41-erių vairininkas praėjusius tris sezonus treniravo Brešos ekipą Italijoje, praėjusį sezoną išvedė ją į atkrintamąsias ir buvo išrinktas geriausiu metų strategu.
Spaudos konferenciją A.Magro pradėjo lietuviškai.
„Labas rytas, sveiki. Pabandysiu kuo greičiau pramokti lietuvių kalbą. Esu labai pagerbtas, būdamas čia. Mano praeitis sujungė mane su Lietuva – krepšinio šalimi. Viena iš priežasčių yra Rimantas Kaukėnas, kita sėdi ten – Kšyštofas Lavrinovičius. Aš labai džiaugiuosi būdamas „Wolves“ dalimi. Šitas klubas yra ambicingas, su didžiuliu noriu dirbti tinkama linkme ir aukščiausiu lygiu Europoje ir Lietuvoje. Aš esu labai sujaudintas ir didžiuojuosi, kad mane pasirinko būti šios programos lyderiu ir dirbti su tiek profesionalų. Negaliu sulaukti pradžios ir pamatyti, kiek konkurencingi esame“, – sakė strategas.
Spaudos konferencijos metu klubo sporto direktorius Donatas Zavackas pristatė tikslus. Jie – patekti į LKL ir KMT finalus bei Europos taurės atkrintamąsias.
Paprašytas pakomentuoti tokias „Wolves“ ambicijas, A.Magro akcentavo pastovumą ir pagarbą tikslams.
„Tai yra labai ambicingas klubas. Tikslai yra aukšti, norime konkuruoti ir laimėti. Tam ir esame čia. Su Donatu subūrėme gerą komandą, labai rimtai dirbome vasaros metu. Dirbame aikštelėje, kad būtume geresni kiekvieną dieną. Sulipdėme gerą sudėtį. Turime dar porą savaičių žvalgybai. Tai nėra sprintas, sezonas bus ilgas, daug rungtynių, bus daug duobių. Turime pasistengti būti pastovūs, dirbti su pagarba, suprasti klubo tikslus. Kol kas esu laimingas dėl to, ką matau ant parketo“, – sakė treneris.
– Ar galima sakyti, kad atvykimas į „Wolves“ – didžiausias jūsų karjeros iššūkis?
– Tai dar vienas žingsnis mano karjeroje. Treniravau Brešos ekipą, turėjau ten trejus gerus metus. Labai didžiuojuosi ir priimu šį iššūkį iškelta galva. Tikslai dideli, nauja kelionė. Atsinešu čia savo žinias, aistrą, norą ir ambicijas. Darysime viską, kad laimėtume kartu. Tai dar vienas rimtas žingsnis mano kelyje ir esu laimingas, būdamas čia.
– Buvimas treneriu Lietuvoje nėra lengvas dalykas. Prožektorių šviesa nuolat nukreipta į tave, keliamas spaudimas. Koks yra jūsų santykis su spaudimu ir kaip į jį žiūrite?
– Spaudimas yra privilegija. Tu nuolat susiduri su spaudimu ir turi su juo dirbti. Vidutinis žmogus bėga nuo spaudimo, valingas žmogus kelia sau spaudimą. Aš būsiu tas žmogus, kuris duos sau spaudimo kiekvieną dieną ir norės ją laimėti. Nėra problemų. Jeigu treniruoji ambicingą komandą, kuo daugiau ambicijų, tuo daugiau spaudimo. Neturiu problemų su tuo.
– Kokią kultūrą norite įvesti „Wolves“ komandoje, organizacijoje?
– Noriu, kad visi būtų vienoje linijoje. Man labai rūpi asmenybės. Mes pirma rinkomės asmenybes, ne žaidėjus. Tai yra kelionė. Mes norime viską daryti kartu, mėgautis ja, norime būti reiklūs. Daugeliu atveju apie mus sprendžia iš rezultatų. Pergalės ir pralaimėjimai šiame versle yra labai svarbūs, todėl norime, kad visi siektų vieno tikslo – nuo žaidėjų, trenerių štabo iki personalo ir aišku, vienas svarbiausių dalykų yra pati organizacija, kas yra šalia aikštelės. Norime dirbti ir ties tuo. „Wolves“ yra jaunas klubas, kuris nori susikurti savo kultūrą tinkamu būdu, teisingu būdu. Norime kartu atrasti savo būdą.
