Giedrius Žibėnas trečiadienio vakarą tapo Vilniaus „Ryto“ rekordininku, komandai vadovaudamas jau ketvirtame LKL finale – jis aplenkė ir legendinį sostinės klubo vairininką Rimą Kurtinaitį.
Ketvirtą kartą iš eilės sezoną LKL finalu užbaigiantis specialistas turėjo likti patenkintas tuo vaizdu, kurį pamatė tik išmetus ginčo kamuolį „Žalgirio“ arenoje.
„Rytui“ LKL finaluose vadovavę treneriai (laimėtų finalų skaičius)
- 4 – Giedrius Žibėnas (1);
- 3 – Rimas Kurtinaitis (2);
- 2 – Šarūnas Sakalauskas (1), Jonas Kazlauskas (1), Aleksandras Trifunovičius (0);
- 1 – Nevenas Spahija (1), Kęstutis Kemzūra (0), Tomo Mahoričius (0), Darius Maskoliūnas (0), Aleksandras Džikičius (0), Dirkas Bauermannas (0), Dainius Adomaitis (0), Marcelo Nicola (0).
Maždaug 300 vilniečių sirgalių į Kauną atlydėtas „Rytas“ nuo pirmųjų minučių buvo kovingesnė komanda, o susikurdami daugiau metimų vilniečiai iškart susikrovė ir pranašumą 19:11.
Svečiai sėkmingai naudojosi Keenano Evanso netekusio „Žalgirio“ silpnybe kuriančių žaidėjų sektoriuje, spausdami gynėjus Edmondą Sumnerį ir Dovydą Giedraitį bei priversdami juos arba klysti, arba neleisdami sėkmingai įžaisti atakų.
„Žalgirį“ priekin timptelėjo nuo suolo pakilęs ir gyvybės įnešęs Lukas Lekavičius, bet 180 cm ūgio žaidėjas niekaip negalėjo padėti kauniečiams atsikratyti kitos problemos – pagal atkovotus kamuolius „Rytas“ vienu metu pirmavo net 20:9.
Geras dvi minutes „Žalgirio“ strategas Andrea Trinchieri rėkė ant savo auklėtinių per ilgąją pertrauką taip stipriai, kad girdėjosi ir aplinkinėse arenos patalpose, o švieslentė tuo metu rodė apčiuopiamą „Ryto“ persvarą – 43:36.
Po ilgosios pertraukos „Rytui“ dar daugiau gyvybės įpūtė 7 taškų RJ Cole'o koncertas, o vilniečiai laikė atstumą nuo varžovų.
Bet ryškiausia komandos žvaigždė Marcusas Fosteris šovė pro šalį visus penkis savo metimus trečiame kėlinyje, o dar vieno lyderio neradusi sostinės komanda įstrigo.
Vos kartą per keturias minutes pasižymėję vilniečiai leido oponentams spurtuoti 10:2 ir po ilgos pertraukos persverti rezultatą – į ketvirtą kėlinį „Žalgiris“ ėjo pirmaudamas 56:54.
Ne ką lengviau „Rytui“ sekėsi ir ketvirtame kėlinyje, o likus vos daugiau negu 2 minutėms iki jo pabaigos „Žalgirio“ sirgaliai jau traukė pergalės dainas – švieslentė rodė jų komandos pranašumą 73:63.
Bet tada įvyko stebuklas. Justinas Gorhamas smeigė tritaškį su penktąja Edgaro Ulanovo pražanga, tolimą metimą pridėjo ir Gytis Radzevičius, o 9 taškus per 46 sekundes įmetęs „Rytas“ staigiai prisivijo „Žalgirį“.
Kauniečius bandė gelbėti visas rungtynes juos į priekį tempę Dovydas Giedraitis ir Lukas Lekavičius, bet J.Gorhamas tritaškiu likus 40 sek. išlygino rezultatą ir komandoms teko žaisti pratęsimą.
Papildomo laiko metu užvirė aistros ir tribūnose – iš „Žalgirio“ sirgalių pusės link „Ryto“ suolo ėmė skraidyti plastikinės stiklinės ir kiti daiktai, vienas „Ryto“ aistruolis po konflikto buvo demonstratyviai išvesdintas iš arenos, o iš abiejų pusių pasigirdo įžeidžiančios skanduotės.
