Per 8 pastaruosius metus M.Kalniečio Lietuvos rinktinėje nebuvo tik sykį – 2014-aisiais, kai sukandę dantis stebėdavome, kaip Šarūnas Vasiliauskas ir Adas Juškevičius smaugiami varžovų gynėjų sunkiai persivaro kamuolį į kitą aikštės pusę.
Tai buvo vienintelė M.Kalniečio pertrauka rinktinėje nuo 2009-ųjų. Reikia pabrėžti, priverstinė – dėl sunkios peties traumos jis turėjo palikti nacionalinės komandos stovyklą po paskutinių draugiškų rungtynių.
Per tuos metus neužaugo joks kitas įžaidėjas, kuriuo ramiu veidu galėtume pakeisti M.Kalnietį. Tik šį sezoną naujai nutviskusi Luko Lekavičiaus žvaigždutė Kauno „Žalgiryje“ suteikė vilties, kad 30-mečiui nacionalinėje komandoje turėsime solidų dublerį. Bet ar 180 cm ūgio nykštukas jau pasirengęs diriguoti geriausių Lietuvos krepšininkų žaidimui kaip pagrindinis atakų organizatorius?
Tame pačiame Kauno „Žalgiryje“ šį sezoną Eurolygoje nė vienerių rungtynių jis nepradėjo starto penkete. Tačiau kildamas nuo suolo į „Žalgirio“ žaidimą Šarūno Jasikevičiaus mokinys įplieskia galingą kibirkštį.
L.Lekavičius žaisdamas su 15 geriausių komandų Europoje renka 8,8 taško (51,8 proc. dvit., 35,1 proc. trit.), 2,1 atkovoto kamuolio, 3,3 rezultatyvaus perdavimo ir 9,5 naudingumo balo. Tai rezultatai, kokius geriausiais savo laikais „Žalgiryje“ demonstravo tas pats M.Kalnietis.
Būdamas 23-ejų M.Kalnietis „Top 16“ varžybose „Žalgiryje“ rinkdavo 9,69 taško ir 11,7 naudingumo balo. Tiesa, tada žaisdavo 7 minutėmis ilgiau nei Lukas dabar – 25.
Būdamas Luko amžiaus, M.Kalnietis Eurolygos reguliariajame sezone (silpnesni varžovai – geresnė statistika) rinkdavo 8,5 taško ir 7,3 naudingumo balo.
Įdomus faktas – M.Kalnietis per visą savo karjerą nežaidė tokiu rezultatyviu tempu, kaip L.Lekavičius. Jeigu sulygintume visų žaidėjų statistiką, rodiklius skaičiuojant per vidutiniškai 40 minučių, tai L.Lekavičiaus rezultatyvumas šį sezoną siektų 19,08 taško. Tai 31-as rezultatas visoje Eurolygoje.
Palyginimui, geriausias M.Kalniečio rezultatas Eurolygoje – 16,46 taško per 40 minučių 2010–2011 metų sezoną.
M.Kalnietis per visą savo karjerą nežaidė tokiu rezultatyviu tempu, kaip L.Lekavičius.
Aišku, viena žaisti rezultatyviai, o visai kas kita organizuoti rinktinės puolimą didžiojoje Europos krepšinio scenoje. Bet L.Lekavičius daro pažangą. Šį sezoną jo rezultatyvių perdavimų skaičius (3,3 rez. perd.) gerokai lenkia pernykštį rezultatą (1,3 rez. perd.). Be to, prieš dvejus metus, žaisdamas tas pačias 19 minučių, L.Lekavičius atlikdavo 0,6 perdavimo mažiau nei šiemet.
Šį sezoną L.Lekavičius buvo atlikęs 8 rezultatyvius perdavimus (karjeros Eurolygoje rekordas), sykį – 7, dukart – po 6.
Atrodo gražiai, bet po jo debiuto nacionalinėje komandoje 2015-aisiais, kai L.Lekavičius perdegė ant suolo ir liko su 0,6 taško vidurkiu Europos čempionate, išmokome būti kantresni su tokių žaidėjų lūkesčiais.
