Po dviejų mačų, kuriuose rinktinė jau po pirmojo kėlinio pabėgdavo nuo savo varžovų, šį kartą viskas vyko pagal varžovų planą.
Australai pirmąsias 20 minučių baudė už kiekvieną nesusikalbėjimą, pasirinktą gynybos taktiką bei trupinėlį erdvės ties tritaškio linija. Lietuvos rinktinė pirmą kartą per pastarąsias 39 pasaulio čempionatų rungtynes praleido daugiau nei 50 taškų per pirmąsias 20 minučių (41-52). D.Adomaičio trenerių štabas suprato, kad korekcijos neišvengiamos.
J.Valančiūnas trečiąjį kėlinį pradėjo ant suolo, lietuviai ėmė kaitalioti gynybos sistemas, išmušė australus iš ritmo ir grįžo į rungtynes. Taškas į tašką vykusios rungtynes buvo nulemtos kelių lietuvių klaidelių bei šaltakraujiškesnio australų žaidimo.
Pralaimėjimo priežastys
- Greitos australų atakos
Ir tai reiškia ne atakas po perimtų kamuolių. Lietuviai prarado tik 6 kamuolius ir visus – antroje rungtynių pusėje. Dauguma australų atakų pirmoje rungtynių pusėje po netaiklių ir taiklių (!) lietuvių metimų trukdavo ne ilgiau nei 8–9 sekundes.
Po greito kamuolio išsimetimo buvo bandoma atlikti itin greitą pirmąjį perdavimą – tai labai gerai darė J.Inglesas. Vieno epizodo metu po jo perdavimo P.Millsas pelnė du taškus su pražanga, kuomet lietuviai nespėjo apsidairyti ir grįžti į gynybą po pelnytų taškų. Jei to nepavykdavo padaryti, sekdavo arba greitas du prieš du, arba užtvaros be kamuolio M.Dellavedovai ir P.Millsui.
Australai atakavo itin anksti, mūsiškiai vėluodavo išsirinkti savo dengiamuosius, nebūdavo grįžę į pozicijas bei susispaudę gynyboje. Atsivėrę plotai leido siautėti P.Millsui, M.Dellavedovai, kurie drąsiai mesdavo bet kurią atakos sekundę – ar tai metimas iš po krepšio, ar iš toli.
Lietuviai nenaudojo komandinių pražangų situacijose, kuomet paleisdavo savo žmogų į priekį, ir tai kainavo itin brangiai rungtynių pradžioje.
- Nesusikalbėjimai ir koncentracijos trūkumas
Iki šių rungtynių to Lietuvos rinktinėje beveik nematėme.
Pirmasis įstrigęs epizodas – naujojo žalgiriečio J.Landale'o sprintas į puolimą. D.Sabonis buvo aplenktas itin greitai, niekas iš lietuvių jo nepridengė ir australas už šį greitį buvo apdovanotas dėjimu (4:9).
Vėliau, antrajame kėlinyje, australai žaidė pikenrolą viršuje ties viduriu. D.Sabonis atliko vieno žingsnio stepoutą, tačiau bandydamas grįžti link savo žmogaus, susidūrė su L.Lekavičiumi. Silpnojoje pusėje buvęs R.Seibutis buvo paskutinė viltis sutrukdyti australams pelnyti 2 taškus, tačiau šis liko stovėti prie savo žmogaus, o A.Baynesas įkrovė kamuolį į krepšį.
Tai nebuvo paskutinis australų dėjimas antrajame kėlinyje. J.Valančiūnas, atrodo, net nematė, kad jo dengiamas žmogus stato nugarinę užtvarą P.Jankūnui. Tai Paulių užklupo nepasiruošusį, todėl J.Landale’as įgavo pranašumą, o JV situacijos nepamatė ir nepadėjo komandos draugui. Dar du lengvi taškai į Lietuvos krepšį.
Tokių momentų buvo ir daugiau. O rungtynių pabaigoje šie kainavo pernelyg brangiai.
- Pasyvi pikenrolo gynyba ir nepasiteisinusi rizika
Pasyvi du prieš du gynyba su J.Valančiūnu visiškai neveikė pirmoje mačo dalyje. Iš pradžių A.Baynesas pataisė netaiklų komandos draugo metimą, kuomet JV paskutinę akimirką šoko jo blokuoti. Vėliau, M.Kalniečiui nepavykus išvengti užtvaros ir įsirėžus tiesiai į ją, M.Dellavedova visiškai laisvas smeigė tritaškį, kol JV laukė baudos aikštelėje.
