Pasirašęs sutartį su M.Braziu „Neptūnas“ skelbė, kad trenerio asistentu jis „Žalgiryje“ pradėjo darbuotis nuo 2011-ųjų. Bet su Lietuvos krepšinio legenda vyrą siejo daug gilesnė praeitis.
M.Brazys augo „Žalgirio“ dublerių sistemoje, o vėliau pravėrė ir pagrindinės komandos duris – 2001–2002 m. sezoną sužaidė 7 LKL čempionato rungtynes komandoje, kurioje buvo nė vieno mačo taip ir nesužaidęs Arvydas Sabonis, taip pat – Grigorijus Chyžniakas, Steve'as Woodberry, Shermanas Hamiltonas ir kiti. Tada į komandą Mindaugą pasikvietė pats Algirdas Brazys, iš dublerių ištraukęs ne tik sūnų, bet ir kitus jo vienmečius Martyną Dipartą bei Valentiną Jurkšaitį.
Kaip sakė Algirdas Brazys, Mindaugas nebuvo žvaigždė, bet geras žaidėjas – vienas dublerių komandos lyderių. Tačiau kai dėl stuburo išvaržos medikai rekomendavo Mindaugui baigti karjerą, šis tapo vaikų krepšinio treneriu, o vėliau vėl atsidūrė šalia „Žalgirio“.
Kai „Žalgiris“ Eurolygoje grumdavosi Kauno sporto halėje, Mindaugas sėdėdavo šalia aikštės vidurio prie rungtynių komisariato ir tuo pačiu metu dėliodavo žaidimo analizę. „Žalgirio“ vyr. treneriui per ilgąją pertrauką dar tik žengiant į rūbinę, Mindaugas jau būdavo sumontavęs vaizdo klipą su didžiausiomis žalgiriečių klaidomis.
„Jeigu ne pirmas, tai jis vienas pirmųjų Lietuvoje darė analizę tokiu lygiu. Aš buvau apakęs, – nesikuklino Mindaugo tėvas Algirdas Brazys. – Treneris ne tik kad duodavo pastabas iš savo pusės ar statistikos protokolo, bet per pertrauką rodydavo žaidėjams tas klaidas vizualiai.“
Ką akcentuoti, Mindaugas dar prieš rungtynes susitardavo su „Žalgirio“ treneriais. O strateguoti jam patikdavo nuo paauglystės. Ko gero, kitokį žaidimo pojūtį jam davė gyvenimas krepšininkų šeimoje – tiek Algirdas, tiek jo žmona Diana buvę krepšininkai.
Tą krepšinio išmanymą pavyko realizuoti dėl kito Mindaugo privalumo – darbštumo. „Žalgirį“ 2012–2013 metų sezoną treniravęs ispanas Joanas Plaza Mindaugą įvardijo kaip kruopščiausią komandos darbuotoją.
Nieko keisto – Algirdas Brazys pasakojo, kad Mindaugas dirbdavo naktimis. Pavyzdžiui, jeigu „Žalgiris“ baigdavo rungtynes trečiadienio vakarą, tai rytinėje treniruotėje ketvirtadienį J.Plaza jau turėdavo žaidėjams paruoštą mačo vaizdo analizę ir reikiamą medžiagą į priekį.
Pavyzdžiui, kai per Eurolygos išvykas žalgiriečiai išeidavo pasižvalgyti po vakarinį Stambulą, Atėnus, Maskvą ar Malagą, M.Brazys dažniausiai likdavo viešbutyje prie kompiuterio analizuoti varžovų.
O J.Plaza tokius žmones vertino. „Žalgirio“ trenerių štabas buvo didelis, bet dešinioji Plazos ranka buvo Mindaugas“, – tikino Algirdas Brazys.
Mindaugas pats vėliau prisipažino, kad J.Plazos filosofija padarė didžiulę įtaką jo krepšinio mąstymui.
Jiedu taip gerai susidirbo, kad logiška buvo išvysti Mindaugą keliaujant paskui J.Plazą į Malagą, kai po sezono „Žalgiryje“ ispanas tapo „Unicaja“ treneriu. Bet įlįsti į Ispanijos rinką lietuviui treneriui labai sudėtinga, todėl M.Brazys liko tėvynėje.
Išvažiuodamas J.Plaza pasakė, kad Mindaugas jau subrendo vyr. trenerio pareigoms.