– „Wolves“ yra vienas geriausių, tačiau tuo pat metu ir vienas nekenčiamiausių klubų Lietuvoje. Kaip rodo istorija, nutildyti kritikus galima kažką laimint. Kaip manote, ar ši „Wolves“ komanda turi talento artėjantį sezoną nuveikti kažką skambaus?
– Mes stengsimės. Man nerūpi, ar mus myli, ar nekenčia, turime koncentruotis į save, sąžiningai nudirbti darbus kiekvieną dieną ir pasistengti laimėti. Jeigu tu laimi daug rungtynių ir žmonės tavęs nekenčia, tai yra jų problema. Turime susikoncentruoti ties sunkiu darbu ir tikslais.
– Sudėtyje turite 22-ejų Mareką Blaževičių, kuris vis dar yra perspektyvus žaidėjas. Ką spėjote pamatyti iš jo ir ko iš jo tikitės? Lietuvoje savo laiku jis buvo vienas didžiausių talentų, tačiau savo vietos jis dar nerado.
– Sutinku su jumis. Jis – labai geras talentas. Jis turėjo sunkų kelią, mes suteikėme jam šansą. Jis dirba labai sunkiai, turi daug talento. Marekas – dar jaunas, bet jau turi aukšto lygio patirties. Mes esame laimingi, kad jis yra čia. Esu laimingas, kad turiu šansą jį treniruoti ir ugdyti jo talentą. Aš esu tikras, kad jis puikiai tiks mūsų sudėčiai.
Tikiuosi iš jo, kad jis žais kietai, žais komandiškai ir padės mums laimėti rungtynes.
– Krepšinio ekspertai duria pirštu į centrų liniją ir sako, kad ji yra silpniausia grandis komandoje. Kokia jūsų nuomonė apie tai?
– Viskas priklauso nuo to, kaip valdai sudėtį. Viena iš trenerio užduočių yra leisti žaidėjams atskleisti savo stiprybes. Stengsiuosi pabrėžti jų stiprybes, o ne silpnybes. Esu laimingas dėl komplektacijos. Puikus startas, turime gerą ryšį ir norą kažką sukurti. Aš prisiimu atsakomybę sukontroliuojant sudėtį. Vyručiai, net ir gerame sezone yra momentų, kuomet nesiseka. Aš esu tikras, kad sezono metu strigsime, bet išspręsime problemas. Esu labai patenkintas priekine linija.
– Andrew Andrewsas ir Anthony Cowanas yra talentingi gynėjai. Ar sutinkate, kad šis tandemas turi potencialo tapti vienu pavojingiausių ne tik LKL, bet ir Europos taurėje?
– Jų potencialas yra labai didelis. Mes turėsime pažiūrėti, kokia bus jų tarpusavio sinergija, bet tai yra du puikūs žaidėjai, kurie jau parodė, ką jie gali sukurti ant parketo. Pažiūrėkime, ką galime padaryti. Bet jų požiūris ir atsidavimas, kurį jie parodė, yra tai, kas mane daro laimingu.
– Arnoldas Kulboka po sunkios traumos vis dar sveiksta. Kaip vyksta jo gydymo procesas? Ar projektuojate jį, kaip vieną iš lyderių?
– Taip, žinoma. Jis yra labai svarbi mūsų dalis. Mes nusprendėme jam duoti šansą atlikti gerą reabilitaciją, neskubinti įvykių. Subūrėme sudėtį, kuri galėtų palaikyti Arnoldą ir pavaduoti jį, kol jo laukiame. Visi su juo dirba, jis taip pat ateina pasitreniruoti su mumis, kad palaikytų ryšį su komanda. Palaukime jo. Tikimės, kad jis sugrįš sveikas kuo greičiau. Bet neskubėkime, turime sudėtį, kuri gali jį pavaduoti. Bet kai jis sugrįš, bus labai svarbi komandos dalis. Arnoldas jau parodė, ką sugeba, anksčiau ir tai yra puikus papildymas.
