Per pirmus du kėlinius pirmaujanti komanda keitėsi 15 kartų, o rezultatas buvo lygus bent 5 sykius.
„Lietuvos ryto“ startas buvo tiesiog skrajojantis, kai Mindaugas Girdžiūnas atidarė rungtynes tritaškiu dviems žalgiriečiams prilipus prie užtvaros, o vėliau Travisui Petersonui fantastiškai pakabinus kamuolį ore Martynui Echodui.
Per 1 min. 15 sek. pirmojo kėlinio pabaigoje „Žalgiris“ įsigudrino praleisti 7 taškus be atsako ir „Lietuvos rytas“ smaginosi Kauno tvirtovėje 26:24.
Itin taiklus, puolime drausmingas ir energingas „Lietuvos rytas“ šokdino Šarūną Jasikevičių prie šoninės linijos, kuris ar tai dėl pražangų skaičiaus, ar dėl kai kurių auklėtinių žaidimo liapsusų, dažnai dairydavosi per petį bandydamas atrasti žaidėjus ant suolo, galinčius ištraukti komandą už ausų. Bet tokių rasti pirmoje mačo dalyje buvo sudėtinga.
Tai buvo smagus reginys žiūrovui ir du geri atkaklūs kėliniai. Bet nenuvertinant „Lietuvos ryto“ pasiekimų, už tą žaidimo chaosėlį buvo atsakingas ir pats „Žalgiris“, kuriam tokie momentai nėra būdingi.
Sakoma, kad žaidi taip, kaip leidžia varžovas, tačiau „Žalgiris“ du kėlinius laužė visas Šarūno Jasikevičiaus prieš rungtynes akcentuotas taisykles.
Kaip pabrėžė visi 24sek kalbinti žalgiriečiai, prie to prisidėjo ta kelių dienų pertrauka be krepšinio kamuolio po pusfinalio serijos su Panevėžio „Lietkabeliu“. Bet kartais, atrodo, komandai labai trūko koncentracijos.
Kaip kitaip paaiškinti situacijas, kai žalgiriečiai taip pramiegodavo gynyboje, jog vėliau nebespėdavo paskui turbūt lėčiausią žmogų finale Louką Mavrokefalidį. Ar nesugraibydavo rankose paprasto perdavimo.
Iki pertraukos vilniečiai penktadalį taškų (9) surinko greitomis atakomis.
Vien per du kėlinius „Žalgirio“ perimetro gynyba leido „Lietuvos rytui“ įmesti net 7 tritaškius. Palyginimui, šį sezoną žaliai balti nebuvo leidę vilniečiams pataikyti daugiau 8 tolimų metimų per visas 40 minučių.
O būtent „Žalgirio“ atidumas prieš snaiperius ir greitų atakų ribojimas buvo du didžiausi akcentai, kuriuos prieš finalo serijos startą išskyrė Šarūnas Jasikevičius.
Be to, „Lietuvos rytas“ atkovojo net 7 kamuolius po „Žalgirio“ krepšiu, kai žalgiriečiai po varžovų – tik 2. Į akis labai krito nesavas Aaronas White'as, kuris buvo nemažai atsakingas už tą baudos aikštelės nekontroliavimą.
„Žalgiris“ įsivėlė į atvirą krepšinį, kuris leido neblogai jaustis visai „Lietuvos ryto“ komandai. Tai – jų krepšinis. Vilniečiai taip pat ypač tiksliai bausdavo žalgiriečius už menkiausias jų klaideles.
Pirmiausia, taikliais metimais net ir iš sunkių padėčių. Iki pertraukos „Lietuvos rytas“ atakavo elitiniu pataikymu – 50 proc. dvitaškių, 50 proc. tritaškių ir 100 proc. baudų. „Lietuvos rytas“ dar akivaizdžiai užklupdavo „Žalgirį“ aprūdijusį greitose atakose.
„Žalgiris“ vos per 17 minučių leido „Lietuvos rytui“ įmesti net 45 taškus. Tai Kauno komandai nebūdingi skaičiai.
„45 buvo didelis skaičius. Nei jie, nei mes nebuvome patenkinti gynyba, – 24sek pasakojo Edgaras Ulanovas. – Mažai kalbėjimo, mus labai baudė ant elementarių situacijų, kur turime susikeisti. Vaikiškos klaidos.
Per ilgąją pertrauką pakalbėjome normaliai, kad čia yra finalas, ir pralaimėjus pirmąsias rungtynes, vėliau gali būti sunku ir ateiti didesnis spaudimas.“
Dar į akis krito pavyzdinga vilniečių kamuolio globa. Per pirmą kėlinį „Lietuvos rytas“ nesuklydo nė sykio ir pirmąsyk kamuolį prarado tik 15-ąją minutę.
Tik, atrodo, kad su tuo pirmuoju netiksliu Louko Mavrokefalidžio perdavimu „Lietuvos ryto“ žaidimas po truputį ėmė buksuoti.
