Trečio pagal dydį Lietuvos miesto komanda šį sezoną planavo disponuoti ir trečiu pagal dydį biudžetu Lietuvos krepšinio lygoje (LKL).
Vien iš Klaipėdos savivaldybės pinigų kapšo „Neptūnui“ atriekiama net 944 tūkst. eurų suma – mažesnė tik už Kauno „Žalgirio“ (2 mln. eurų) ir Vilniaus „Ryto“ (1,12 mln. eurų) gaunamas pajamas iš savivaldos.
Iš viso „Neptūno“ planuotas biudžetas siekė apie 1,3–1,4 mln. eurų sumą, kuri didesnė ir už Europos taurėje kalnus verčiančio Panevėžio „Lietkabelio“ piniginės turinį (apie 1,3 mln. eurų). Tiesa, dalį biudžeto „Neptūnas“ ketino skirti skolų, kurių prieš sezoną dar buvo 860 tūkst. eurų, padengimui.
Tačiau nesiseka klaipėdiečiams šį sezoną ne tik aikštėje, bet ir už jos ribų.
Reprezentacinė uostamiesčio komanda sezoną pradėjo niūriais rezultatais LKL, kai vienu metu net buvo atsidūrusi už aštuoneto ribos, taip pat po ketverių metų pertraukos nesugebėjo patekti į Karaliaus Mindaugo taurės finalo ketvertą.
Situaciją ant parketo pataisė gruodį Tomą Gaidamavičių prie komandos vairo pakeitęs Dainius Adomaitis, su kurio atėjimu pergalės Klaipėdoje padažnėjo: buvusio Lietuvos rinktinės stratego treniruojamas „Neptūnas“ laimi beveik kas antrą susitikimą (5 iš 11) ir nors dar yra tik septintas, bet pretenduoja reguliariojo sezono finiše pakovoti dėl 4 arba 5 pozicijos.
Tačiau jei aikštėje optimizmo yra, tai už jos ribų klaipėdiečiai gyvena niūriomis nuotaikomis.
Po suirutės 2017–2018 m. sezone, kai skolose skendusią komandą krėtė skandalai, privedę prie lyderių netekimo ir pokyčių klubo vadovybėje, „Neptūną“ į savo rankas suėmė septynių verslininkų grupė.
Joje pirmu smuiku griežė iki dabar komandos direktoriaus pareigas užimantis Sigitas Ambrazevičius, o tarp klubo dalininkų atsidūrė ir „Birių krovinių terminalo“ (BKT) generalinis direktorius Vidmantas Dambrauskas.
Tačiau Rusijai pradėjus karą Ukrainoje baltarusiškų trąšų skandale pagarsėjusi BKT įmonė iš pareigų atleido ilgametį savo vadovą.
Turtingiausiu Lietuvos politiku tituluojamas V.Dambrauskas (Klaipėdos miesto tarybos narys yra deklaravęs 18 mln. 754 tūkst. eurų turtą, o žurnalas „TOP“ jo turtą vertina 80 mln. eurų) iš pareigų atleistas vasario 28-ąją – praėjus keturioms dienoms nuo karo pradžios.
O tai gali atsiliepti ir „Neptūno“ finansavimui. BKT yra tarp pagrindinių Klaipėdos klubo rėmėjų, tačiau milijonų tonų „Belaruskalij“ krovinių nuo vasario netekusiai ir beveik visus darbuotojus atleidžiančiai įmonei šiuo metu už „Neptūno“ likimą svarbesnis savasis.
Tarp uostamiesčio klubo rėmėjų yra ir daugiau su Klaipėdos uostu susijusių įmonių. Iš aštuonių „Neptūno“ generalinių ir pagrindinių rėmėjų statusą turinčių įmonių bent dvi yra tiesiogiai priklausomos nuo uosto veiklos, o dar kelios taip pat patiria nuostolių dėl Ukrainoje vykstančio siaubingo karo.
„Klaipėdos uostas yra priklausomas nuo krovinių tranzito. Visas uostas dar prieš prasidedant karui, kurio mes niekaip nepateisiname ir visi savo širdimis esame su Ukraina, nežinojo, kaip reikės gyventi, – 15min sakė „Neptūno“ direktorius S.Ambrazevičius. – Bet dabar turime gyventi toje realybėje, kurioje esame.“
Didelę dalį komandos biudžeto sudarančios uosto lėšos, anot „Neptūno“ vadovo, pakibo ant plauko.
„Galite patys sau atsakyti, ar tai gali paveikti kažkaip uosto dalyvavimą socialinėje, kultūrinėje, sportinėje veikloje. Jeigu verslas jaučiasi blogai, jis negali būti paramos davėju“, – sakė S.Ambrazevičius.
Jo teigimu, dėl Ukrainoje prasidėjusio karo kenčia ir jo paties įmonės – „Neptūno“ direktorius veikia žuvies versle.
„Mano verslas didžiąja dalimi buvo Ukrainoje, aš turiu daug apyvartos su Ukraina, didelė mano verslo dalis yra karo zonoje. Jei paklaustumėte manęs, kaip sekasi, tai atsakyčiau, kad labai blogai“, – teigė S.Ambrazevičius.
Jei paklaustumėte manęs, kaip sekasi, tai atsakyčiau, kad labai blogai.
Tiesa, išgirdęs klausimą, kokie konkrečiai nustoliai gresia „Neptūno“ piniginei, klaipėdietis sumomis nesižarstė.
„Blogi skaičiavimai“, – paklaustas, ką rodo finansinių eilučių skaičiavimai klubo viduje, lakoniškai atsakė S.Ambrazevičius.
Tiesa, bent jau vieną finansinį aspektą klaipėdiečiai sutvarkė.
Dar lapkritį „Neptūnas“, kartu su kitais LKL klubais, Konkurencijos tarybos nutarimu buvo pripažinti kalti dėl sudaryto konkurenciją ribojančio susitarimo 2019–2020 m. sezone, kai klubai nusprendė nemokėti krepšininkams atlyginimų ar kitokių finansinių kompensacijų už likusią sezono dalį, nutraukus sezoną dėl pandemijos.
Pripažinus klubų ir lygos kaltę, „Neptūnui“ skirta 3 010 eurų bauda, tačiau iki vasario 18 dienos, kai baigėsi terminas, iki kurio pažeidėjai turėjo sumokėti skirtas baudas, uostamiesčio klubas to nepadarė, kaip ir dar du klubai – „Lietkabelis“ ir Kėdainių „Nevėžis“.
Dėl to Konkurencijos taryba kreipėsi į antstolius, tačiau jiems į Klaipėdos komandos duris belstis jau neteks. S.Ambrazevičius atskleidė, kad „Neptūnas“ savąją baudą, taip pat ir palūkanų dalį už delsimą, jau susimokėjo, o vėlavimą aiškino „lėšų neturėjimu“.
„Neturėjome lėšų, dabar jau yra sumokėta. Gavę lėšas iškart susimokėjome. Taip tiesiog sutapo. Laukėme įplaukų, kurių dėl anksčiau nurodytų veiksnių negavome. Galiausiai supratome, kad jų ir nebegausime, o sumos – ne vienas šimtas tūkstančių eurų. Bet gavę kitas įplaukas baudą susimokėjome“, – sakė „Neptūno“ vadovas.
