Kai užsidaro durys – atsiveria langas.
Gytis Radzevičius į „Rytą“ nesugebėjo pakliūti tiesiausiu taku, kai jo galimybėmis prieš ketverius metus suabejojo dukterinė klubo komanda „Perlas“, tačiau tylaus ir ramaus charakterio krepšininko atkaklumas bei darbštumas galiausiai jam nuklojo kelią į komandą, su kurios pergalėmis jis augo vaikystėje.
Tai vėlai atsiskleidęs žaidėjas, kurio sėkmės istorija panaši į Roko Giedraičio.
Jis nebuvo laikomas perspektyviu žaidėju, nebuvo kviečiamas į jaunimo rinktines, o Šarūno Marčiulionio krepšinio akademijoje atstovavo vos antrajai ekipai.
Iki pilnametystės Gytis į krepšinį žiūrėjo kaip į smagų laiko praleidimą su draugais po pamokų būdą.
„Tuo metu tikrai negalvojau, kad mano gyvenimo kelias ves per krepšinį. Nežiūrėjau į tai kaip į karjeros galimybę. Aš iššoviau vėliau“, – šypteli kelionės pradžią į „Rytą“ prisiminęs G.Radzevičius.
Rimčiau apie krepšinį vilnietis pradėjo mąstyti baigęs Š.Marčiulionio akademiją, kai 19-metis ryškiausiomis spalvomis blykstelėjo mažiau nei 8 tūkst. gyventojų turinčiame Kupiškyje.
Dvigubą licenciją turėjęs krepšininkas nesulaukė žaidimo laiko „Perle“, tad buvo siunčiamas į RKL rungtyniaujantį „Kupiškį“.
Miestelėnai G.Radzevičių mena kaip tikrą miesto krepšinio legendą, visų laikų geriausių „Kupiškio“ krepšininkų sąraše skirdami šiam puolėjui ne tik pirmą, bet ir antrą bei trečią vietas. O jau tuomet yra minimos mažai kam žinomos Deimanto Pavlovskio ar Deivido Grigėno pavardės.
Pirmajame sezone RKL A divizione G.Radzevičius rinko po 22 taškus, atkovojo po 8,7 bei perėmė po 2,1 kamuolio, atliko 2,4 rezultatyvaus perdavimo, rinko po 25,6 naudingumo balo.
Antrasis sezonas RKL B divizione buvo dar įspūdingesnis – 26,1 taško, 10,5 atkovoto ir 1,8 perimto kamuolio, 3,1 rezultatyvaus perdavimo bei net 33,1 naudingumo balo.
Jis Kupiškio krepšinio scenoje nusileido lyg ateivis, kokio vietiniai dar nebuvo matę, tarp kitų ekipos „legionierių“ išsiskyręs savo požiūriu.
Visada atvažiuodavo, visada žaisdavo, visada atsiduodavo save 100 proc.
„Tai buvo mano pirmieji metai žaidžiant tarp vyrų. Buvau alkanas, norėjau įrodyti, kad galiu žaisti. Sportavau Vilniuje su „Perlu“, o savaitgaliais dvi dienas iš eilės važiuodavau žaisti į Kupiškį ar kokį kitą miestelį. Aš norėjau užsirekomenduoti ir parodyti save“, – pasakojo G.Radzevičius.
Jam pasirodyti pavyko puikiai, tad antrojo sezono pabaigoje 198 cm ūgio krepšininkas sugrįžo į NKL rungtyniaujantį „Perlą“.
Sugrįžimas nebuvo lengvas. Pirmąjį sezoną jis užbaigė žaisdamas mažai, o antrasis buvo permainingas. Nors per pirmąsias 22 rungtynes 2016–2017 metų sezone jis fiksavo po 11,2 taško bei atkovojo po 3,2 kamuolio, tačiau buvo mėtomas tarp starto penketo ir sėdėjimo ant suolo.
Tai pastūmėjo krepšininką ieškoti laimės svetur gimtojo Vilniaus. Jis nusprendė keltis į Šakių „Vytį“, kuris atletiškam puolėjui buvo numatęs svarbų vaidmenį ekipoje.
„Tai buvo mano sprendimas. Vilniaus „Perle“ buvau pusantrų metų, bet normaliai taip ir nepažaidžiau. Antrą sezoną, atrodo, pasiruošęs buvau geriau, bet sezoną pradėjau ant suolo, paskui žaidžiau lyg ir neblogai, buvau starto penkete, bet po to vėl sėdau ant suolo. Nesupratau kas vyksta, nes jaučiausi pasiruošęs žaisti. Rodžiau rezultatą, bet sėdėjau ant suolo. Atėjo „Vyčio“ pasiūlymas, jų tikslas buvo aiškus – duoti man didelį žaidimo laiką. Nusivylimo susidariusia situacija Vilniuje kažkiek buvo, tai normalu. Susiviliojau ir išvykau į Šakius“, – pasakojo G.Radzevičius.