Per tas penkias paskutiniąsias antrojo kėlinio minutes vilniečiai prarado 5 kamuolius, liko su Chrisu Krameriu prie tritaškio linijos atakos smaigalyje, metė nepatogius metimus baigiantis atakos laikui ir galiausiai prarado iniciatyvą. Taip buvo iššvaistyta didžiausia „Lietuvos ryto“ turėta persvara 37:31.
Po pertraukos daug ką lėmė ir individualus meistriškumas. L.Mavrokefalidis po antro šuolio nebepakildavo nuo parketo ir kliuvo už kojų, kai Brandonas Daviesas lankstė „Žalgirio“ arenos lanką.
Žalgiriečių centras per kelių minučių atkarpą trečiojo kėlinio pradžioje pelnė 9 taškus iš eilės. Per šį spurtą R.Kurtinaitis nepabandė nuo suolo pakelti M.Echodo.
Kai tą galiausiai padarė, po krepšiu susispaudęs „Lietuvos rytas“ kentėjo nuo Artūro Milaknio rankelės.
Iš B.Davieso estafetę perėmė Artūras Milaknis, sužaidęs vienas geriausių rungtynių savo karjeroje. Beveik idealus jo taiklumas – 6 tritaškiai iš 7, yra pakartotas asmeninis tolimų metimų rekordas Eurolygoje ir LKL.
Milas iš viso įsūdė net 24 taškus ir atvėrė „Žalgiriui“ kelius „Lietuvos ryto“ krepšio link.
O svarbiu metu antroje trečiojo kėlinio dalyje A.Milaknis pataikė tris tritaškius ir sukrovė „Žalgiriui“ 10 taškų pranašumą (72:62). Vėliau sekė nokautas ketvirtajame ketvirtyje, kuriame skirtumas buvo pasiekęs didžiausią ribą (89:68).
„Lietuvos rytas“ susidūrė su beveik neišsprendžiama situacija. Individualiomis pastangomis vilniečiai sunkiai po krepšiu gali sustabdyti Brandoną Daviesą, bet pasispaudę ir su pagalbomis jie atveria laukus prie tritaškio linijos „Žalgirio“ snaiperiams.
Kaip tyčia, „Žalgiris“ labai tiksliai atakavo iš trijų taškų zonos – pataikė net 57,9 proc. tolimų metimų (11/19) ir juos metė taip tiksliai, kaip dvitaškius (22/38, 57,9 proc.).
„Bandėme įmesti kamuolį po krepšiu, o kai dar taip pataiko mūsų metikai, mus sunku sulaikyti, – patvirtino Brandonas Daviesas. – Kai nežaidi daug dienų, tada gali būti aprūdijęs. Išėjome su didele energija, bet po pertraukos nusiraminome ir geriau vykdėme žaidimo planą.
Padariau daug klaidų gynyboje, komanda – irgi. Yra daug vietos tobulėjimui. Manau, kad po pertraukos parodėme lygį, kokiu galime žaisti. Jei taip žaisime, bus sunku mus sustabdyti.“
Prie to 96 taškų šou prisidėjo ir puikus žalgiriečių dalijimasis kamuoliu. „Žalgiris“ atliko net 29 rezultatyvius perdavimus. Palyginimui, toks yra jo šio sezono Eurolygos rekordas.
Daug iš tų perdavimų du prieš du situacijose labai tiksliai pasiekė Brandoną Daviesą, kai gynėjai supjaustydavo „Lietuvos ryto“ gynybą aštriais perdavimais, kuriuos amerikiečiui belikdavo versti nesunkiais taškais.
„Tiesiog bandžiau žaisti agresyviai, atakuoti. Komandos draugai irgi tokie buvo. Kai jie tokie, žaisti lengviau. Žymiai paprasčiau, kai gynėjai būna tokie agresyvūs ir aštrūs“, – pastebėjo B.Daviesas.
Stebint rungtynes susidarė toks įspūdis, kad iki pertraukos mes matėme LKL „Žalgirį“, o po jos – Eurolygos „Žalgirį“. Prieš tokį „Lietuvos rytas“ neturi daug vilčių.
Paklaustas, ką mano apie tokį palyginimą, E.Ulanovas sakė: „Sunku pasakyti. Eurolyga buvo seniai ir dabar mes nebegyvename tuo Eurolygos ritmu. Stengiamės koncentruotis, įjungti tą geriausią režimą, bet sunku. Ypač, kai keletą dienų nežaidėme rungtynių.“
Pats E.Ulanovas užbaigė su pasakišku +/ – rodikliu (+29). Tiek taškų daugiau nei „Lietuvos rytas“ pelnė „Žalgiris“ vos per 23 minučių 8 sekundžių atkarpą, kurią puolėjas praleido aikštėje.
R.Kurtinaitis ruošėsi šioms rungtynėms ir jose startavo norėdamas užlopyti skyles gynyboje. Todėl vietoj Roko Giedraičio, kuris savo tritaškiais parašiutais kažkuo primena „Golden State Warriors“ snaiperius, starto penkete pasirodė Artūras Jomantas. Jis gal kiek pristabdė E.Ulanovo pakilimą pirmosiomis minutėmis, tačiau „Žalgirio“ puolėjas prie rezultatyvių atakų prisidėjo neįtikėtinai gerai užsukdamas kamuolį. Vien per du kėlinius E.Ulanovas pridalijo 5 rezultatyvius perdavimus.
