Reklama ir komunaliniai mokesčiai
VšĮ „Veržlusis Nevėžis“ buvo atleistas nuo Kėdainių arenos reklaminio ploto nuomos, taip pat pagrindinės sporto salės aikštelės su dviem persirengimo rūbinėmis nuomos sporto renginiams bei nuo arenos nuomos komerciniams renginiams mokesčio.
Įstaiga nuomojosi pagrindinę sporto salės aikštelę su dviem persirengimo rūbinėmis – 550 eurų už val. ir už nuomą įsipareigojo sumokėti 33 tūkst. eurų.
Taip pat areną naudojo komerciniams renginiams, viso 40 val. ir už tai turėjo sumokėti 5,6 tūkst. eurų.
Krepšinio klubas naudojo ir 46 kv. m reklaminio ploto, už kurį turi sumokėti 6,44 tūkst. eurų.
Taip pat turi sumokėti administracinės patalpos komunalinius mokesčius, kurie sudaro apie 700 eurų.
Bendra nurašytų mokesčių suma siekia 45,8 tūkst. eurų.
Naujas mokestis
Tarybos narė Gitana Kaupienė atkreipė dėmesį, kad Kėdainių krepšinio klubą savivaldybė parėmė 200 tūkst. eurų (tiesa, jie prašė 250 tūkst. eurų paramos), o jie savo ruožtu žadėjo pakilti į 8 vietą LKL turnyrinėje lentelėje. Vis dėlto savo pažado jie neištesėjo.
„Krepšinio klubas žadėjo 8-ąją vietą, o vieta, kaip matome, vis dar 10. Lūkestis yra nepateisintas, o jie dabar vėl prašo dar 45 tūkst. eurų.
Man kyla daug klausimų ir aš tikrai galvoju, kad tokius pinigus paskyrus krašto mokykloms, mes turėtume puikius vaikų rezultatus.
Ir taip labai jau remiame „Nevėžį“, o dar nori, kad atleistume nuo tokių mokesčių…“ – kalbėjo politikė sakydama, kad tokiam sprendimo projektui pritarti tikrai nenorinti.
Situaciją išaiškinti pamėgino klubo direktorius Vytenis Gulbinas. Jo teigimu, tokie dideli mokesčiai susidarė dėl to, kad savivaldybė įvedė solidų reklaminio ploto mokestį, kurio anksčiau nebūdavo.
„Aš suprantu, kad skaičiai yra labai įspūdingi, tačiau nuo šių metų yra atsiradę tokių mokesčių, kurie išpučia skaičius. Kai kalbame apie reklaminių plotų nuomą, kalbame apie logotipus, esančius ant parketo aikštėje. Už juos turime susimokėti savivaldybei, nors jų gamyba ir rėmėjų suradimu pasirūpinome patys“, – sakė direktorius.
Skiria mažiausiai?
Jis pridūrė, kad šiuo metu vyksta LKL klubų licencijavimas, visi klubai yra pateikę duomenis apie savo biudžetus, ir paaiškėjo, kad Kėdainių klubas turi patį mažiausią biudžetą ir pačią mažiausią paramą iš savivaldybės.
„Savivaldybės skiriama parama yra mažiausiai 100 tūkst. eurų mažesnė, nei kitiems kubams skiriama jų miestų.
Aš suprantu, kad mieste ir rajone gerokai daugiau problemų nei krepšinis.
Krepšinio klubas miestui yra brangus malonumas, tad gal reikia diskutuoti apie tai, ar profesionalus klubas reikalingas ir ar yra ne per brangus malonumas Kėdainiams“, – sakė V.Gulbinas tokiais žodžiais nustebindamas politikus.
Paklaustas, ar mano, kad savivaldybė yra kalta, kad klubo biudžetas yra mažiausias, V.Gulbinas ilgokai patylėjęs atsakė, jog negalėtų pasakyti, kad „100 proc. kalta savivaldybė“.
„Kalbu apie faktus. Prienai ar Pasvalys, mažesni miestai, turi apie 300 tūkst. eurų paramą. Mes tą miesto paramą mažiname jau 3 metus, ir tada, prieš 3 metus, kai buvau pirmą kartą tarybos posėdyje, sulaukiau klausimų dėl savininko, dalininko ir savivaldybės įnašų į komandą.
Krepšinio klubas naudojo ir 46 kv. m reklaminio ploto, už kurį turi sumokėti 6,44 tūkst. eurų.
Didžiausias rūpestis buvo, kad savivaldybė netaptų pagrindine klubo rėmėja, tačiau faktas tas, kad visi klubai iš esmės turi arba 50 proc. ir daugiau biudžeto iš savivaldybės, o mes esame vieninteliai, kurių didesnė biudžeto dalis yra iš savininkų, dalininkų ir rėmėjų“, – kalbėjo direktorius.