„Vytyje“ puolėjas žengė didelius žingsnius į priekį. Jei pirmasis sezonas buvo solidus, tai antrasis – įspūdingas.
Pelnomų taškų vidurkis šoktelėjo nuo 13 iki 16,1, o naudingumo balų – nuo 15,9 iki 20,8 per susitikimą.
G.Radzevičius tapo naudingiausiu NKL sezono krepšininku, Šakių komanda tvirtai užėmė pirmąją vietą reguliariajame, tačiau neįtikėtina 22 pergalingų „Vyčio“ mačų serija skausmingai pusfinalyje atsimušė į Kauno „Žalgirio“ dublerių sieną.
„Smagus laikas buvo, – dvejų metų laikotarpį „Vytyje“ prisiminė „Ryto“ naujokas. – Labai įsiminė antras sezonas, dominavome, bet pabaiga buvo ne kokia. Mes neužbaigėme gerai. Sezono metu viskas ėjo labai gerai, nebuvo lygių. Gal nuo lapkričio buvome nepralaimėję, bet ant lemiamo mačo sugriuvome.“
Jei nagrinėsite G.Radzevičiaus karjerą, tai jį visur lydi tendencija antrame sezone stipriai šauti į viršų.
Kaip šį dalyką aiškina pats krepšininkas?
„Pirmais metais reikia priprasti prie lygio, prie trenerio požiūrio ir komandos draugų. Kartais treneriai mėgsta nuvertinti atėjusius žaidėjus iš žemesnio lygio. Pradžioje reikia įrodyti, kad gali žaisti. Kai pamato, jog gali tai daryti, ateina svarbesnis vaidmuo ir gauni daugiau iniciatyvos“, – svarstė G.Radzevičius.
Fejerverkus NKL aikštelėse šaudęs krepšininkas netruko pritraukti ir stipriausios šalies lygos klubų dėmesį.
Po antrojo sezono Šakiuose puolėjo geidė Pasvalio „Pieno žvaigždės“, Kėdainių „Nevėžis“ bei Utenos „Juventus“.
Svarstyklės galiausiai nulinko link Žydrūno Urbono kariaunos.
„Pasiūlymas buvo aiškiausias, jie labiausiai norėjo. Sprendimą atstovauti lėmė visuma dalykų – atlyginimas, vaidmuo, komandos pajėgumas, aiškumas. Treneris pasakė viziją, man tai patiko. Klubo stabilumas irgi lėmė daug“, – pasirinkimo priežastis aiškino neseniai 25-ąjį gimtadienį paminėjęs vilnietis.
Utenoje vyko klasiška situacija krepšininkui. Antrasis sezonas kardinaliai skyrėsi nuo pirmojo, kai įsivažiavęs žaidėjas statistinius rodiklius pakėlė dvigubai.
Nuo 6 taškų, 3 atkovotų kamuolių bei 7,2 naudingumo balo iki 11,7 taško, 5,5 atkovoto kamuolio bei 15,3 efektyvumo balo vidurkių per susitikimą.
Toks šuolis lėmė, jog G.Radzevičius buvo linksniuojamas tarp labiausiai patobulėjusių praėjusio sezono LKL krepšininkų, rimtai pretendavęs ir į simbolinį sezono penketuką.
„Vasarą pasiruošiau gerai, nes pirmas sezonas buvo sunkus, laiko daug negavau, tad motyvacijos dirbti tikrai netrūko. Antroje sezono pusėje pajaučiau, kad galiu žaisti. Vasarą žiūrėjau, kur galėčiau gerinti žaidimą, kur mano silpnybės. Žinojau trenerį, jo sistemą. Bendras aiškumas padėjo pasiruošti gerai ir iškart pradėti galingai“, – teigė G.Radzevičius.
Krepšininkas jau kurį laiką žinojo, jog jo karjeros etapas Utenoje baigtas, nors jį ir klubą saistė 20 tūkst. eurų išpirka.
Susidomėjimo po gero sezono vėl buvo – lietuvis buvo atsidūręs ne tik Vilniaus „Ryto“, bet ir Vokietijos komandos Hamburgo „Towers“ bei Čempionų lygoje rungtyniaujančių Prancūzijos ekipų akiratyje.
Derybos dėl įvairių kontrakto smulkmenų užtruko, tačiau galiausiai įvyko tai, kas ir turėjo įvykti. Gytis Radzevičius grįžo namo į Vilnių.