– Viename interviu minėjote, kad treniravote Rimantą Kaukėną. Jūs buvote jo bosas, dabar jis yra jūsų bosas. Kaip dėl to jaučiatės?
– Pirmiausia, jis buvo bosas dar tada, kai buvo žaidėjas. Nebuvo lengva jį treniruoti. Buvome įvairiose stadijose: treneris, žaidėjas, draugas ir draugas, prezidentas ir treneris. Yra dvi skirtingos dalys – profesinė ir asmeninė. Turime jas atskirti, bet su tuo nebus problemų. Treniruoti jį nebuvo lengva, bet tai yra viena iš priežasčių, kodėl dabar esu čia. Treniravau daug gerų žaidėjų ir jie daug mane išmokė. Esu čia ne tik tam, kad primesčiau savo kultūrą ir žinias, bet taip pat noriu mokytis.
– Minėjote, kad norite pavakarieniauti su Andrea Trinchieri, bet jam dar neparašėte žinutės. Ar tai jau spėjote padaryti?
– Aš jam parašiau žinutę. Nesu geras virėjas, jis moka gaminti, bet Vilniuje turime gerų restoranų, galėsime čia pavakarieniauti arba jis pagamins. Mes tikrai susitiksime.
– Viename interviu paminėjote, kad pagrindinis žodis jūsų filosofijoje yra dalinimasis. Visgi šioje komandoje yra didelių ego. Ar turite strategiją, kaip visi taps vieningais ir dalinsis kamuoliu bei rūbine?
– Turime suprasti, kad jeigu nori atlikti darbą tinkamai, turi žaisti kartu. Mes žaidžiame penkiese ir treneris yra vienas. Laiminčios komandos dalinasi minutėmis, kamuoliu, neskaičiuoja metimų, ginasi. Dalinimasis yra labai svarbus, stengiantis vienas kitam padėti bei ištaisyti tam tikras problemas. Tai yra pagrindinė mano idėja. Strategija yra leisti įsitraukti visiems ir pasijusti svarbiais, nesvarbu, koks vaidmuo yra. Taip pat labai svarbu dirbti su žaidėjų poreikiais. Jeigu žaidėjas supranta, kad organizacija dirba dėl žaidėjo ugdymo, tada daug lengviau ir visi laimingi. Tai yra procesas, kurį stengsimės padaryti. Jis nėra lengvas, nes rungtynių metu visi nori imtis iniciatyvos ir palikti savo pėdsaką, tai yra instinktas.
– Jei reikėtų palyginti save su vienu treneriu, kas jis būtų? Kas yra jūsų idealas?
– Mano idealas yra treneris K (Mike'as Krzyzewskis). Jis labai mane sužavėjo dar tada, kai buvau šešiolikos. Jis man buvo mentorius, nors niekada nesutikau jo, bet skaičiau jo knygą. Esu griežtas, bet taip pat noriu, kad visi žaidėjai suprastų savo vaidmenis ir noriu, kad visi jaustų atsakomybę.
– Esate griežtas, kaip treneris K?
– Taip. Man patinka, kaip jis viską reguliuoja. Ir mano būdas yra panašus. Mūsų asmenybės gan panašios.
– „Wolves“ pakeitė keturis trenerius per dvejus metus. Kiek saugus jaučiatės šiame poste?
– Pasirašiau imigracijos dokumentus penkeriems metams. Tai yra mano darbas. Esu susikoncentravęs į tai, ką turiu padaryti kiekvieną dieną. Žinau, kad apie mus sprendžiama iš rezultatų, bet tai normalu, tai – verslas. Jeigu važiuoji dviračiu, gali nukristi. Tikrai kiekvieną dieną ar po pralaimėjimo negalvosiu, kad mane gali atleisti. Tai yra normalu, tai mūsų darbas. Turiu būti profesionalus, sunkiai dirbti ir stengtis viską padaryti kuo geriau, išspausti maksimumą.
