„Davai“, – pradėti pokalbį ir prisėsti ant Arvydo Sabonio krepšinio centro kėdžių ragina M.Nicola. Argentinietis išmoko keletą tokių lietuviškų žodžių kaip „ačiū“, „laba diena“ ar „viso gero“, bet skundžiasi, kad mūsų kalba – labai sudėtinga.
Jos pasimokyti M.Nicola dar turės laiko. „Lietuvos rytas“ metams pratęsė sutartį. Vasario viduryje Vilniuje Virginijų Šeškų pakeitęs treneris turės galimybę suburti jam patinkančią komandą, kuri geriausiai atitiks jo krepšinio filosofiją.
„Manau, kad kitą sezoną galime nuveikti gerų darbų. Bus lengviau pradėti sezoną ir įskiepyti savo filosofiją nuo pat pradžių. Esu labai labai laimingas, kad liksiu „Lietuvos ryte“, – bendraudamas su 24sek.lt neslėpė M.Nicola.
– Treneri, daugeliui „Lietuvos ryto“ sprendimas pratęsti sutartį buvo netikėtas, nes Vilniaus klubas pasižymi didžiule trenerių kaita. Ar nustebote ir jūs pats? – 24sek.lt paklausė M.Nicolos.
– Susidariau įspūdį, kad vadovai liko patenkinti mano darbu. Pats nuo pat pradžių Vilniuje jaučiausi labai laimingas. Man patiko klubas, komanda. Neturėjau jokių priekaištų. Jie manė, kad gerai atlikau darbą ir kad galiu sėkmingai dirbti ateityje.
– Gal dar sezono metu „Lietuvos ryto“ vadovai buvo užsiminę, kad paliks jus trenerio poste nepriklausomai nuo sezono baigties?
– Ne. Sezono metu rūpinausi būsimomis rungtynėmis ir apie tokią galimybę nekalbėjome. Apie ateitį šnekėjome jau tik pasibaigus sezonui.
– Greičiausiai nebuvo lengva pritaikyti savo krepšinio filosofiją, kai vasario viduryje atvykote į Vilnių. Juk komanda buvo aiškiai orientuota į žaidimą prie perimetro ir puolamąjį krepšinį.
– Tokia trenerio darbo dalis. Kiek įmanoma stengiausi įdiegti dalį savo krepšinio filosofijos. Gaila, kad nepavyko triumfuoti, bet stengsimės tai padaryti kitą sezoną. Dabar turime suburti stiprią komandą.
– Kurią poziciją reikia labiausiai patobulinti?
– Turime suburti gerą subalansuotą komandą. Nepasakysiu vieno aspekto. Tiesiog turime žaisti subalansuotą krepšinį. Norėdamas laimėti čempionų titulą, negali galvoti tik apie gynybą ar tik apie puolimą.
– Ką manote apie „Lietuvos ryto“ naujokus Deividą Gailių, Marių Runkauską, Roką Giedraitį?
– Jie – geri žaidėjai, bet laukia daug darbo. Kitam sezonui turime paruošti stiprią sudėtį.
– Ar turite jums patinkančių žaidėjų, kuriuos norėtumėte pasikviesti į „Lietuvos rytą“?
– LeBronas Jamesas (Šypsosi.). Būtų puiku (Šypsosi.).
Yra žaidėjų, kurių atsakymo dar laukiame. Negaliu atskleisti pavardžių, bet, be abejonės, stebime krepšininkus, kuriais pasitikime ir kurie galėtų mums padėti.
Turime vieną mums labai svarbų vyruką, su kuriuo reikėtų pratęsti sutartį. Tai – Antanas Kavaliauskas. Jis yra labai svarbus žaidėjas tiek aikštėje, tiek už jos ribų. Antanas – patyręs, turi gerą charakterį, padeda jaunesniems žaidėjams, padeda įsilieti į komandą naujokams. Jei liks komandoje, savo patirtimi pravers ir Kšyštofas Lavrinovičius.
Visi turės daryti savo darbą.
– Kalbamės Donato Motiejūno krepšinio stovykloje. Prieš dvejus metus būtent čia ir prasidėjo jūsų kaip trenerio pažintis su Lietuvos krepšiniu. Nekeista?
– (Šypsosi.) Galbūt. Nežinau, ar tai turėjo įtakos mano karjeros keliui į Lietuvą. Tiesiog myliu krepšinį ir trenerio duoną, todėl čia ir atvykau. Donatas manęs paprašė prisidėti ir aš tai padariau su malonumu.
Patirtis šioje stovykloje – fantastiška. Smagu pasimokyti tiek iš kitų trenerių, tiek tų pačių vaikų. Matyti, kaip jie mėgaujasi krepšiniu. Štai todėl aš čia ir grįžau.