M.Kuzminskas žaidė su suleista į nugarą vaistų doze ir pelnė 20 taškų rungtynėse, bet šiuos taškus paleistų į šiukšlių konteinerį, jei galėtų atsukti laiką dviem valandomis atgal.
Per dvi valandas „Sinan Erdem“ arenoje sudegė visos Lietuvos rinktinės vyrų pastangos, į kurias telpa pusantro mėnesio treniruočių, kontrolinių rungtynių ir laimėtų keturių grupės mačų Tel Avive.
„Jei pasakyčiau mintis, nelabai ką galėtumėte parašyti, – nuleidęs galvą tyliai pasakė M.Kuzminskas. – Blogai. Bandau ieškoti priežasčių, bet kalti – mes – visi žaidėjai“.
Jis mušėsi į krūtinę kaip bažnyčioje ir nuolat kartojo žodį „kalti“. Ir vis bandė atsukti galvoje įrašą, kuris jam priminė vieną mačą Tel Avive.
„Pasikartojo pirmųjų rungtynių su Gruzija scenarijus, – teigė M.Kuzminskas. – Buvo sutarta, ko varžovai negali daryti – žinojome, kad K.Sloukas eina į kairę, N.Pappas – į dešinę. Visas rungtynes jie eina į tas pačias puses, bet klaidos nesiliovė. Galima sugalvoti n priežasčių, bet kalti esame mes – žaidėjai. Trenerių mums viskas buvo padėta ant lėkštutės, bet mes nesugebėjome įvykdyti. Tai buvo pirmojo mačo pakartojimas.“
Kalbame, kad esame jauna komanda, bet nė velnio – nesame jau tokie jauni.
- Kas tai lėmė – įtampa?
– Įtampa, bet mes turime užtektinai patirties tokio lygio varžybose. Kalbame, kad esame jauna komanda, bet nė velnio – nesame jau tokie jauni.
Turime ir mes patirties, esame žaidę pasaulio ir Europos pirmenybėse, olimpinėse žaidynėse. Galėtume kaltinti čempionato sistemą, nes užėmę pirmąją vietą grupėje gavome aštuntfinalyje graikus, bet tai bergždžias reikalas. Norint kažką laimėti, reikia laimėti prieš visus.
– Treneris minėjo, kad nusiteikimą galėjo sugadinti Lietuvoje per anksti pradėti kabinti medaliai, kalbos apie sutikimus. Kiek tai veikė?
– Tai kiekvieno asmeninis reikalas. Čempionato metu bandome kuo mažiau skaityti, nes kam skaityti naujienas, jei esi komandos viduje ir pats žinai, kaip viskas yra.
Nežinau, apie kokius medalius galima buvo kalbėti, kai pirmas varžovas buvo graikai. Žinojome, kad reikia žengti žingsnelis po žingsnelio, kad atkrintamosios varžybos yra labai slidus kelias – gavęs vienerias rungtynes važiuoji namo – nieko suplanuoti negali.
– Kaip paaiškintumėte D.Adomaičio žodžius, kad tai jis prisiima atsakomybę dėl pralaimėjimo?
– Nė velnio, nė velnio. Aš visomis keturiomis noriu ginti trenerį. Varžovas buvo visiškai išnagrinėtas, žinojome visas jų stipriąsias ir silpnąsias puses. Kad nesugebame įvykdyti, nesugebame atsilaisvinti ir priimti kamuolio – tai tik žaidėjų kaltė. Treneriai savo darbą nudirbo, mes – ne.
Treneriai savo darbą nudirbo, mes – ne.
– Kokios buvo priežastys, kad rinktinė šįkart strigo puolime ir įmetė tik 64 taškus?
– Susitikome su aukšto lygio komanda. Ji irgi gerai išnagrinėjo mūsų žaidimą. Negalėjome pradėti derinio, nes jie užkirsdavo ir mes strigome. Neskaitėme žaidimo, padarėme klaidų. Kai tokia komanda, kaip Graikija pradeda bėgti...
Dauguma jų žaidėjų yra žaidę ir net laimėję Eurolygą. Jie žino, kaip žaisti tokius mačus ir kaip išlaikyti persvarą.
– Ką galvojate apie šios komandos ateitį?
– Mes visiškai neišnaudojome potencialo. Jis yra milžiniškas.
Man labai gaila šios vasaros, nes visą vasarą dirbome, negalvojome, ar esame sveiki ar ne, atiduodame visą save, bet rytoj važiuojame namo visiškai nieko nepasiekę.
Ateitis – šviesi, bet ne taip žaidžiant, kaip šįvakar.