„Žalgirio“ gynyba vėl puikiai susitvarkė su Louku Mavrokefalidžiu. 33-ejų graikas ketverias pusfinalio serijos rungtynes su „Neptūnu“ baigė rinkdamas vid. 18,25 taško, bet žalgiriečių gynyba centrui leido įmesti tik 2 metimus iš 9. Didžiąją dalį 11 taškų jis susirinko baudų metimais (6/8).
Chrisui Krameriui toliau košmaruose sapnuosis žliaugiantis prakaitas gavus kamuolį prie tritaškio linijos. „Lietuvos ryto“ įžaidėjas prametė visus 4 tritaškius ir savo netaiklių tolimų metimų seriją nuo pusfinalio starto pratęsė iki 1 iš 15.
Amerikietis užbaigė rungtynes su pagirtinu rezultatyvių perdavimų ir klaidų santykiu (7-0) bei 9 taškais ir 17 naudingumo balų, tačiau buvo daugybė situacijų, kai Ch.Kramerio negalia prie perimetro stabdė „Lietuvos ryto“ puolimą. Jis iš viso pataikė tik 4 metimus iš 12, o Ch.Krameriui būnant aikštėje, „Žalgiris“ įmetė 13 taškų daugiau nei „Lietuvos rytas“. Prastesnis buvo tik Martyno Echodo +/ – rodiklis (-27).
R.Kurtinaičiui gali tekti imtis kažkokių manevrų, kad „Žalgiris“ nebegalėtų jausti tokios prabangos palikdamas pagrindinį įžaidėją su poros metrų laisve prie perimetro.
Kita vertus, „Lietuvos ryto“ treneris nebepasitiki kitu gerokai taiklesniu gynėju Jimmy Baronu, kuris ant „Žalgirio“ arenos parketo praleido vos pusantros minutės. Praėjusio sezono vedlys iškrito iš R.Kurtinaičio rotacijos, bet tam yra argumentų – Vasilije Micičius naudodamasis savo fiziniais pranašumais negailestingai baudė mažylį oponentą pirmojo kėlinio pabaigoje.
„Lietuvos rytas“ išbandė zoninę gynybą, bet ji gerų rezultatų nedavė. „Neptūną“ skandinęs spaudimas nuo galinės linijos buvo išgliaudytas meistriškai – tokiose situacijose žalgiriečiai neprarado nė vieno kamuolio. Rokas Giedraitis nebuvo išbandytas ketvirto numerio pozicijoje, bet gal šių manevrų „Lietuvos rytas“ dar imsis ateityje.
Ketvirtajame kėlinyje „Lietuvos rytas“ nuleido rankas, kai skirtumas perkopė 10 taškų ribą. Galima sakyti, kad per anksti, bet kita vertus, vilniečiai pradėjo LKL finalą po sekinančios penkerių rungtynių serijos su „Neptūnu“. Logiška, kad sostinės komanda nusprendė kaupti jėgas antrajam mūšiui.
Blogiausia, kad kitas mačas jau tik po dviejų dienų, o trumpa „Lietuvos ryto“ rotacija turėtų jaustis vis labiau įsibėgėjant serijai.
„Žalgirio“ pranašumas – įtemptas tvarkaraštis. Dvigubų Eurolygos savaičių, atkrintamųjų serijos ir finalo ketverto užgrūdinti žalgiriečiai žino, kaip per trumpą laiką persigrupuoti sunkiems mūšiams. „Lietuvos rytas“ tokių patirčių šį sezoną tiesiog neturėjo. Juolab, žalgiriečiai yra šviežesni ir Š.Jasikevičius gali rinktis maždaug dviem žaidėjais daugiau.
Kita vertus, „Lietuvos ryto“ startas „Žalgirio“ arenoje parodė, kad vilniečiai nesileis iš jų tyčiotis prognozėmis 4-0. Specialistų verdiktas, kad serija baigsis 4-0 arba 4-1, užgavo ne vieno rytiečio ambicijas.
„Žalgiriui“ bus sunku išlaikyti tokį taiklumą ir puolimo ritmą. Juk ir Artūras Milaknis ne kaskart pataiko po šešis tritaškius per vakarą.
Kita vertus, susidarė toks įspūdis, kad „Lietuvos rytas“ laikėsi kovoje tada, kai puolime žaidė beveik tobulai, o „Žalgiris“ buvo visiškai nedrausmingas, kitais žodžiais – visiškai nesavas. Laikėsi kovoje, kai „Žalgiris“ žaidė ne pagal savo galimybes.
Pirmadienį „Siemens“ arenoje ant stalo atsivers daugiau kortų. Galima tikėtis, kad R.Kurtinaitis dar turi neišmestų kozirių, tik jų dar nenorėjo parodyti išvydęs pavargusią savo komandą rungtynių finiše Kaune.
Galbūt naujų spalvų serijai suteiks „Lietuvos ryto“ namų sienos. Kita vertus, pralaimėjimas pirmadienį „Siemens“ arenoje gali būti kertinis.
