LaVaro emocijos liejosi per kraštus kaip verdantis vanduo iš puodo. Sekmadienį jis išvydo savo berniukų 44 taškų pasirodymą prieš geriausią komandą Lietuvoje ir vieną geriausių visoje Europoje – „Žalgirį“.
Įspūdinga, ar ne?
Tačiau LaVaras nebuvo patenkintas. Vyriausias Ballas negalėjo patikėti, kad visą savaitę sunkiai dirbę Melo ir Gelo pradėjo mačą ne starto penkete.
Įsitaisęs čia pat už sekretoriato per keletą metrų nuo Virginijaus Šeškaus, amerikietis nepatenkintas purtė galvą jau nuo pirmųjų susitikimo minučių. Berniukai pasirodė aikštėje pirmojo kėlinio viduryje, bet buvo per vėlu – „Žalgiris“ jau užėmė Prienų teritoriją 23:12.
„Jis išmetė mūsų draugystę per langą. Nebeketinu su juo bičiuliautis!“ – po pralaimėjimo „Žalgiriui“ 96:118 garsiau nei evakuacijos pranešimas Prienų salėje aidėjo supykusio LaVaro balsas.
Po dviejų dienų LaVaro įtūžis atslūgo, bet nusivylimas niekur nedingo. Tėtušio žodžiais, Virginijus Šeškus visos treniruotės metu nedrįso į jį pažiūrėti. Tai buvo pirmosios „Vytauto“ krepšininkų pratybos po pralaimėjimo „Žalgiriui“ sekmadienį ir laisvadienio pirmadienį.
Prienuose tokios nejaukios treniruotės, ko gero, dar nebuvo. Pavyzdžiui, LaVaras Ballas mėgdavo kažką šūktelėti treneriui. „Coach Ses“, kaip Virginijų Šeškų mėgsta vadinti LaVaras, jis pasiūlydavo išgerti pieno, kurį pats taip dievina, ir gerai išsimiegoti.
„Treniruotėje tvyrojo įtampa, – 24sek tikino LaVaras Ballas, plačiai įsitaisęs savo erdvaus kambario Birštono „Vytautas Mineral SPA“ liukso kambaryje. – Visą treniruotę jis negalėjo į mane pažiūrėti. Nes jis žinojo, kad suklydo. Jis supranta, kad tai, ką padarė, buvo neteisinga.“
Neteisinga, LaVaro manymu, buvo į starto penketą išleisti šviežią naujoką Rashauną Broadusą, kuris buvo tik ką prisijungęs prie Prienų-Birštono klubo ir nesužaidęs nė vieno mačo.
LaVarui taip pat nepatiko, kad starto penkete buvo žaidėjas, visą savaitę nesitreniravęs su komanda.
Sunku tiksliai pasakyti, kuris, nes kaip paaiškėjo, savaitę su „Vytautu“ dėl traumos nesportavo Martynas Linkevičius, tačiau puolėjas nežaidė starto penkete – jame buvo Tomas Dimša – gynėjas, su kuriuo LaVaras galbūt sumaišė M.Linkevičių, minėtasis R.Broadusas, Edvinas Šeškus ir Regimantas Miniotas.
Tuo tarpu LaVaro berniukai rungtynes pradėjo ant atsarginių suolo. Ir nors LaMelo žaidė 27, o LiAngelo – 33 minutes, LaVaro šie skaičiai neguodė. Jo neguodžia spindinti berniukų statistika (Melo pelnė 19, Gelo – 25 taškus), jei rungtynių protokolo viršuje prie „Vytauto“ pavadinimo mato mažiau taškų nei prie kitos komandos.
„Kai nesuveikė tas pats senas planas, treneris tą suprato ir tik tada atsigręžė į berniukus. Maždaug: „A, tai neveikia. Gerai, Ballai, kelkitės, eikit žaisti ir išgelbėkit komandą!“
Kodėl pirmiausia turime iškęsti tuos smūgius ir tik tada bandyti sugrąžinti komandą į rungtynes?
Pirmiausia, trenkime „Žalgiriui“ per dantis. Mes tą galime!“
Po rungtynių LaVaras Ballas paklausė savo berniukų, ar jie tikėjosi dvikovą su LKL čempionais pradėti starto penkete.