Panašias jis ėjo Panevėžio „Lietkabelyje“, kuriame 2013–2014 m. sezoną dirbo kartu su tėčiu. Nors vyr. trenerio statusas oficialiai priklausė Algirdui, žaidimo taktiką ruošdavo ir treniruotes vesdavo Mindaugas. Algirdas tik diriguodavo „Lietkabelio“ žaidimui mačo metu, nes „Lietkabelio“ vadovai manė, kad Mindaugas, kuriam tada buvo vos 31-eri, tokiam iššūkiui buvo per jaunas.
Asistentas, kuris nebijo prieštarauti
Po sezono Panevėžyje Mindaugas sutiko padėti Mantui Šerniui Pasvalio „Pieno žvaigždėse“. 2015-ųjų vasarą M.Šernius gavo geriausio trenerio apdovanojimą, bet Mindaugą pažįstantys įsitikinę – šis apdovanojimas buvo ir didžiulis M.Brazio nuopelnas.
„Treneriui svarbiausia mylėti krepšinį. O kai nuo mažens esi salėje su treneriu (tėčiu A.Braziu) ir žaidėjais, tai jo nemylėti neįmanoma“, – 24sek pasakojo M.Šernius.
M.Šernius: „Labai svarbu, kad jis davė daug idėjų, kurios prieštaravo mano filosofijai.“
Kai specialistas myli savo darbą ir yra jam visapusiškai atsidavęs, jo akcijos dvigubėja.
Jos trigubėja, kai specialistas lengvai randa bendrą kalbą su bendražygiais. Dėl to Mindaugui nekilo jokių problemų nei su Joanu Plaza, nei su Mantu Šerniumi, nei su Dainiumi Adomaičiu.
Štai M.Šernių kalbinau kaip tik tada, kai treneris prasilenkė su Mindaugu Braziu Vilniaus oro uoste – pastarasis su Klaipėdos „Neptūnu“ keliavo į Frankfurtą FIBA Čempionų lygos aštuntfinalio mačui su Liudvisburgo „MHP Riesen“, o M.Šernius – lankyti Lietuvos moterų rinktinės žaidėjų.
„Jis komunikabilus, ištikimas, greitai suprantantis, ką vyr. treneris nori pasakyti, – kolegą gyrė M.Šernius. – Jis man tikrai padėjo su idėjomis. Labai svarbu, kad jis davė daug idėjų, kurios prieštaravo mano filosofijai. Jeigu asistentas dažnai pritaria treneriui, tai turime sviestą sviestuotą. Svarbu, kad asistentas net paprieštarautų. Įrodytų, kodėl jis teisus. Tuose ginčuose ir gimsta teisingas sprendimas.
Manau, Mindaugas Lietuvos rinktinei duos daug idėjų.“
33-ejų treneris vieneriais metais vyresnį Mindaugą vėliau suprato iš žvilgsnio. Kai 2014–2015 metų sezoną M.Šernius svarstė į Pasvalį atsivežti iš Alytaus „Dzūkijos“ išprašytą gynėją Michaelą Dixoną, treneris matydamas amerikiečio numerį telefono ekrane vis svarstė – skambinti ar ne?
Išvydęs Mindaugo Brazio žvilgsnį jis netrukus susisiekė su M.Dixonu. Vėliau tas pats M.Dixonas tapo „Pieno žvaigždžių“ vedliu, vos neištempusiu pasvaliečių į LKL pusfinalį.
Beje, ketvirtfinalyje M.Brazio ir M.Šerniaus komandą kaip tik eliminavo Dainius Adomaitis, tada dar treniravęs Utenos „Juventus“. 2015-ųjų vasarą uteniškiai mažajame LKL finale parklupdė Klaipėdos „Neptūną“ ir šventė istorinę bronzą. „Juventus“ didvyris D.Adomaitis vėliau buvo „paaukštintas“ iki „Neptūno“ vyr. trenerio pareigų. Savo dešinėje jis norėjo matyti M.Brazį, kurio analizės vos neeliminavo „Juventus“ LKL ketvirtfinalyje.
„Buvome sukirtę rankomis dirbti Pasvalyje dar vieną sezoną. Bet kai Mindaugui atėjo geresnis pasiūlymas iš Klaipėdos, net nesvarsčiau – leidau jam kilti karjeros laiptais „Neptūno“ komandoje“, – pasakojo M.Šernius, Mindaugą dabar vadinantis geru savo bičiuliu.