Vieniems duoda, iš kitų atima
„Savivaldybė visada atvira diskusijoms. Juk mes daliname mokesčių mokėtojų pinigus, ne savo asmeninius, todėl tą daryti turime ypatingai atsakingai, – kalbėjo valdančiosios frakcijos lyderė Nijolė Naujokienė, kuri krepšinio klubo direktoriaus žodžius vertino gana skeptiškai. – „Nevėžis“ nėra bet koks krepšinio klubas, jis mūsų miesto istorinis klubas, jis mums svarbus, todėl ir skiriame paramą. Tačiau gautus pinigus naudoti reikia atsakingai“.
Ji atkreipė dėmesį, kad mokesčiai, nuo kurių atleidžiamas sporto klubas, iš esmės yra nuomos mokestis ir skiriamas ne kam kitam, o Kėdainių sporto centrui.
Pastarasis, atleidus krepšinio klubą nuo mokesčių, turės žiojinčią skylę savo biudžete.
„Be abejo, lėšų trūkumas turi mūsų įstaigos vystymuisi pasekmių.
Kiek šis konkretus sprendimas turės įtakos, sunku pasakyti – visus ankstesnius metus klubas taip pat būdavo atleistas nuo mokesčių. Dėl to mes turime ir A, ir B, ir C planus, kuriuos stengsimės kažkaip įgyvendinti“, – sakė Kėdainių sporto centro direktorius Tomas Pakštys.
Licencija bus
Krašto politikams taip pat kilo klausimų, ar klubui nebus problemų gauti licenciją. Tačiau vienas iš klubo savininkų verslininkas Aurimas Žemaitis ramino, kad nepaisant to, jog LKL pakėlė minimalų klubo biudžeto reikalavimą nuo 500 tūkst. eurų iki 600 tūkst. eurų, kol kas bijoti licencijos netekimo nereikia.
„Licencija duodama ne už pinigus sąskaitoje, ji duodama už ateinantį sezoną ir planus, numatytus jam.
Mes jau pateikėme planą, kiek turime sutarčių su rėmėjais, kiek savivaldybė pinigų numačiusi paskirti.
Buvo bijomasi, kad savivaldybė netaptų pagrindiniu klubo rėmėju. Kol kas mūsų biudžetas yra 500 tūkst. eurų, iš kurių 200 tūkst. eurų – savivaldybės, o 300 tūkst. – mūsų ir rėmėjų pinigai.
Manau, mes labai didelį darbą darome, surenkame daug pinigų ir savivaldybės parama yra ne tokia ir didelė“, – sakė A.Žemaitis.
Jis taip pat pridūrė, kad kitose savivaldybėse taikoma praktika miesto profesionalias sporto komandas remiančias įmones atleisti nuo žemės mokesčio.
Tik prašo, bet nekalba?
Krašto politikai neslėpė nusivylimo, kad klubo savininkai, rodos, vengia kontakto su rajono valdžia. Net į kai kuriuos, rodos, labai svarbius klausimus vengia atsakyti, neskuba paaiškinti situacijos, o tai savivaldybei, skiriančiai nemažus pinigus klubo išlaikymui, tikrai neatrodo priimtina.
„Mane tikrai stebina klubo direktoriaus V.Gulbino bendravimas su mumis. Stebino tai, kad pasigirdus kalboms apie klubo pardavimą, 2 savaites buvo delsiama pranešti, kad klubas visgi neparduodamas. Delsiama pateikti informaciją ir naujienas.
Na, tai blogi signalai tiek politikams, tiek gyventojams, nes tada kyla klausimas, ar jūs patys norite, kad tas klubas čia, Kėdainiuose, būtų“, – pylos nuo V.Tamulio gavo klubo savininkai.
„Visada ateinate, prašote iš mūsų pinigų, mes jus vis remiame. Bet ar negalvojate, kad dirbdami turėtumėte glaudžiai bendradarbiauti su savivaldybe, o ne tik čia ateiti, kai prisireikia pinigų?“ – retoriškai klausė ir G.Kaupienė.
A.Žemaitis patikino, kad jokiu būdu nenori, jog savivaldybė ir politikai jaustųsi tik kaip klubą nuolat iš finansinių duobių traukiantys sponsoriai, ir patys nenori jaustis prašinėtojais. Pastabas, patikino, supratę ir pritariantys nuomonei, kad klubo ir savivaldybės vadovams reikia susitikti dažniau ir glaudžiau kalbėtis apie klubo perspektyvas, planus, projektus ir kasdienius rūpesčius.
