| Sekmadienis | LKL | „Žalgiris“ – „Rytas“ | 17:20 | Kaunas |
Jis kažkuo primena Kauno „Žalgirio“ prezidentą Paulių Motiejūną.
J.Sarapinas taip pat žaidė krepšinį, bet nekilo į profesionalų lygį, užtat nuosekliai kopė kitais laiptais viename stipriausių šalies krepšinio klubų.
Prieš šešerius metus įsidarbinęs Vilniaus „Ryte“ marketingo specialistu J.Sarapinas vykdė vis kitas užduotis, keičiantis klubo savininkų – jis dirbo prie Gedvydo Vainausko ir liko vienas iš kelių darbuotojų prie naujos daugialypės valdžios, sudarytos iš D.Gudelio, Antano Guogos, Lino Kleizos, Vilniaus savivaldybės ir VšĮ „Perlo“ bei „Norvelitos“ atstovų.
Kai praėjusį mėnesį iš „Ryto“ generalinio direktoriaus pareigų nusprendė pasitraukti pagrindinis klubo akcininkas D.Gudelis, laikinai vadovu tapo J.Sarapinas.
30-metis vilnietis tęs darbus šiame poste – tai penktadienį patvirtino klubo valdyba, priėmusi D.Gudelio pareiškimą ir patvirtinusi naują generalinį direktorių.
Lyg tyčia J.Sarapinui oficialios naujos pareigos prasideda Vilniaus „Rytui“ itin įtemptu metu.
Paslydusi ir parkritusi trečiadienį „Siemens“ arenoje rungtynėse su Panevėžio „Lietkabeliu“ Dainiaus Adomaičio treniruojama komanda pasitinka akistatą su daug galingesniu varžovu – sekmadienį „Rytas“ svečiuosis Kaune pas LKL lyderį „Žalgirį“. Iki Kalėdų dar bus ir kertinės Europos taurės turnyro pirmojo etapo rungtynės, nulemsiančios, ar vilniečiai įšoks į paskutinį vagoną, keliaujantį į antrą etapą.
Tačiau nauju klubo vadovu tapęs J.Sarapinas įsitikinęs, kad problemos yra vienkartinės.
– Juliau, nors Vilniaus klube dirbate šeštuosius metus, nesate itin žinomas platesniam krepšinio ratui. Kiek esate susiejęs su krepšiniu?
– Krepšinis man buvo sportas Nr.1 nuo mažų dienų, nes tėtis visada buvo užkietėjęs krepšinio aistruolis. Taip ir aš pamilau krepšinį.
Pats irgi žaidžiau, tiesa, mėgėjiškai – niekada nebuvau pasiekęs ir vidutinio lygio.
Nuo 2012 metų pradėjau dirbti Vilniaus klube ir tada pažinau kitą krepšinio pusę – administracinę ir vadybinę.
Baigiau Eurolygos krepšinio instituto sporto rinkodaros ir vadybos magistro studijas, kai buvo bendradarbiavimas su Venecijos universitetu. Studijos suteikė teorinių žinių, pažinčių ir galimybių pažvelgti iš vidaus, nes mokėmės ir per Eurolygos finalo ketverto turnyrą Londone, ir Eurolygos kabinetai man buvo pažįstami. O geriausia praktika, žinoma, buvo darbas klube.
Kai pradėjau dirbti klube, mūsų biuro pajėgos nebuvo didelės – aš iš pradžių vadinausi rinkodaros vadovu, bet iš tiesų mes visi dirbome viską. Taip perpratau klubo biuro veiklas.
Praėjusį sezoną buvau komandos vadovas, visur keliavau su krepšininkais, buvau per treniruotes ir rungtynes, ir taip geriau pažinau krepšinio pusę.
Šį sezoną pradėjau kaip vykdantysis direktorius, o dabar tapau generalinis.
– Ar jums šis kelias atrodo panašus į „Žalgirio“ prezidento Pauliaus Motiejūno karjeros laiptus?
– Žinote, sunkus darbas duoda savo vaisių. Turbūt nuosekliai dirbant ir susipažįstant su visomis sritimis, galima kažką pasiekti.
– Krepšininkų kartais klausiama apie jų idealus aikštėje. Ar jūs turite krepšinio vadybininko pavyzdį, į kurį norėtumėte lygiuotis?
– Tarp lietuvių toks būtų Artūras Karnišovas. Jis stovi ant labai aukšto laiptelio NBA („Denver Nuggets“ klubo generalinis vadybininkas).
Yra tekę su juo bendrauti, nors ir nesame itin artimi pažįstami.
– Jums teko darbuotis prie buvusio klubo šeimininko G.Vainausko, kuris spręsdavo vienas, ir dabartinės valdybos, kurioje daugiau lemia kelių asmenų žodis. Kuo skiriasi ir kuo panašios tokių organizacijų valdymas?
– Sunku pasakyti. Viskas galiausiai vis tiek atsiremia į rezultatus krepšinio aikštėje. Aišku, klubo vadovų valdymai ir vizijos – skirtingos, bet siekis tas pats – kad Vilniuje būtų stipri ir konkurencinga komanda. Taip buvo prie G.Vainausko, taip ir prie D.Gudelio.
– Ar dabartinių pareigų imatės nedvejodamas?