„Tikrai ne, – purtė galvą Melo. – Per jaunas ir taip toliau.“
16-metis yra sunkiausiai suvaldomas Virginijaus Šeškaus auklėtinis. Treneris purtydavo galvą matydamas, kaip vos peržengęs vidurio liniją, paauglys skubėdavo šveisti tolimą metimą.
Bet tokių beprotiškų tritaškių į „Žalgirio“ krepšį vos per 70 sekundžių atkarpą sukrito net keturi. Minia buvo pašėlusi. LaVaras pašoko iš savo vietos ir linksėjo galva. Jam tokie LaMelo metimai visai nekėlė nuostabos.
„Prašyk minutės pertraukėlės! Nes „Vytautas“ įkaitęs! Mes ateinam, tad geriau prašyk minutinės! Geriau lopyk tą spragą!“ – tirpstant skirtumui mėgaudamasis Šarūnui Jasikevičiui šaukė LaVaras Ballas.
„Treneris kažką pradėjo braižyti derinių lentoje. Su tais deriniais nesusigrąžinsi iniciatyvos, kai varžovai taip pataiko.
4-5 tritaškiai iš eilės ir visi galvoja, kad jam pasisekė. Ne. Jis tą darė visą savo gyvenimą, – ramiu balsu pasakoja LaVaras. – Žinote, koks buvo pirmas mano sūnaus įvertinimas pagal trenerį Šeškų? „O ne! Jis meta neparuoštus metimus!“
Žinote, tai blogi metimai žaidėjams, kurie su tokiais nedirba treniruotėse. Bet Melo praktikuojasi tokius metimus. Jis meta iš 13 metrų visą gyvenimą.
Bet negali elgtis taip, kad kai jis įmeta, pagiri už metimą, o jei tik kamuolys neliečia lanko, pykti ir nervintis. Taip negalima.
Jis sako, kad Ballai turi geriau gintis. Bet žinote ką? „Vytauto“ gynybos schemos jau neveikė tada, kai mūsų čia dar nebuvo. „Vytautas“ buvo laimėjęs tik 4 rungtynes. Kokia dar gynyba?“
Per pusę pasaulio į Lietuvą atkeliavęs LaVaras dažnai nesupranta Virginijaus Šeškaus. Jis seniai patarė treneriui žaisti pasiutusį krepšinį, kuris „Big Baller Brand Challenge Games“ ture atnešė net 148 ar 153 taškų vakarus.
Amerikietis bando įkvėpti trenerį didelėms pergalėms. LaVaras ir jo šeima turbūt buvo vieninteliai žmonės, tikėję, kad tą sekmadienio vakarą „Vytautas“ gali nugalėti „Žalgirį“.
Atvykėlio planas buvo aiškus: jokio pozicinio krepšinio, nes „Žalgiris“ ir aukštesnis, ir stipresnis – sulaužys po krepšiu. O tokius varžovus reikia nugalėti bėgimu ir nuvarginimu. Didžiulis spaudimas – L.Ballo teigimu, taip „Vytautas“ būtų perėmęs daugiau kamuolių ir išmušęs „Žalgirį“ iš įprasto žaidimo ritmo.
Kaip žadėjo, „Vytautas“ iš toli būtų atakavęs ne 40 tritaškių taiklumu, o bent 60-imt. Ir nesvarbu, kad 19 tolimų metimų fejerverką virš „Žalgirio“ krepšio susprogdinęs Prienų-Birštono klubas ir taip pasiekė LKL rekordą.
Vardindamas savo pasiūlymus treneriui LaVaras pyksta – jam pasirodė, kad V.Šeškus ėjo į mūšį nusiteikęs pralaimėti.
„Mes viską galime. O Šeškus jau ėjo su komanda nusiteikęs pralaimėti. Ir aš jau mačiau tą vaizdą. Pasakiau žaidėjams, kad jie gali nugalėti „Žalgirį“. Bet gali tą padaryti tik žaisdami mūsų krepšinį.
Pasakiau: treneri, jie negali pataikyti. O jis – ne ne, „Žalgiris“ gali primesti. Norėčiau, kad jis taip pasitikėtų savo komanda. Nes treneris sako, kad „Žalgiris“ gali padaryti viską, ko negalime padaryti mes. Bet gal laikas tai apsukti?“ – širdo LaVaras.
Kai LaVaras apie starto penketą pasiteiravo LiAngelo, 19-metis linktelėjo galva – tikėjo, kad startuos nuo pradžių. Fiziškai geriau vyrų krepšiniui pasiruošęs vidurinysis brolis į „Žalgirio“ krepšį įmetė 25 taškus – 14 dar iki pertraukos.
