Grupės varžybose pranokę JAV žvaigždyną, lietuviai pusfinalyje pripažino italų jėgą. Savo autobiografinėje knygoje Šarūnas Jasikevičius atskleidžia, kad per šią dvikovą tuometis treneris priėmė keistus sprendimus.
„Trečiojo kėlinio pradžioje į aikštę išleido mane, Macijauską, Šiškauską, Mindaugą Žukauską ir Štombergą – visus penkis žemus. Tokios sudėties niekada nebuvome žaidę.
Po kelių minučių aikštėje jau buvau su Šiškausku, Songaila, Kšištofu Lavrinovičiumi ir Eurelijumi Žukausku. Trys ilgšiai vienu metu – šitokios sudėties taip pat niekada nebuvome išbandę, net per treniruotes.
Išsirikiavome kiekvienas savo zonoje ir vėl mums krovė tritaškius. Sireikos sprendimai mus visiškai išderino. Manau, jis supanikavo.“
Pusfinalį lietuviai pralaimėjo 91:100, kai italai pataikė 18 tritaškių iš 28. O vėliau kovodami dėl bronzos pripažino ir JAV jėgą.
Autobiografinėje knygoje „Šarūnas Jasikevičius. Laimėti neužtenka“ buvęs krepšininkas teigė iki šiol nesuprantantis, kodėl po triumfo 2003-iųjų Europos pirmenybėse A.Sireika nusprendė imtis didelių pokyčių: ilgus metus rinktinėje dirbęs amerikietis Donnie Nelsonas nebebuvo atsakingas už vaizdo medžiagą ir gynybą, šį darbą perėmė A.Sireika. Olimpinės žaidynės Atėnuose D.Nelsonui buvo paskutinės padedant Lietuvos rinktinei.
Po aštuonių vyrų krepšinio rinktinei atiduotų vasarų Š.Jasikevičius 2005-aisiais nevyko į Europos čempionatą Serbijoje ir Juodkalnijoje. Ką tik Eurolygos čempionu su Tel Avivo „Maccabi“ tapęs įžaidėjas buvo pavargęs, tačiau apsispręsti padėjo ir „ne patys geriausi santykiai su Sireika“.
Autobiografinėje Š.Jasikevičiaus knygoje jis atskleidė, kad 1998 m. baigęs mokslus Merilando universitete bet kokia kaina norėjo patekti į „Žalgirį“.
Per 1998–1999 m. sezoną Vilniaus „Lietuvos ryte“ jis tikėjosi patraukti „Žalgirio“ trenerio Jono Kazlausko dėmesį: „Jei jie manęs nepakvies, rasiu kitą komandą, su kuria ten pateksiu.“
Tačiau 1999-aisiais po triumfo Eurolygoje tuometis „Žalgirio“ treneris J.Kazlauskas ieškodamas naujojo Tyuso Edney pasirinko ne jį, o Corey Becką.
„Kazlauskas nemanė, kad esu pasirengęs žaisti aukščiausiame lygyje Eurolygoje. Man buvo skaudu suvokti, kad nuo pat jaunučių mane auginęs treneris nerodė pasitikėjimo manimi. Beckas pasirodė visiškai netikęs „Žalgirio“ pasirinkimas“, – rašoma knygoje.
Tą vasarą Š.Jasikevičių suviliojo griežtasis Zmago Sagadinas ir Liublianos „Olimpija“, tačiau jo darbas ne visada būdavo švarus.
„Zmago buvo vienas tų trenerių, kurie slapta filmuodavo priešininkų treniruotes prieš varžybas. Prisimenu, kai treniruotis į Tivolio sporto halę įžengė „Panathinaikos“ klubas su Obradovičiumi. Buvome sporto salėje ir matėme, kaip Željko rodo, kur išdėliotos vaizdo kameros. Nebuvo gėda – buvo kur kas daugiau nei gėda“, – prisiminimais dalijosi Jasikevičius.
Po sėkmingų metų Slovėnijoje Š.Jasikevičius su Lietuvos rinktine Sidnėjaus olimpinių žaidynių pusfinalyje buvo arti sensacijos – 83:85 pralaimėjo JAV rinktinei. Per paskutines keturias dvikovos sekundes Š.Jasikevičius persivarė kamuolį į varžovų aikštės pusę ir aidint sirenai iš toli atakavo netaikliai.
Kodėl po triumfo 2003-iųjų Europos pirmenybėse A.Sireika nusprendė imtis didelių pokyčių: ilgus metus rinktinėje dirbęs amerikietis Donnie Nelsonas nebebuvo atsakingas už vaizdo medžiagą ir gynybą, šį darbą perėmė A.Sireika.
Tuomet bronzą su rinktine pelnęs įžaidėjas knygoje prisipažino: „Neapskaičiavome pabaigos ir baigiantis laikui bandžiau pataikyti iš neįmanomo atstumo. Neturėjau jokios galimybės pelnyti taškų, tai buvo neįmanomas metimas. Tačiau dar ilgai po to manęs vis kas nors paklausdavo, kaip jaučiausi nepataikęs „pergalingojo“ metimo prieš JAV. Kokio dar pergalingojo metimo? Nagi, surimtėkite. Argi tai galima vadinti metimu?“
Rungtyniaudamas prieš „Žalgirį“ Š.Jasikevičius nuolat pasirodydavo geriau nei įprastai. Įsimintiniausias jo pasirodymas – 37 taškai į „Žalgirio“ su Arvydu Saboniu krepšį 2004 m. vilkint Tel Avivo „Maccabi“ marškinėlius. Tuomet per žingsnį nuo finalinio ketverto buvęs „Žalgiris“ pralaimėjo per pratęsimą, kai sulig ketvirtojo kėlinio sirena Derrickas Sharpas pataikė neįtikėtiną tritaškį.