– Nedvejoju. Esu dėkingas klubo dalininkams už pasitikėjimą ir pasiūlymą užimti šią poziciją. Žinau, kad bus sunku. Žinau, kad bus daug darbų. Bet esu pasiryžęs. Galima sakyti, kiekvieno sporto vadybininko tikslas yra pasiekti šį laiptelį.
Manau, kad pastaraisiais metais klubas veikė sklandžiai, o aš pasirengęs tęsti pradėtus darbus ir nebandyti esminių pokyčių, nes nemanau, kad jų reikia. Klubo struktūra sudaryta neblogai, turime sporto direktorių Liną Kleizą, stiprią rinkodaros ir komunikacijos komandą, stengiamės būti aktyvūs socialiniuose tinkluose. Manau, kad žingsnis po žingsnio padėtis tik gerės.
- Kaip sudėtinga laviruoti, kad klubo valdyboje skirtingų sričių žmonės – politikai, verslininkai ir buvęs krepšininkas?
– Nepasakyčiau, kad sudėtinga, juk visų tikslas yra vienas – stiprus Vilniaus krepšinis. Aišku, reikia su visais rasti bendrą kalbą, bet nemanau, kad tai bus problema.
- Permainos jūsų karjeroje sutapo su sudėtingu klubui metu aikštėje. Kaip jūs žvelgiate į „Ryto“ blankų pasirodymą praėjusiame LKL mače su „Lietkabeliu“?
– Mano nuomone, padėtis buvo nepalanki – komanda sportavo be keturių svarbių žaidėjų, kurie per FIBA langą buvo prisidėję prie rinktinės. Nors treniruotės vyko, jose trūko svarbių krepšininkų, į draugiškas rungtynes su Utenos „Juventus“ buvome pasikvietę jaunimo iš Vilniaus „Perlo“ ekipos. Visa tai išmuša iš įprasto ritmo. Juo labiau, kad ir pagrindinio įžaidėjo Chriso Kramerio trauma irgi atsiliepia. Viskas susideda.
Tos rungtynės su Panevėžiu tikrai buvo prastos, bet, manau, kad tai nesikartos. Viskas stabilizuosis.
– Kaip išsprendžiamos D.Adomaičio įvardintos bėdos dėl Dominique'o Suttono požiūrio į krepšinį?
– Manau, kad viską galima išspręsti – reikia dar daugiau kalbėtis. Mes Dominique'ą priėmėme gerai, tiek treniruotėse, tiek gyvenant Vilniuje jis turi geras sąlygas. Galbūt jam reikia dar daugiau laiko priprasti prie Lietuvos, Vilniaus ir komandos. Nors kartu esame ilgai, vieni žaidėjai įpranta greitai, kitiems prireikia daugiau laiko prisitaikyti. Bet visos bėdos išsprendžiamos komunikuojant tarpusavyje.
– Ar klubu ir D.Adomaičiui sunku, kai jis vadovauja ir rinktinei, ir komandai?
– Dainius gal geriau atsakytų, bet aš manau, kad jis yra aukščiausio lygio profesionalas ir su tuo susidoros.
– Ar naujose pareigose randate subalansuotą klubo biudžetą?
– Viskas yra stabilu, atlyginimai mokami laiku, nevėluoja. Taip, yra skolų iš senų laikų, kaip anksčiau yra sakęs ir D.Gudelis. Bet skolos yra mažinamos, o kartu su akcininkais ir toliau ieškosime būdų tęsti šiuos darbus.
– Ar planuojate pokyčių komandos sudėtyje?
– Nesiryžčiau komentuoti, nes tai yra Lino Kleizos sritis. Paieškos vyksta, stebime vidurio puolėjų rinką, bet taip pat žinome ir savo galimybes. Mes negalime perskubėti.
– Ką galvojate apie Vilniaus miesto tarybos planus pakeisti sostinės sporto klubų finansavimo tvarką ir vietoj keturių klubų savivaldybės paramą dalyti daugiau komandų?
– Yra aiškūs biudžeto paskirstymo nauji kriterijai. Manau, kad viskas demokratiška ir teisinga – visi klubai gali pildyti paraiškas ir pretenduoti į finansavimą. Kol kas yra priimtas sprendimas dėl bendros finansavimo tvarkos, o paskui vyks konkursas. Žiūrėsime kaip bus toliau.
– Ar tikitės panašios miesto sumos, kaip ir anksčiau (virš milijono eurų)?
– Žinoma, kad tikimės miesto indėlio. Žiūrėsime kokie bus sprendimai.
Kauno „Žalgiris“ yra konkurentas aikštėje. Su juo visada reikia kovoti, bet daryti tai reikia sportiniu principu.
– Sekmadienį laukia rungtynės Kaune su „Žalgiriu“ – kokia nuojauta laukiate šio mačo?
– Manau, kad po trečiadienio buvo išmoktos pamokos, komanda ištaisė svarbiausius dalykus. Pasirengimas vyksta sklandžiai, visi suvokia, kad rungtynės su „Žalgiriu“ būna svarbios ir ypatingos. Aš tik galiu pažadėti, kad komanda kovos ir nusiteikimas bus geresnis nei praėjusį trečiadienį.
– Jums asmeniškai Kauno „Žalgiris“ yra priešas, kaip būdavo ankstesnių klubo vadovų laikais, ar labiau varžovas, su kuriuo galima gyventi taikoje?
– Kauno „Žalgiris“ yra konkurentas aikštėje. Su juo visada reikia kovoti, bet daryti tai reikia sportiniu principu.