Bet ketvirtadalis visos komandos taškų LaVaro vis tiek nepasotino. Jis pasigedo daugiau perdavimų ir taip 12 tritaškių išmetusiam snaiperiui.
Esą kai „Vytautas“ sumažino skirtumą iki 10 taškų, prieniškiai turėjo toliau adresuoti kamuolius LiAngelo.
„Bet Gelo kokias 4-5 atakas negavo kamuolio, – užsikūrė LaVaras. – Du tritaškiai ir skirtumas sumažėtų iki keturių. Metimus turi atlikti tam pasiruošę žaidėjai. Ir tada jau būtų kova.
Bum! Bum! O tada jį išėmė iš aikštės, davė pailsėti. Na, gerai...“
Priminė apie gėdingą vagystę
Net ir pokalbiui nukrypus apie „Vytauto“ mineralinį vandenį, kovas su JAV prezidentu Donaldu Trumpu bei NBA reikalus, LaVaras vis permąstydavo tam tikrus žaidimo epizodus.
Iš pažiūros nereikšmingi V.Šeškaus veiksmai jam buvo tokie svarbūs.
„Ar verta už vienintelį tokį sprendimą visa tai prarasti? Vietoj jų į starto penketą leisti vyruką, kurio nepažįsti, ir žmogų, kuris netiki?
Ar buvo verta tą prarasti?
Sakiau sūnui, kad turėtum būti kvailys, kad eitum vogti akinių. Akivaizdu, kad nežiūrėjai į tuos akinius ir negalvojai: turiu viską – šeimą, šitą, aną. Ir ar verta prarasti viską dėl kažkokių akinių?
Čia tas pats, kas trenktumėte man į akį, ir ja nebematyčiau. Sakytum, žmogau, pamečiau galvą, aš labai gailiuosi, atsiprašau. Aš atleisčiau, pasakyčiau, kad gerai, tiek to. Ačiū už atsiprašymą. Tačiau tai nebekeistų esmės. Kad ir kaip su pasigailėjimu žiūrėtum į žmogų, viskas būtų nebe taip, kaip anksčiau.
Tą patį galvoju apie Šeškaus pasiaiškinimą, kodėl jis neleido mano berniukų į starto penketą. Reikėjo galvoti prieš tai!“
Lygiai taip pat, kaip prieš tai reikėjo pagalvoti LiAngelo Ballui, rudenį apsivogusiam Louis Vuitton parduotuvėje Kinijoje.
Nugvelbti akinius sumanęs 19-metis prieš keletą mėnesių sukėlė didžiulį skandalą, kai su dar dviem UCLA komandos nariais pričiuptas nusikaltimo vietoje pateko į areštinę Hangdžou ir negalėjo grįžti kartu su universiteto krepšininkais namo į Los Andželą.
Sensacinga žinia sukrėtė ne tik Ameriką, bet ir Ballų šeimyną.
Bet pats LaVaras Ballas į sūnaus klaidą pažiūrėjo filosofiškai. Nors tėtušis yra tikras emocijų virdulys, LiAngelo klystkelį jis įvertino pakankamai ramiai.
„Sakiau sūnui, kad turėtum būti kvailys, jog eitum vogti akinių. Akivaizdu, kad nežiūrėjai į tuos akinius ir negalvojai: turiu viską – šeimą, šitą, aną. Ir ar verta prarasti viską dėl kažkokių akinių? Kai pergalvojo situaciją, jis keikėsi. Bet viskas – kas padaryta, tas padaryta. Tu tai padarei, žmogau.
Pasakiau, kad žmonės negauna daug antrų šansų. Jis antros klaidos galimybės nebeturės visą likusį gyvenimą. Tai turėjo būti jo paskutinė klaida. Tą jam ir pasakiau.
O dabar jis sako, kad ateityje pergalvos viską. Lygiai tas pats su Šeškumi.“
Vieninteliai žmonės, kuriems LaVaras suteikia antrą šansą, yra jo šeimos nariai. Ne kokie pusbroliai, kaip moja ranka vyriausiasis Ballas, bet artimiausi šeimos žmonės, žmona.
Žvelgiant į LaVarą sunku patikėti, kad toks nuotaikingas žmogus taip giliai priėmė, iš pažiūros, nekaltą Virginijaus Šeškaus sprendimą.
