Šias istorijas skiria aštuoneri metai, bet pagrindinis ir antrojo plano veikėjai yra tie patys.
Antradienio vakarą Utenoje „Lietuvo rytas“ žais Karaliaus Mindaugo taurės ketvirtfinalio rungtynes su „Juventus“ krepšininkais, kuriuos treniruoja Antanas Sireika.
Tas pats treneris, kurį R.Kurtinaitis pakeitė 2008 metų gruodį, atlėkęs į Vilnių iš Sopoto, kur dirbo konsultantu Lenkijos klube Tomo Pačėso treniruojamame klube.
Dabar T.Pačėsą Vilniaus klube pakeitęs R.Kurtinaitis vėl pateko į komandą, ieškančią savo tapatybės ir pasiilgusią svarbių pergalių.
„Kur Rimas ėjo gelbėti, visur jam sekėsi: Vroclave, „Lietuvos ryte“, „Chimki“, – sakė prieš aštuonerius metus R.Kurtinaičio asistentu Vilniuje dirbęs Robertas Kuncaitis, dabar treniruojantis „Šilutės“ klubą. – Nežinau visų psichologinių dalykų, bet ši „Lietuvos ryto“ komanda man neatrodo prastesnė nei tuometė. Manau, kad Rimui pavyks paversti komandą laiminčia“.
Per vieną sezoną laimėjo visus 5 titulus
2008 metais gruodžio viduryje R.Kurtinaitis buvo pakeliui iš Lenkijos į Lietuvą, kai „Lietuvos rytas“ 10 taškų skirtumu pralaimėjo Europos taurės rungtynes Ukrainoje Mariupolio „Azovmaš“ klubui.
„Lietuvos ryto“ arenos koridoriai jam atrodė painūs, jis nepažinojo Vilniaus krepšininkų, nežinojo derinių, o laiko iki svarbių kovų buvo likę nedaug.
„Buvo kalbų, jog klubas atsisveikins su Chacku Eidsonu, bet pardavė Branko Milisavljevičių, o Chucką perstūmė į įžaidėjo poziciją, – R.Kurtinaičio pirmojo etapo pradžią Vilniuje prisiminė buvęs „Lietuvos ryto“ žaidėjas Steponas Babrauskas. – R.Kurtinaitis nėra burtininkas, bet tada viskas labai gerai susiderino“.
„Lietuvos ryto“ žaidimas susiderino taip greitai, kad 2009 metų sausį vilniečiai laimėjo Lietuvos krepšinio federacijos taurę, finale Panevėžyje 84:82 įveikę Kauno „Žalgirį“, kai tritaškį likus 4 sek. pataikė Mindaugas Lukauskis.
„Atėjus R.Kurtinaičiui kokį mėnesį lengva nebuvo, – sakė Mindaugas Lukauskis, dabar atstovaujantis Panevėžio „Lietkabeliui“. – Mes dirbome labai daug, bet treneris turėjo savo viziją – jis suteikė labai daug laisvės Ch.Eidsonui, kuris buvo nesavanaudis kūrėjas. Jis dalindavosi kamuoliu, bet Rimas vis ragindavo: „Mažiau perdavimų, daugiau pats mesk į krepšį“. Po pokyčių mūsų žaidimas pagerėjo. Mes ėjome ir nuėjome, laimėdami visus turnyrus“.
Tą sezoną „Lietuvos rytas“ laimėjo net penkis titulus: LKF taurę, Baltijos lygos prezidentų taurę, Baltijos lygos čempionato auksą, LKL auksą (finaleo serijoje 4:1 įveiktas „Žalgiris“) ir Europos taurę Turine, kur vilniečiai netikėtai laimėjo finalo aštuoneto varžybas, finale parbloškę „Chimki“ klubą.
Per septynerius metus – trylika trenerių
Ir per savo antrą sezoną Vilniuje R.Kurtinaičio treniruojama komanda papildė trofėjų sąrašą – nors Eurolygoje iki antrojo etapo liko nedaug, Baltijos taurę susigrąžino „Žalgiris“, LKL čempionate „Lietuvos rytas“ antrus metus iš eilės pasidabino auksu.
R.Kurtinaitis norėjo likti Vilniuje, bet „Lietuvos rytas“ netikėtai nusprendė nepratęsti sutarties, o buvęs komandos direktorius Jonas Vainauskas gegužės pabaigoje Liublianoje sudarė sutartį su Draženu Anzulovičiumi.
Po šio kroato prie „Lietuvos ryto“ vairo dar stovėjo Robertas Štelmaheris, Aleksandras Trifunovičius, Darius Maskoliūnas, Aleksandras Džikičius, vėl Darius Maskoliūnas, Dirkas Bauermannas, Dainius Adomaitis, Aleksandras Petrovičius, vėl D.Adomaitis, Virginijus Šeškus, Marcelo Nicola, Aurimas Jasilionis, Arvydas Gronskis ir T.Pačėsas.
Tuo metu, kai su Rimu buvo nepratęsta sutartis, buvo pavartotas toks žodis: „išsisėmė“
Po R.Kurtinaičio eros per septynerius metus dirbo trylika trenerių, kurie kartu laimėjo vieną titulą.
„Tuo metu, kai su Rimu buvo nepratęsta sutartis, buvo pavartotas toks žodis: „išsisėmė“, – pasakojo R.Kuncaitis, 2010 metais taip pat palikęs „Lietuvos rytą“. – Bet visa istorija rodo, kad Rimui visa tai išėjo į gera. Jis išėjo į Rygos VEF, iš ten į „Chimki“, su kuriuo pasiekė labai daug.