Taip, lietuviai rizikavo, bet jau nuo pirmųjų minučių buvo skaudžiai baudžiami. Vėliau A.Baynesas ėmė atšokinėti ties tritaškiu po užtvarų – tai lėmė dar tris australų taškus (6:15). Antrajame kėlinyje N.Kay centruojant, A.Baynesas vėl išplėtė aikštelę atsistodamas ties tritaškiu. J.Valančiūnas dar kartą atsitraukė itin giliai norėdamas padėti komandos draugui ir per vėlai prišoko prie puikias rungtynes sužaidusio A.Bayneso (21 tšk., 13 atk. kam.).
Įdomu tai, kad prieš šias rungtynes A.Baynesas nebuvo pataikęs nei vieno tritaškio čempionate (0/2), tačiau vakar lietuvius apdovanojo net trimis (3/5), iš kurių dar vienas buvo paskutinėmis atakos sekundėmis per M.Kalniečio rankas iš paties aikštelės kampo.
Pakeista taktika ir sugrįžimas
Lietuviai puikiai žaidė antroje rungtynių dalyje ir tai lėmė pakeista gynybinė taktika bei susikaupimas.
J.Valančiūnas, D.Adomaičio sprendimu, antrąją rungtynių dalį pradėjo nuo suolo, o lietuviai keletą pirmųjų atakų rodė, kad dengiasi aikštės gynyba, kuri atakos metu pereina į asmeninę. Taip pat lietuviai ėmė keistis dengiamaisiais.
Ši kombinacija išmušė australus iš vėžių. Smarkiai apmažėjo greitų atakų, buvo išspręsta pasyvios pikenrolo gynybos problema – du prieš du metu besikeitę lietuviai neleido australams įgauti pranašumo, o gera komandinė gynyba neleido pasinaudoti įgytu ūgio pranašumu po krepšiu. Lietuviams greičiau pasivyti australų neleido keli fantastiniai metimai, tarp jų – vienas jau minėtas A.Bayneso tritaškis.
Puolimas ketvirtadienį buvo solidus. Lietuviai drąsiai atakavo pasyvią australų pikenrolo gynybą. Aikštelės kraštuose australai taip pat stumdavo lietuvius link galinės linijos, tačiau šią taktiką puikiai neutralizuodavo mūsiškių gynėjų viražai link aikštelės vidurio iškart po užtvaros.
Australų taktika buvo panaši kaip Kanados, tačiau esminis skirtumas buvo tas, kad australai nepalikdavo aukštaūgių laisvų. Jie rizikavo leisdami gynėjams mesti floaterius, metimus iš vidutinio nuotolio. Tuo puikiai naudojosi M.Grigonis bei L.Lekavičius, atitinkamai pelnę 19 ir 15 taškų. Tačiau tai iš du prieš du žaidimo daugiau ar mažiau eliminavo D.Sabonį ir J.Valančiūną bei neleido šiems atsikovoti kamuolių puolime.
Australai itin akcentavo galimybę suteikti lietuviams tik vieną metimą kiekvienos atakos metu ir tai padaryti jiems pasisekė. Lietuviai pelnė vos 4 taškus antraisiais šansais – reikšmingai mažiau nei su Kanada ir Senegalu.
Kertiniai momentai
Rungtynių likimą paskutinėse atakose nulėmė kelios situacijos. Kai jau atrodė, kad lietuviai ištaisė visas pirmosios pusės klaidas, P.Millsas po taiklaus lietuvių metimo nuskuodė link krepšio, išprovokavo M.Kalniečio pražangą bei pelnė du lengvus taškus nuo baudų metimo linijos. Taip įvyko dėl mūsiškių lėto žmonių išsirinkimo bei nebudrumo.
Vėliau trūko sėkmės – D.Sabonis nepataikė iš po krepšio kartodamas netikslų komandos draugo metimą. Tačiau lemiamą kirtį sudavė vėl tas pats P.Millsas po dar vieno lietuvių nesusikalbėjimo pikenrolo metu. M.Grigonis keitėsi, kuomet J.Valančiūnas taikė pasyvią gynybą. Australijos rinktinės gynėjui buvo palikta papildoma sekundė prisitaikyti ir net galingas JV šuolis link jo situacijos neišgelbėjo – australai susikrovė 5 taškų persvarą likus 33 sekundėms.
Apibendrinimas
Tai buvo dviejų gerų komandų susitikimas – australai parodė savo klasę pirmojoje pusėje, o lietuviai parodė savo puikų žaidimą antrojoje, padarę tinkamus taktinius pakeitimus.
Rungtynių gale sėkmės, galbūt kiek ir teisėjų, bet labiausiai – atidumo trūkumas neleido lietuviams iškovoti itin svarbios pergalės kovoje dėl patekimo į ketvirtfinalį.