Ballų tėvas palieka itin šilto žmogaus įspūdį. Jis nuotaikingai svyruoja ant Prienų arenos parketo prieš „Vytauto“ rungtynes antraisiais šeimynėlės namais tapusioje krepšinio salėje. Paskui Ballus į Prienus su mikroautobusais rieda ir „Ball in the Family“ realybės šou komanda.
Po rungtynių LaVaras kantriai fotografuojasi su visais norinčiais, kad ir kiek jų bebūtų. Jis glėbesčiuojasi su smalsuoliais ir prieš fotoaparatų blykstes išspaudžia kuo nuoširdžiausią šypseną.
Šis procesas po kiekvieno mačo trunka geras 10-15 minučių. Bet LaVarui tai nesudaro sunkumų – jis išlaukia iki paskutinės asmenukės su gerbėju.
Kai jie visi atėjo su pasiūlymais, aš jiems pasakiau: na ir kas? Kur buvote tada, kai mums reikėjo komandos? Nesvarbu, ką pasakė treneris Šeškus – jis atėjo pas mano berniukus pirmas. Ir aš jų nepaliksiu.
Kita vertus, tokios linksmos ir iš pažiūros lengvabūdiškos manieros gali suklaidinti. Iš tikrųjų, LaVaras yra labai jautri asmenybė.
„Aš su visais gražiai elgiuosi, kol man kas nors nepradeda kenkti ar juodinti gyvenimo. Yra žmonių, kurie stebisi, kad buvo mano draugais visą gyvenimą ir staiga, po vieno blogo nutikimo, viskas nutrūko. Taip. Nes neleidžiu tam kartotis.
Tiesiog toks esu. Tegul visi pergalvoja, kaip elgtis. Tai beprotiškas kelias, bet tokia mano taisyklė“, – surimtėja LaVaras.
Nors iki pat beprotiško gyvenimo posūkio į Prienus apie šį 10 tūkstančių gyventojų miestelį nežinojo ničnieko, LaVaras tapo labai lojalus „Vytauto“ komandai. Kai su berniukais pasirodė Prienuose ir parodė, kad šie gali žaisti krepšinį, Ballų šeimyną pasiekė dar kelių Europos klubų pasiūlymai.
Šie siūlė amerikiečiams geresnę aplinką, aukštesnio lygio komandos draugus, didesnes galimybes ir rimtesnius pinigus.
Buvo atėję ir Kauno „Žalgirio“ vadovai, pasiūlę LaMelo vienam savaitgaliui užsivilkti „Žalgirio“ dublerių aprangą jaunimo Eurolygos turnyre Kaune.
Tačiau LaVaras buvo griežtas.
„Kai jie visi atėjo su pasiūlymais, aš jiems pasakiau: na ir kas? Kur buvote tada, kai mums reikėjo komandos?
Nesvarbu, ką pasakė treneris Šeškus – jis atėjo pas mano berniukus pirmas ir aš jų nepaliksiu. Man nesvarbu, kad kažkas nori matyti mano berniuką žaidžiantį kažkokiam „Adidas“ turnyre (jaunimo Eurolygos atrankoje. – red.), į kurį susirinks visi NBA skautai. Jeigu norite pamatyti Melo, patys atvažiuokite į Prienus.“
Nors Amerika skeptiškai sutiko V.Šeškų, pašiepė jo anglų kalbą, prirašė nebūtų dalykų apie trenerio pardavinėjamą mėsą žaidėjams tiesiai iš automobilio bagažinės, LaVaro tai negąsdino.
Sulaužęs kalbos barjerą atvykėlis priėmė lietuvį kaip artimą, tad LaVaras prasitarė treneriui, kad mielai paliktų LaMelo Prienuose iki pat 2020-ųjų NBA naujokų biržos.
O toks įrašas gražiai įsiamžintų ir Virginijaus Šeškaus karjeroje: pirmasis galbūt būsimos NBA žvaigždės treneris profesionalų krepšinyje. Skamba gerai, ką?
„Nuėjau ir pasakiau Šeškui, kad kažkas turi padėti jam tobulėti. Kažkas gali įsirašyti savo vardą Melo istorijoje.
Maniau, kad mes artimi, tad pasakiau jam, kad Melo čia bus iki NBA naujokų biržos. Pasakiau, kad nenoriu padaryti taip, jog Melo čia gautų žaidimo laiko, gerai pasirodytų, bet po to išvažiuotų į kitą komandą.