Su dviračiu – iki Nidos
Klaipėdos „Neptūno“ darbuotojai iki šiol tiksliai negali pasakyti, ar Mindaugas Brazys turi vairuotojo teises. Mat šie įpratę matyti D.Adomaičio asistentą minantį dviratį.
„Šis žmogus mėgsta dviračius“, – šypsosi direktoriaus pareigas iš atleisto Osvaldo Kurausko „Neptūne“ perėmęs Algimantas Ercius.
Dviračiu įveikti atstumą Klaipėda–Nida ir atgal Mindaugui – juokų darbas. Tik primename, kad atstumas iki Nidos – 50 kilometrų.
A.Brazys: „Visokių nuomonių buvo dėl Šiškausko pasirinkimo. Visi gali sakyti, ką tik nori, bet kai sužinojau apie Šiškauską, buvau maloniai nustebintas – taip protingai kaip Adomaitis nebūčiau sugalvojęs.“
Klaipėdoje nepamatysite Mindaugo su automobiliu, nebent jį paveža Dainius Adomaitis ar kuris kitas „Neptūno“ atstovas. Asistentui išnuomotas butas prie pat „Švyturio“ arenos, iki kurios pėstute vyrui – 5 minutės kelio.
Į Kauną, kur liko gyventi Mindaugo žmona ir dvi dukrelės, savo asistentą keliaudamas į Vilnių pakeliui dažnai paveža Dainius Adomaitis.
„Turi jis tas teises, – juokėsi Mindaugo tėtis Algirdas. – Bet jam, kaip sportininkui, automobilis nėra prabangos reikalas. Žmonai Kaune automobilis reikalingesnis – važiuoti į darbą, nuvežti vaikus į mokyklą, būrelius. O Mindaugas ramiai pasiekia sau norimus taškus Klaipėdoje pėsčiomis ar dviračiu.“
Kartais ir pats Algirdas paveža savo sūnų, kadangi dažnai lankosi Klaipėdoje – stebi „Neptūno“ rungtynes. Jam patiko, kaip susidirbo M.Brazio ir D.Adomaičio duetas.
Adomaičio pasirinkimas nustebino
Algirdui taip pat patinka D.Adomaičio trenerių štabas rinktinėje, nors iš pirmo žvilgsnio šiam gal ir gali trūkti patirties: D.Adomaičiui – 43-eji, R.Šiškauskui – 38-eri, M.Braziui – 34-eri, Benui Matkevičiui – 33-eji.
„Štabui patirties tikrai netrūksta, – įsitikinęs Algirdas Brazys. – Adomaitis pasirinko patikimus žmones, kuriuos pažįsta.
Benas Matkevičius yra tikras darboholikas. Tai jaunas, perspektyvus ir ambicingas specialistas.
Tai žmonės, kurie turi siekių ir viziją. Kartais rinktinėje pasigesdavau didesnio asistentų indėlio. O Klaipėdoje mačiau, kaip Mindaugas stengiasi padėti Dainiui rungtynių eigoje – patarti, paanalizuoti. Toks ir yra antro trenerio darbas.
Dėl šito štabo esu ramus. Visokių nuomonių buvo dėl Šiškausko pasirinkimo. Visi gali sakyti, ką tik nori, bet kai sužinojau apie Šiškauską, buvau maloniai nustebintas – taip protingai kaip Adomaitis nebūčiau sugalvojęs.
Turime tris trenerius su praktika, o Šiškauskas įneš savo indėlį pavarde ir asmenybe. Manau, kad Šiškausko autoritetas padarys savo, o įsidirbęs ir pajutęs ritmą jis padės rinktinei.“
Laisvu metu, kol negali užšokti ant dviračio sėdynės, Mindaugas Brazys stebi NBA rungtynes ir jas analizuoja taip, lyg ruoštų „Neptūną“ artėjančiam mačui. Beje, dar kai Algirdas dirbo Ventspilyje, Mindaugas savanoriškai analizuodavo „Ventspils“ klubo varžovus ir „skype“ programa siųsdavo tėčiui kruopščią analizę.
„Jam tai nebe darbas, o hobis“, – pridūrė A.Brazys.
Panašus ir visas Lietuvos rinktinės trenerių štabas, kuriam krepšinis – ne pirmiausia darbas ar pareiga, o meilė.
Perfrazuojant Šarūno Jasikevičiaus žodžius apie jauną „Žalgirio“ komandos branduolį, su šiais ambicingais ir jaunais treneriais mes gyvensime ir mirsime.