Aikštėje komandos keitėsi taikliais metimais, bet lyderystę parodęs Marcusas Fosteris dukart skaudžiai dūrė „Žalgiriui“, o savo karjeros pataikytų tritaškių rekordą pakartojęs G.Radzevičius leido „Rytui“ triumfuoti dramatiškame derbyje 89:88 ir išsiveržti finalo serijoje iki trijų pergalių 1-0.
„Atsisėskite visi visi, jei palaikot Kauno „Žalgirį“, – pašiepiančiai nuaidėjus finalinei sirenai iš arenos skubančius 8 tūkst. kauniečių palydėjo keli šimtai „Ryto“ sirgalių, o svečių žaidėjai riaumojo pergalės šūksniais aikštėje ir arenos koridoriuose.
„Nieko per daug nepadarėme, – aistras po mačo kiek ramino Giedrius Žibėnas. – Ši pergalė yra žaidėjų, kiekvienas iš jų kažką atliko, davė kažką komandai. Kažkas puolime, kažkas gynyboje. Grynai žaidėjų pergalė, nes turint -10 likus trims minutėms ketvirtame kėlinyje, turi rodyti charakterį, turi rodyti papildomus gerus charakterio bruožus, kad grįžtum į rungtynes ir net turėtum progą laimėti be pratęsimo.
Kodėl laimėjom? Kontroliavome varžovų perimetrą. Rungtynes nulemia atkarpos, o šiandien „Žalgiris“ turėjo tik vieną geresnę atkarpą. Mes tada ir patys nesusimetėme, o jie rado spragų. Bet komplimentai žaidėjams. Grįžti nuo -10 ir išplėšti pergalę per pratęsimą išvykoje nėra lengva.
Komandos vardu, turėčiau kažką adresuoti LKL. Arenos apsauga turi daryti žymiai geresnį darbą, kad apsaugotų rungtynių dalyvius. Šiandien tas darbas nebuvo padarytas. Į tai reikia atkreipti dėmesį ir mums patiems, ir, aišku, varžovams.
Sveikinimai žaidėjams.“
– Kalbate apie arenos apsaugą. Kas konkrečiai įvyko?
– Ant mūsų suolo buvo metama per daug daiktų. Visokių, maisto ir pan. Reikėtų daugiau analizės padaryti. Aš to nemačiau, bet po rungtynių pamačiau, kaip buvo aplieti mūsų ofiso darbuotojai, mūsų valdybos nariai. Manau, kad tas nepuošia ir to turėtume išvengti tiek rungtynėse Vilniuje, tiek rungtynėse Kaune. To negali būti.
Ant mūsų suolo buvo metama per daug daiktų. Visokių, maisto ir pan.
– Daug buvo kalbama apie skirtingą poilsio dienų skaičiaus, bet kovą dėl kamuolių laimėjote 46:35. Ar tai įrodo, kad mažiau svarbios yra poilsio dienos, o labiau – noras laimėti?
– Tas kamuolių atkovojimo skaičius ne visada atskleidžia, kiek tu kovojai, bet ir kiek prameti metimų, kiek progų yra. Bet mūsų energijos ir atsidavimo šiandien tai nenumenkina. O ar „Žalgiris“ turėjo daugiau laisvų dienų, ar mes mažiau, nemanau, kad tokiose rungtynėse lemia. Tai yra finalas, visi žaidžia iš paskutinių, žaidžia per skausmus ir nori laimėti.
– Gerai pradėjote mačą, kai „Žalgirio“ gynėjų grandyje žaidė Dovydas Giedraitis ir Edmondas Sumneris, bet kauniečiai atgijo į aikštę žengus Lukui Lekavičiui. Ar galima teigti, kad iškritus Keenanui Evansui, dabar jums svarbiausia iš žaidimo „išjungti“ L.Lekavičių?
– Jeigu kalbėsime apie šias rungtynes, tikrai taip. Lukas tempė komandą kažkur ir sunkesniais metimais, bet buvo ir mūsų klaidų. Be Luko Lekavičiaus „Žalgiris“ turi ir daugiau gerų gynėjų, todėl turime išlikti budrūs.
– Marcusas Fosteris strigo visų rungtynių metu, bet ėmėsi iniciatyvos svarbiausiais momentais. Ar jūsų planas ir yra nepaisant nieko duoti kamuolį ir iniciatyvą pabaigoje būtent jam?