Neplanavau elgtis taip, lyg būčiau nepatenkintas Lietuva, kurioje neva būtų tik ledas ir nieko daugiau, tad išvažiuotume kažkur kitur, – surimtėja LaVaras Ballas. – Aš pasakiau, kad už suteiktą galimybę jaučiu „Vytautui“ lojalumą. Kitaip nei likusiai Europai.“
Ne vienas LaVaras buvo malonus Virginijui Šeškui. Norėdamas svetingai priimti atvykėlį, „Vytauto“ strategas dažnai kvietėsi Ballą pasižvalgyti po Lietuvą.
LaVaras viešėjo lietuviško kino filmo premjeroje „Pelėdų kalnas“, apsilankė Lietuvos moterų krepšinio lygos rungtynėse Garliavoje, susipažino su įtakingais verslininkais, mėgavosi SPA malonumais.
Tiesa, nors LaVaras yra žymus ir turtingas žmogus, jis nėra aktyvus renginių dalyvis. 50-metis mėgsta tiesiog slampinėti savo aplinkoje, stebėti berniukų treniruotes, su jais valgyti, žiūrėti televizorių, paprasčiausiai gerti pieną ir miegoti.
„Gerai, treneri, tik dėl to, kad prašote, – dažniausiai noriai linksėjo galva amerikietis. – Susitikau su rėmėjais. Buvau gražiame name, kuriame buvo daug turtingų žmonių. Man to nereikia, bet jiems buvo labai smalsu susitikti su manimi ir mano berniukais. Palikome parašus, nusifotografavome, o jie tiesiog krykštavo iš laimės, kad buvome su jais.
Man to nereikia. Man užtenka ramiai leisti laiką, pailsėti, eiti į treniruotes.
Juk galėčiau drąsiai pasakyti, kad treneris geriau kviestųsi tuos, kuriuos leidžia į aikštę, – staiga įsiplieskė LaVaras. – Tai gal pardavinėkite jų marškinėlius?! Dėkite jų atvaizdus ant reklamų?! Nebepardavinėkite mano berniukų marškinėlių?!
Mes turime padaryti tikrai nemažai dalykų, kurie susiję su klubo marketingo reikalais, su tuo visu viešumu.
O tos rungtynės man buvo sukrėtimas. Tad po viso to aš pagalvojau ir supratau: gerai, dabar tu parodei, kad labiau tiki tais dviem žmonėmis, nei visu tuo mėšlu, kurį darome. Todėl tai reiškia, kad mūsų draugystė buvo netikra arba verta šūdo. Reiškė šūdą.
Atvykęs visiems sakiau, kad man patinka treneris Šeškus. Man jis patinka. Jo geras būdas. Aš nieko prieš, kad jis pasitiki kitais žmonėmis. Tačiau kol mūsų čia nebuvo, viskas ėjo į apačią. Kai atvykome – klubas išgyvena pakilimą. Todėl kodėl to netęsus ir nepažiūrėjus, kur mus tai nuves?“
Treneriui pakilo spaudimas
Virginijui Šeškui tai buvo ypač sunkus sekmadienio vakaras. 51-erių treneris seniai kada jautė tokią įtampą.
Pirmaisiais sezono mėnesiais V.Šeškus prakaituodavo vaikščiodamas per rėmėjus ir bandydamas surinkti pinigus žaidėjų atlyginimams. Dabar patyręs treneris turi dar nepatirtų rūpesčių.
Dvikovos su „Žalgiriu“ metu LaVaras Ballas jam vis kažką šūkavo nepatenkintas, vis mosuodamas rankomis ir reaguodamas į lietuvio sprendimus. Treneris bandė į tai nekreipti dėmesio. Nors, jei ten šūkautų koks kitas žmogus, gal ir atsakytų kokiu riebiu sakiniu.
Man negėda pasakyti – gal ir padariau klaidą su Broadusu. Teisybės jo kalboje yra. Bet jeigu už tokį dalyką, tas 5 minutes, kaip jis sako, nutrūksta draugystė, tada nežinau, kaip čia yra...
Retai kada pamatysi, kai komandos vadovai neištiksėjus visam rungtynių laikui vis prieina prie trenerio. Bet per mačo su „Žalgiriu“ pauzes prie Virginijaus prisliūkino tiek klubo prezidentas Norbertas Pranckus, tiek „Ball in the Family“ realybės šou Lietuvoje prodiusuojantis Karolis Malinauskas.