O „Lietuvos rytas“ ilgai buvo ieškojimų kelyje. Galbūt klubo viduje vieni matė komandą vienaip, kiti – kitaip. Aš visada sakiau: norint gerų rezultatų, reikia puoselėti gerus darbinius santykius. Bet jeigu nori dar labiau nustebinti – turi sukurti šeimą. Man tada „Lietuvos ryte“ kvepėjo šeima – mes buvome labai artimi“.
R.Kuncaitis niekada nepamirš, jog jam išvykus į varžybas, jo vaikus į mokyklą veždavo buvęs „Lietuvos ryto“ fizinio rengimo treneris Juozas Šapalas, pats sirgęs onkologine liga.
Visas trenerių kolektyvas buvo itin draugiškas, jame puikiai derėjo ir ramusis Arvydas Gronskis, kurį R.Kurtinaitis dabar vėl pasikvietė iš Vilniaus „Perlo“ į „Lietuvos ryto“ trenerių štabą vietoj T.Pačėsui talkinusio ispano Alberto Blanco.
Buvęs žaidėjas puikiai jautė komandos pulsą
M.Lukauskiui teko žaisti auksiniame R.Kurtinaičio „Lietuvos ryte“, o taip pat ir vadovaujant T.Pačėsui, kuriam atėjus pernai sostinės klubas po septynerių metų pertraukos vėl laimėjo trofėjų – Karaliaus Mindaugo taurę Vilniuje.
„Abu jie yra labai griežti, – apie T.Pačėsą ir R.Kurtinaitį sakė M.Lukauskis. – Jų žaidimo stilius skiriasi, bet abu mėgsta sunkias pratybas. Pernai laimėjome titulą, bet T.Pačėsas ir toliau nemažino krūvių – galiausiai sezono pabaigoje pritrūkome energijos. Prie R.Kurtinaičio po įtempto pirmojo mėnesio krūviai sumažėjo, bet mūsų žaidimas vis gerėjo“.
Anot R.Kuncaičio, pats buvęs aukšto lygio krepšininkas R.Kurtinaitis perkėlė tinkamas savybes į trenerio profesiją.
„Jis turi talentą labai gerai jausti, ką galima prigriebti, kurį paspausti, kuriam leisti daugiau, – sakė R.Kuncaitis. – Galbūt Tomo Pačėso filosofija buvo kita – drausmė ir darbiniai santykiai pirmojoje vietoje“.
Panašu, kad R.Kurtinaičiui geriau sekasi suderinti asmenines savybes su žaidėjais.
Dirbdamas Vilniuje jis kasdien traukdavo vis naujas knygos vertas įdomias senų laikų istorijas.
„Su Tomu Pačėsu irgi galima būdavo pajuokauti, bet jis išlaikydavo didesnį atstumą, mes – žaidėjai – jausdavome aiškią ribą, – kalbėjo M.Lukauskis. – R.Kurtinaitis irgi būdavo labiau artimas savo padėjėjams, bet ir žaidėjams būdavo neliūdna – su juo dirbant apimdavo kitoks jausmas“.
Patirties neužtenka, reikia ir sėkmės
Vis dėlto yra ir daug skirtumų tarp dviejų R.Kurtinaičio etapų starto pozicijų.
Dabar „Lietuvos rytas“ jau yra iškritęs iš Europos taurės turnyro. Komandoje žaidžia net šeši legionieriai, naujasis treneris jau prakalbo, jog praverstų dar vienas sunkusis puolėjas, o Davidą Loganą galima būtų iš atakuojančio gynėjo pozicijos perstumti į įžaidėjo. Permainų sudėtyje tikriausiai dar bus.
M.Lukauskis skaičiuoja, jog trenerių keitimai dažnai suveikdavo, pats „Lietuvos rytas“ turi ir ne vieną gerą pavyzdį, ypač prieš daugiau nei dešimtmetį, kai ir slovėnas Tomo Mahoričius, ir kroatas Nevenas Spahija atnešė teigiamų impulsų.
Bet „Lietkabelio“ krepšininko nuomone, R.Kurtinaitis gavo per mažai dienų iki Karaliaus Mindaugo turnyro, todėl rimtesnių pokyčių labiau verta laukti po mėnesio – kai komandos tvarkaraštis bus laisvesnis, parankus rengtis LKL atkrintamosioms kovoms.
„Pirmiausia jiems reikia peržengti Uteną, – priminė Pasvalio „Pieno žvaigždėse“ rungtyniaujantis buvęs „Lietuvos ryto“ kapitonas S.Babrauskas. – Žinoma, taurės varžybos susideda iš pavienių rungtynių, bet greitai vėl sulipti gali nebūti paprasta.
Gerų trenerių yra nedaug, o dar ir laimingų – tik vienetai
Kaip sako pats R.Kurtinaitis: krepšinis ne seksas, abiem gerai negali būti, o kartais būna, kad ir abiem negerai“.
Visi buvę bendražygiai sutaria, kad naujas treneris visada suteikia naują impulsą žaidėjams, kurie „Lietuvos ryte“ šį sezoną tikrai nėra prasti.
„Nors laiko iki svarbių rungtynių nedaug, Rimas turi gerų psichologinių savybių – jei jam pavyks nuteikti tuos vaikinus, yra potencialo – komanda yra įdomi, galinti kovoti dėl aukščiausių titulų, – svarstė R.Kuncaitis. – Žinoma, trenerio darbe reikia sėkmės. Gerų trenerių yra nedaug, o dar ir laimingų – tik vienetai“.
