Kaune pučia permainų nuojautos vėjai.
Kai vieną didžiausių biudžetų per klubo istoriją surinkęs klubas išgyvena vieną prasčiausių sezonų Eurolygos istorijoje, kitaip ir būti negali.
4 pergalės ir 19 pralaimėjimų tarptautiniame fronte bei miglotos galimybės pakilti iš paskutinės vietos 18-os komandų rikiuotėje atneša daugiau skausmo sirgaliams nei džiaugsmo suteiktų KMT ar LKL titulai, nes „Žalgiriui“ prioritetas visada buvo Eurolyga.
„Žalgirio“ vadovas Paulius Motiejūnas neturėtų persikelti iš Kauno į Barselonos biurą, nors tokių gandų buvo rudenį, kai klubų dalis išreiškė nepasitikėjimą Jordi Bertomeu. Tačiau 41 metų kaunietis toks svarbus Kauno komandos organizacijai, kad posūkių jo karjeroje laukti dabar neverta, – 15min sakė „Žalgirio“ virtuvę gerai išmanantis šaltinis.
P.Motiejūnas priverstas sekti, kaip bunda nauja krepšinio jėga Vilniuje, grasinanti ne tik krepšinio aikštėse, bet ir platesniuose verslo vandenynuose, kur rekonstrukciją planuojanti „Avia Soliutions Group“ arena gali nuvilioti dalį didžiųjų koncertų ir renginių iš Kauno.
Kita vertus, prieš sezoną atsargius lūkesčius (po 2 tūkst. per Eurolygos rungtynes) dėl pandemijos bilietų prekybai kėlęs „Žalgiris“ turėtų likti pliuse dėl žiūrovų lankomumo, nors ir sumenkusio dėl prastų komandos rezultatų Eurolygoje.
Realu, jog biudžetas vėl turėtų suktis apie 10 mln. eurų ir per 2022–2023 m. sezoną. Taigi prieš šį sezoną paimta 2 mln. paskola, skaičiuojama šešeriems metams į priekį, didelės įtakos bendrame biudžete neturės.
Krepšinio kuluaruose yra manančių, jog stipriausias Lietuvos klubas permoka 15–20 proc. žaidėjų (ypač lietuvių) algoms lyginant su panašaus stoto Eurolygos klubais. Tačiau apie 7 mln. eurų vėl turėtų būti skirti krepšininkams bei treneriams.
Ką galima nuveikti su tokiais pinigais žvalgantis per žaidėjų ir trenerio pozicijas?
Gynėjai
Ši grandis tikrai pasikeis bent per pusę.