„Lietuviai gūžčiojo pečiais, kodėl prieš „Žalgirį“ visada žaidžiau gerai, – rašoma knygoje. – Manau, todėl, kad jų centrai visada būdavo labai statiški, per daug lėti, kad gerai gintųsi prieš mano „pick and roll“ (žaidimas du prieš du, – red.), ir niekada neišbėgantys iš baudų aikštelės. Pagal savo savybes A.Sabonis buvo vienas tokių. Vieną po kito mėčiau taiklius metimus.“
Knygoje „Šarūnas Jasikevičius. Laimėti neužtenka“ taip pat rašoma, kad:
– su vienu tų laikų didvyriu Šaras susipažino 1993 m., kai būdamas 16-metis buvo pakviestas į Antano Guogos organizuotą turą po Australiją. „Turėjome išvažiuoti šeštą valandą, tačiau kažkas vėlavo. Trūko Einikio. Užstrigo kažkuriame Kauno kazino, o kai pagaliau pasirodė, vos laikėsi ant kojų“;
– 2000 m. Sidnėjuje per grupės rungtynes su JAV Š.Jasikevičus išvedė iš kantrybės varžovų gynėją Gary Paytoną iš anksto žinodamas apie jo provokacijas;
– į fiasko pasibaigusį 2001-ųjų Europos čempionatą Š.Jasikevičius vyko prastos sportinės formos dėl J.Kazlausko geranoriškumo;
– į auksinę 2003-iųjų Lietuvos rinktinę Darius Maskoliūnas nepateko dėl traumos, bet, Š.Jasikevičiaus teigimu, jam nepadėjo ir vėlyvas vakarėlis kartu su Šaru, kuriame atsidūrė ir rinktinės treneris;
– per Žydrūno Ilgausko bernvakarį Š.Jasikevičius dalyvavo bulių bėgime Pamplonoje, nors pagal sutarties su Tel Avivo „Maccabi“ sąlygas to daryti negalėjo;
– po trijų sezonų „Barcelona“ klube Š.Jasikevičiaus 2003-iaisiais nebenorėjo tuometis treneris Svetislavas Pešičius, bet labai rimtai domėjosi „San Antonio Spurs“. NBA klubas nepasiūlė garantuotos sutarties ir Šarui paskambino Davidas Blattas;
– 2005-aisiais prasidėjusi karjera NBA nepavyko, nes Š.Jasikevičius pasirinko netinkamą komandą, tačiau nepadėjo ir ilgos vasaros atostogos: „Visą vasarą leidau sau siausti.“
– kai 2006 m. „Pacers“ iškeitė Š.Jasikevičių į „Golden State Warriors“, jos treneris, D.Nelsono tėvas Donas Nelsonas, apie Š.Jasikevičių nežinojo nieko: „Greitai supratau, kad ten patekau tik todėl, jog buvau mainų dalis“;
– „Spurs“ ilgai siekė įsigyti Š.Jasikevičių, tačiau 2007 m. vasarą lietuvis nusprendė grįžti į Europą ir nutraukė sutartį su „Warriors“. Už tai jis gavo 1 mln. JAV dolerių iš sutartyje numatytų 4 mln. ir sudarė labai pelningą sutartį su „Panathinaikos“;
– 2011 m. Europos čempionate žaidusios Lietuvos rinktinės „talentas buvo ribotas“, o iš komandos „visi tikėjosi per daug“. Tuomet Kaune vykusiame ketvirtfinalyje lietuviai pralaimėjo Makedonijai;
– Š.Jasikevičių „apėmė keistas jausmas“ per paskutines 2011 m. Europos čempionato rungtynes su Graikija, kai jis buvo nušvilptas: „Lietuvos sirgaliai labai reiklūs, tačiau aš buvau patenkintas savo žaidimu per tą čempionatą“;
– 2012-aisiais olimpiniame atrankos turnyre iškovoję kelialapį į žaidynes Londone rinktinės krepšininkai šventė iki kitos dienos pirmos valandos popiet. Nuo trenerio Kęstučio Kemzūros labiausiai kliuvo Jonui Valančiūnui: „Tu, Valančiūnai! Jie bent jau šį tą pasiekė per savo karjeras ir gali sau leisti prisigerti, bet tu?“
– Š.Jasikevičiui galiausiai apsivilkus „Žalgirio“ marškinėlius, trenerį Ilia Zourą sezono pradžioje pakeitė Saulius Štombergas, bet su jo vadovavimu Šaras ne visada sutikdavo. Kai treneris atsako „Klausyk, darysime taip, nes aš taip nusprendžiau“ ir nepaaiškina savo sprendimo priežasties – dialogas nebesivysto.“