Tik akivaizdu, kad Lukas rinktinės iššūkiui dabar pasiruošęs kur kas geriau. Be to, sprendžiant iš D.Adomaičio pasirinktų įžaidėjų „Juventus“ ir „Neptūno“ klubuose, jam imponuoja tokie agresyvūs atakų organizatoriai, kurie mėgsta patys imtis iniciatyvos į savo rankas ir atakuoti krepšį.
Nėra naujų veidų
Blogiausia, kad už Luko nugaros daugiau nėra tokių tvirtų įžaidėjų.
M.Kalnietis ir L.Lekavičius yra vieninteliai šį sezoną Eurolygoje žaidžiantys Lietuvos įžaidėjai.
Europos taurėje turėjome vienintelį Panevėžio „Lietkabelio“ atstovą Žygimantą Janavičių, kuris žemesnio rango turnyre turėjo kuklų 3,8 taško ir 2,4 rezultatyvaus perdavimo vidurkį (2,1 kl.).
Trečiame pagal pajėgumą FIBA Čempionų lygos turnyre yra tik du lietuviai atakų organizatoriai. Utenos „Juventus“ įžaidėjas Dovis Bičkauskis tikrai nėra rinktinės lygio žaidėjas (vid. 4,3 tšk., 1,7 rez. perd., 1,4 kl.), o Mindaugas Girdžiūnas, kuris pernai tik per plauką neišvažiavo į olimpines žaidynes, Klaipėdos „Neptūne“ žaidžia prasčiausią sezoną per trejus pastaruosius metus.
Šį sezoną 28 metų 189 cm ūgio klaipėdietis pelno 6,9 taško, atlieka po 3 rezultatyvius perdavimus, klysta 2,5 karto ir renka po 6 naudingumo balus.
Palyginimui, žaisdamas aukštesnio lygio Europos taurėje M.Girdžiūnas praėjusį sezoną rinkdavo 8,1 taško, 1,9 rezultatyvaus perdavimo ir 6,7 naudingumo balo. Net 2014–2015 metų sezoną statistika buvo geresnė – vid. 6,7 taško, 2,3 rezultatyvaus perdavimo ir 6,8 naudingumo balo.
Pernykštės olimpinės sudėties žaidėjas Vaidas Kariniauskas neišsilaikė Kantu klube Italijoje ir dabar tenkinasi 21 minutės vidurkiu Rumunijos čempionate (6,5 tšk., 4,5 rez. perd.) Klužo komandoje.
Šioje kompanijoje įdomiau atrodo 13-oje Turkijos čempionato komandoje žaidžiantis Šarūnas Vasiliauskas, kuris renka 12,1 taško ir atlieka 4,3 rezultatyvaus perdavimo.
Tačiau ši grupė įžaidėjų – krepšininkai, kurie vargiai žaistų Lietuvos rinktinėje, dvyliktuke jau esant M.Kalniečiui bei L.Lekavičiui, o ką jau kalbėti apie rimtesnio vaidmens atsarginį atakų dirigentą.
Ko gero, skurdus įžaidėjų pasirinkimas verstų D.Adomaitį ieškoti kūrėjų kitose pozicijose.
Įgūdžius ne tik rinkti taškus turi Marius Grigonis bei Martynas Gecevičius, kuriems labai artimas žaidimas du prieš du.
Nors šį sezoną puolime „Žalgiryje“ atlieka statisto vaidmenį, būtent Renaldas Seibutis 2014-aisiais perėmė įžaidėjo funkcijas iš A.Juškevičiaus ir Š.Vasiliausko.
Išvada – Dainius Adomaitis turi melstis, kad M.Kalnietis po sezono jaustųsi gerai ir trykštu noru po blankaus sezono Milano „Emporio Armani“ komandoje didžiulių pergalių ir gerų emocijų troškulį numalšinti Lietuvos rinktinėje.