Liepos 16-ąją dieną jį nustebino pranešimas žiniasklaidoje, jog jis Utenoje ir toliau gins „Juventus“ garbę. Kaip paaiškėjo po kelių akimirkų, žaidėjo išsiųstas laiškas dėl sutarties nutraukimo Aukštaitijos klubo nepasiekė.
Vis dėlto kliūčių išvykimui „Juventus“ nedarė, jei išpirka yra sumokėta.
„Aukštesnis lygis, norisi save išbandyti ne tik vietinėse pirmenybėse, bet ir Čempionų lygoje. Galiausiai, didelę sprendimo dalį užėmė ir tai, jog Vilnius yra mano namai. Jausmas toks, jos grįžtu namo“, – 15min sakė „Ryto“ naujokas.
Gytį vaikystėje žavėjo Ramūnas Šiškauskas, tačiau ryškiausias atsiminimas iš pergalingo „Ryto“ laikų, kuriuos ne kartą stebėjo gyvai „Siemens“ arenoje, yra Europos taurės titulu pažymėtas 2004–2005 metų sezonas, kai Šiškos Vilniuje jau nebebuvo.
Devynių metų Gytis buvo toje sausakimšoje arenoje, kai „Rytas“ klupdė Salonikų „Aris“ ar galingąją Valensijos „Pamesa“, taip prasimušęs į turnyro finalą Šarlerua mieste.
Jis mena originalų Roberto Štelmaherio šventimą po ispanus pražudžiusių taiklių tritaškių, kai įsiaudrinęs latvis prie kaktos pridėdavo kumštį, taip dar labiau užkurdamas vietos sirgalius.
„Vaikystėje palaikiau „Rytą“, užaugau su juo. Mano komanda buvo „Rytas“, tikrai „Rytas“. Smagu, kad galėsiu dabar jam atstovauti“, – teigė G.Radzevičius.
Lengvojo krašto puolėjo poziciją su Arnu Butkevičiumi besidalinsiantis krepšininkas teigė, jog geriausiai jaučiasi greitame žaidime ir atviroje aikštelėje, kurioje gali išnaudoti greitį, atletiškumą ir prasiveržimą.
Vieta tobulėjimui? Kamuolio varymasis kaire ranka ir stabilesnis metimas.
„Stengiesi, dirbi, rezultatas kažkoks ateis“, – sakė G.Radzevičius.
Faktas, jog Vilniuje kitą sezoną dėjimų tikrai netruks, juk tai mėgstamiausias G.Radzevičiaus žaidimo elementas.
„Ryto“ sirgaliai tikriausiai pamena kaip jis įspūdingai sugrūdo kamuolį per Vilniaus komandos talentą Deividą Sirvydį.
Tai vienas iš dviejų mėgstamiausių G.Radzevičiaus dėjimų.
Antrasis – legendinio „Utah Jazz“ krepšininko Karlo Malone'o stiliumi Šakiuose.
Serijoje iki trijų pergalių „Vytis“ dominavo daugiau nei užtikrintai, tad tad komandos lyderis greitoje atakoje viena ranka krovė kamuolį į krepšį, o kita užsiėmė už galvos, lyg pagerbdamas legendinį NBA „paštininką“.
„Tai gavosi spontaniškai, negalvojau apie tai prieš. Išbėgęs į greitą ataką pagalvojau, jog reikia kažką sukurti įdomesnio. Mėgstu dėti į krepšį. Tai sukelia aistrų arenoje – ir man pačiam, ir komandai, ir sirgaliams. Po gero epizodo užsikuria visi“, – sakė šyptelėjęs skraidūnas G.Radzevičius.
„Kupiškis“, „Ryto“ dubleriai, „Vytis“, „Juventus“ ir galiausiai – „Rytas“. Kelias vingiuotas, nusėtas akmenimis, bet Gytis galiausiai grįžta namo.
„Pasitikėjimo visada turėjau, be jo nieko nebus. Tai svarbiausias dalykas sporte“, – apie sudėtingą kelią į „Rytą“ kalbėjo 25-erių krepšininkas.
G.Radzevičius su komanda sudarė trejų metų sutartį, tačiau jis tikisi solidaus žaidimo neteks laukti iki antrojo sezono.
Žaidėjas supranta, kad jo laukia didžiulis iššūkis ir aukšti reikalavimai, bet tam dirba ir jaučiasi pasiruošęs.
„Natūralu, kad spaudimo bus. „Rytas“ yra stebima komanda, akių krenta daugiau. Bet aš nebūčiau ėjęs į „Rytą“, jei būčiau kažko bijojęs. Manau, kad esu pasiruošęs. Laukiu debiuto, turėtų būti įsimintina akimirka“, – teigė Gytis Radzevičius.
