ir meldžiamės, kad rungtynėse būtų gerai. Visi supranta, kad taip nebus ir yra darbas. Visi profesionalai, geras karjeras turėję aukšto lygio žaidėjai.
Nurašyti mus, kaip veteranus, būtų tikrai ankstoka.