Maža to, kai kurie pagrindiniai „Vytauto“ žaidėjai buvo akivaizdžiai suirzę rungtynių pradžioje. Kiti, kurių minutes pasisavino ilgai rungtyniavę broliai Ballai, taip pat neslėpė nepasitenkinimo.
„Ta diena po „Žalgirio“ buvo tikrai sunki. Tada labai blogai jaučiausi. Buvo ir spaudimas pakilęs, – 24sek atviravo Virginijus Šeškus. – Matėsi, kad kai kurie žaidėjai nervinosi. Ypač pradžioje.
Reikėjo labai daug kalbėti ir aiškinti. Tikrai nebuvo lengva. Tikrai nebuvo lengva...
Jau lyg ir perlipau tą krizinį laikotarpį (šypsosi). Jei būtų dar aukščiau, tai būtų tikrai labai sunku. Sunku susikaupti ir treniruotėms, ir per rungtynes... Sunku sekti visą eigą – ne tik rungtynių, bet ir aplinkui. Yra kaip yra.“
Bet pokalbio dieną – vasario 8-ąją, kai V.Šeškus šventė savo 51-ąjį gimtadienį, treneris kalbėjo dar prikimęs, bet šiek tiek guvesnis.
Trečiadienį ir treniruotė buvo linksmesnė. Kaip sakė V.Šeškus, jau ir LaVaras Ballas jam nusišypsojo Prienų krepšinio salėje.
Prikimęs strategas pasakojo, kad nuoširdžiai nesuprato LaVaro Ballo pykčio. Jam pasirodė, kad LaVaras sumaišė savaitę nesitreniravusį Martyną Linkevičių su starto penkete žaidusiu Tomu Dimša. O Rashaunui Broadusui jis tiesiog norėjo parodyti pasitikėjimą išleisdamas į starto penketą jau pirmosiose rungtynėse.
„Mes su treneriais labai tarėmės. Aišku, žmogus tik atvažiavo, bet jau ryte jis buvo išmokęs visus derinius. O ir pats norėjau nupirkti Broadusą gal savaitę laiko. Gal tai ir buvo mano klaida. Gal nereikėjo vos atvažiavusio žmogaus mesti į startą, – nuoširdžiai išgyveno ir svarstė V.Šeškus. – Bet maniau, kad tuo jam padėsiu – parodysiu pasitikėjimą. Mąsčiau, kad prieš „Žalgirį“ bus labai sunku ir tai nėra nusikaltimas.
Man negėda pasakyti – gal ir padariau klaidą su Broadusu. Teisybės LaVaro kalboje yra. Bet jeigu už tokį dalyką, tas 5 minutes, kaip jis sako, nutrūksta draugystė, tada nežinau, kaip čia yra...
Draugystė, manau, už tokius dalykus negali nutrūkti. Yra ir skaudesnių dalykų, o vis tiek atleidi. Manau, čia menkniekis.“
V.Šeškus įsitikinęs – su Ballais reikia daug bendrauti. Paaiškinti, kad ne taip paprasta nugalėti Kauno „Žalgirį“. Ne taip paprasta visas 40 minučių žaisti bėk ir mesk krepšinį su turimais žaidėjais. Kad prisitaikyti turi ne dešimt prie dviejų, o du prie dešimties.
Tik specialistas pastebėjo nerimą keliantį ženklą. Prie Ballų ėmė sukiotis žmonės, kurie šeimynai nuolat tik pritariamai linksi galva.
„Tik baisiausia, kad prie jų yra daug žmonių, kurie kartais net nepaaiškina, o kažkaip pritaria, palaiko. Suprantame, kad Ballai yra žmonės, aplink kuriuos sukasi visas dalykas. Daug žmonių nori prie jų prieiti, pasikalbėti. Manau, daug žmonių nori jiems įtikti. O tai yra blogiausia. Yra žmonių, kuriems Ballai ką bepasakytų, jie patvirtintų“, – pastebėjo V.Šeškus.
Tačiau ką garsiai bešūkautų LaVaras Ballas, „Vytauto“ trenerio tai neskaudina.
Prienų krepšinio simbolis dėkingas Ballų šeimynai, kad ši taip padėjo „Vytauto“ komandai. Gavusi dosnią finansinę injekciją, Prienų-Birštono ekipa pajėgė padengti senas skolas ir užtikrins stabilų algų išmokėjimą iki sezono pabaigos.