– Marcusas šiandien nemažai situacijų buvo tarsi masalas varžovams. Jis žaidė komandai. Taip, metimai nekrito, bet jie nekrito ir dėl to, kad varžovų gera gynyba buvo, skyrė jam didelį dėmesį. O tie lemiami metimai... Tokie žaidėjai dėl jų ir gyvena, tam mes jį čia ir turime.
– Ką per pastarąsias dienas valgo Martynas Echodas? Iš pradžių įspūdingas dvigubas dublis prieš „Wolves“, o dabar – net 7 puolime atkovoti (12 iš viso)?
– Kažką ypatingo turbūt. Kad ir ką bevalgytų, linkiu tą patį valgyti ir toliau.
– Buvote minėjęs, kad nežinote, ar sulauksite mačo, kurį laimėsite per gynybą. Ar šiandien buvo būtent tokios rungtynės?
– Panašu. Prieš pratęsimą buvo 77 taškai. Šiandien turbūt buvo gynybinės rungtynės, gal jos patogesnės „Žalgiriui“, bet šiandien mėgavomės sustabdę varžovus ir kentėjome gynyboje per „negaliu“. Nenorėjome jiems duoti atkarpų, kai kyla visa arena.
Kad ir ką bevalgytų, linkiu tą patį valgyti ir toliau.
– Likus 30 sekundžių pratęsime ir turėdami 1 taško pranašumą bei kamuolį turbūt tikėjotės varžovų pražangos?
– Taip, tikėjomės. Daug scenarijų buvo, norėjome kamuolį laikyti iki pat pabaigos ir turėti vieną ataką.
– Įspūdingos Gyčio Radzevičiaus rungtynės ir visos atkrintamosios varžybos. Kiek prie tokio įspūdingo jo žaidimo prisidėjo pratęstas kontraktas?
– Gyčio lyderystė nepriklauso nuo to, ar jis pratęsė kontraktą, ar ne. Jis vienas mūsų lyderių yra jau eilę metų ir kiekvienais metais ta lyderystė ryškėjo. Tą lyderystę jis rodo ne tik aikštėje ir atsidavimu, bet vis dažniau pradeda rodyti ir už aikštelės ribų, kas mūsų šiųmetinei komandai yra labai svarbu.
– Tai pirmoji „Žalgirio“ nesėkmė LKL finalo starte nuo 2014 metų. Ar tai kažką pasako apie šiandieninį „Rytą“ ir jo šansus laimėti finalą?
– Kiekvienos rungtynės bus naujos. Mes norime šioje serijoje duoti kuo daugiau įtampos „Žalgiriui“. Aišku, turime įtampos ir mes, mes irgi einame laimėti rungtynių, bet manau, kad daugiau įtampos turi „Žalgiris“. Ką tai sako apie „Rytą“? Tai, kad tikrai nieko neatiduosim, rodysim charakterį. Ryškiausias charakterio rodymas yra tada, kai atsilieki: ar badysi pirštais vienas į kitą, skųsiesi teisėjų švilpukais, ar visomis pastangomis grįši į gynybą.
– RJ Cole'as buvo kritikuojamas viso sezono metu, bet LKL atkrintamųjų metu jis įsivažiuoja. Kaip jis ūgtelėjo sezono metu?
– Gaila, kad mes kritikuojame žaidėjus žiūrėdami į sausą statistiką, juodą ant balto. Gal tuo ir skiriamės, kad mes, treneriai, matome truputį ir neužrašytų statistikų. Jis mums duoda be galo daug. Jis visada gerai pradeda rungtynes, tai mūsų gynybinis varikliukas, o tai papildoma energija kitiems. Jau nekalbant apie komandos puolimo organizavimą, kur jis demonstruoja kantrybę ir išsirenka teisingus taikinius, komunikuoja su treneriais. Tie dalykai yra neįkainojami ir mums RJ yra neįkainojamas.
– Antros rungtynės penktadienį. Kas prieš jas bus svarbiausia?
– Tai, kaip mes sureaguosime po pergalės. Nes „Žalgirio“ reakcijos mes laukiame ir ji tikrai bus. Turime teisingai išnaudoti dieną be rungtynių, padaryti teisingas korekcijas. 18 klaidų mūsų nepuošia, turime apriboti tą skaičių. Turime pripažinti, kad šiandien įmetėme ir sunkių metimų. Turime surasti daugiau kantrybės puolime ir žymiai geriau saugoti baudos aikštelę.