Jeigu viskas tvarkoj, patikėkite, dėl Prienų krepšinio aš galėčiau ir metus pailsėti, jei jie čia kažką norėtų daryti.
Be to, LaVaro berniukai sustiprino „Vytautą“ tada, kai dėl traumų komandoje vargiai bebuvo likę žaidėjų. Su jų atvykimu traumų paliktas spragas pavyko užkamšyti naujokais. Be Ballų paramos, to nebūtų buvę.
Jeigu paprašytų ir klubui nuo to būtų tik geriau, Virginijus Šeškus būtų pasirengęs ir kardinaliems pokyčiams – pailsėti nuo trenerio darbo Prienuose.
„Kas bebūtų, ką jie bepasakytų apie mane, jie tikrai faina šeima. Žmonės mums labai padeda.
Aš toks žmogus, kad nelaikau pykčio. Žinote, kiek aš laiko Prienų krepšinyje, bet daugiau ar mažiau man padėję žmonės man lieka visam gyvenimui. Visada juos gerbiu ir gerbsiu.
Per rungtynes ant manęs šaukia. Aš galėčiau sakyti, kad negalima. Bet yra viena pusė ir jie ten turi savo nuomonę. O aš susilaikau. Neimu to į širdį, nors pagal savo charakterį, turėčiau visai kitaip elgtis (šypsosi).
Aš Prienuose esu praleidęs daug laiko. Jeigu viskas tvarkoj, patikėkite, dėl Prienų krepšinio aš galėčiau ir metus pailsėti, jei jie čia kažką norėtų daryti.
Susėsime, pasikalbėsime. Praeis laiko. Manau, laikas viską sustatys į vietas.“
Interviu Birštone metu atlyžo ir LaVaras Ballas.
Jis nereikalauja V.Šeškaus galvos. Jau pasimatavęs trenerio kostiumą, amerikietis neketina užimti lietuvio vietos prie „Vytauto“ vairo.
LaVaras įsivaizduoja, kaip po dešimtmečio su berniukais aplankys Prienus ir su Virginijumi Šeškumi smagiai prisimins tą pirmąjį LaMelo profesionalo karjeros sezoną „Vytauto“ klube.
Bet bus kiek kitaip, nei galėjo būti.
„Tai nereiškia, kad tarp mūsų viskas baigta, – pabrėžia amerikietis. – Tiesiog tai nebebus taip pat, kaip anksčiau.
Gali būti, kad nutiks taip, jog Šeškus pasakys, jog kitose rungtynėse berniukai žais starto penkete ir „Vytautas“ žais pagal Ballų stilių. Aš tą vertinu. Viskas gerai. Ačiū, treneri. Bet nebebus taip, kad ačiū treneri, jūs savas bičas.
Su metais aš turėčiau būti nuolaidesnis, tačiau tiesiog yra principai. Mes abu esame išraiškingi. Jau kai norėsiu prie jo prieiti, iškart stabdysiu save: ne, LaVarai, prisimink praėjusį kartą.
Yra net stipresnis scenarijus. Tai kaip santuoka, kai išduodi žmoną. Gali būti jai labai malonus, pirkti įvairiausius daiktus artimiausius 10 metų. Bet ji visada turės kontrargumentą. Jei tik vėluosi valanda ar dviem, gausi velnių. Šauks, man nerūpi, kad tavo automobilis sugedo!
Pasitikėjimas yra viskas. Ir kai jį prarandi, gali jį atstatyti, bet tai sunku. Sunku susigrąžinti.
Kai berniukai bus NBA, jie visada galės čia sugrįžti. O mes su „coach Ses“ prisiminsime: na ir buvo laikai! (pasakoja permetęs ranką per kėdės atlošą) Duokite mums vandens ir pieno! (juokiasi).
Mes abu vienmečiai – turime po 50 metų. Būtų smagu prisiminti kažką ypatingo, kai mums bus po 70-imt.
Tik tiek, kad tai bus kiek kitaip. Galbūt čia kažką laimėsime, gal kokį čempionatą, bet kai mes išsiskirsime, nueisime skirtingais keliais. Viskas bus gerai. Tik tiek, kad abu pasenę nebenueisime pažiūrėti rungtynių.
Bet oi, bus ką prisiminti! Įsivaizduokite, jis bus treneris, kuris treniravo Melo, kai jam buvo šešiolika. Kaip greitai prabėgs laikas...“
