Kšištofas Lavrinovičius (12,9 tšk., 14,8 naud.)
Lygiai prieš metus tuomet dar 36-erių Brolis jau baigė nuviliantį „Lietuvos ryto“ sezoną. Jo neguodė LKL mažajame finale prieš Utenos „Juventus“ iškovotas bronzos medalis.
K.Lavrinovičius beveik nežaidė lemtingoje pusfinalio serijoje su „Neptūnu“, kurią vilniečiai pralaimėjo 2-3.
4 iš 5 tos serijos mačų Kšištofas neišbuvo aikštėje ilgiau nei 10 minučių.
LKL atkrintamosiose varžybose K.Lavrinovičiui savo žaidimo schemose Tomas Pačėsas atrasdavo tik po 12 minučių, per kurias veteranas rinkdavo 4,9 taško ir 6,1 naudingumo balo.
Sezonas buvo toks nykus, kad nemažai krepšinio gerbėjų manė, kad K.Lavrinovičius baigs karjerą. Dabar Kšištofas tapo vienu LKL sezono MVP pretendentų.
Benas Madgenas (12,1 tšk., 12,9 naud. bal.)
32-ejų australas praėjusį sezoną rungtyniavo dar mažesniame mieste nei Panevėžys.
53 tūkstančių gyventojų Vervjė miestelio klubas Belgijos čempionate užėmė vos 9-ąją vietą.
B.Madgenui tai buvo pirmasis sezonas Europoje. Gynėjas iki tol visą karjerą praleido Australijoje, daugiausiai – „Sydney Kings“ gretose.
Belgijos komandoje, kurioje nežinosite nė vieno B.Madgeno komandos draugo, australas buvo ryškiausia figūra: rinko vid. 19,6 taško, atkovojo 4,4 kamuolio ir tritaškius metė 43,4 proc. tikslumu.
Dabar B.Madgenas toks geras, kad juo smarkiai susidomėjo ir Vilniaus „Lietuvos rytas“.
Mindaugas Lukauskis (8,6 tšk., 10,4 naud. bal.)
Mindaugas Lukauskis pernai taip pat turėjo tenkintis LKL bronzos medaliu.
Kšištofui kompaniją „Lietuvos ryte“ palaikęs panevėžietis buvo svarbesnė figūra T.Pačėso planuose.
Atkrintamosiose puolėjas gaudavo pasireikšti vid. po 18,5 minutės, bet jo efektyvumas buvo labai mažas – tik 3,5 naudingumo balo.
Beje, būtent M.Lukauskis buvo vienas tų žmonių, kurie labiausiai išgyveno „Lietuvos ryto“ kapituliaciją pusfinalyje.
Tai po jo pražangos Danielis Ewingas kritiniu metu išvedė „Neptūną“ į priekį baudų metimais. Ir būtent M.Lukauskis užsimalęs su kamuoliu prie tritaškio linijos jį prarado ir vėliau tik akimis palydėjo klaipėdiečių triumfą jo namų tvirtovėje „Siemens“.
Kas galėjo pagalvoti, kad M.Lukauskis bus vienas tų, kuris po metų pats užtrenks „Lietuvos rytui“ duris į LKL finalą.
Lorenzo Williamsas (8,1 tšk., 10,8 naud. bal.)
Šio krepšininko karjeros aprašyme – kuklūs Ukrainos, Vengrijos, Latvijos ir Vokietijos komandų įrašai.
Prieš metus 33-ejų amerikietis buvo atsarginis Brėmerhafeno „Eisbaren“ įžaidėjas.
Lorenzo komanda sezoną aukščiausioje Vokietijos krepšinio lygoje baigė dar gegužės 1-ąją, nes užėmė 12-ąją vietą ir nepateko į atkrintamąsias varžybas.
Amerikietis klysdavo beveik tiek pat (1,5 kl.), kiek atlikdavo rezultatyvių perdavimų (2,2 rez. perd.) ir per 22 minutes terinkdavo 4,2 naudingumo balo.
Rezultatas buvo toks neįspūdingas, kad L.Williamsas iš pradžių buvo pakviestas tik į „Lietkabelio“ peržiūrą – pirmą kartą karjeroje.
Daug vilčių į legionierių nedėjo ir patys „Lietkabelio“ vadovai, bet brandžiu žaidimu L.Williamsas pateikė didžiulį siurprizą visai Lietuvai.
Gintaras Leonavičius (7,5 tšk., 8,4 naud. bal.)
33-ejų panevėžietis buvo vienas iš nedaugelio, kuris turėjo statistiškai neblogą sezoną.
Gintaras Leonavičius vilkėjo „Šiaulių“ aprangą ir buvo vienas šiauliečių lyderių su 10,2 taško per 26 minutes vidurkiu.
Tiesa, „Šiaulių“ klubas reguliariajame sezone finišavo šeštas ir užlipo ant Klaipėdos „Neptūno“ barjero.
Šiauliams susilpnėjus finansiškai, G.Leonavičius pačiu laiku sugrįžo į gimtąjį miestą.
Simas Galdikas (7,6 tšk., 6 naud. bal.)
Augalotas vidurio puolėjas išgyveno vieną sunkiausių sezonų savo karjeroje.
Nepritapęs Dainiaus Adomaičio perimtame Klaipėdos „Neptūne“, Simas Galdikas antrą kartą karjeroje ryžosi išvykti svetur ir vasarą pasitiko Rumunijos čempionate.
Bukarešto „Steaua“ klubas nepateko į Rumunijos pirmenybių finalą, o lietuvis buvo pamirštas ant suolo su 11 minučių vidurkiu ir 3,9 taško per rungtynes.
Bet treneris Kazys Maksvytis visada mokėjo išnaudoti S.Galdiką ir pasikvietė jį atgal pas save į Panevėžį, visai kaip Klaipėdos „Neptūno“ laikais.
Žygimantas Skučas (6,9 tšk., 7,3 naud. bal.)
Prieš metus Ž.Skučas dar nebuvo nuskambėjęs per visą Lietuvą kaip nešvarus žaidėjas ar „metų Lietuvos krepšinio problema“.
Tuomet dar 24-erių puolėjas tada rungtyniavo Pasvalyje ir „Pieno žvaigždėse“ galėjo pasigirti 8,7 taško ir 9,1 naudingumo balo vidurkiu.
Tai buvo neblogi skaičiai jaunam krepšininkui, bet komandai jie didelio džiaugsmo neatnešė.
„Pieno žvaigždės“ LKL finišavo aštuntos ir greičiausiu būdu ketvirtfinalyje buvo išsiųstos atostogų žalgiriečių.
Donatas Tarolis (6,4 tšk., 7 naud. bal.)
Kauno „Žalgiryje“ neįsitvirtinęs žaliai baltų krepšinio sistemos auklėtinis Donatas Tarolis LKL finalus stebėjo po neišskirtinio sezono Austrijoje.
Traiskircheno „Arkadia Lions“ klubas Austrijos pirmenybėse užėmė tik šeštąją vietą ir baigė pasirodymą čempionato ketvirtfinalyje.
Debiutinis legionieriaus sezonas D.Tarolio statistikos eilutėje atrodė taip: 10,8 taško, 4,7 atkovoto kamuolio ir 12,1 naudingumo balo per 20 minučių.
Skaičiai, kurie nedaro įspūdžio Austrijos krepšinio fone.
Žygimantas Janavičius (6 tšk., 7,8 naud. bal.)
Žygimantas Janavičius pusę sezono bandė palikti įspūdį keturiems skirtingiems „Lietuvos ryto“ treneriams: Marcelo Nicolai, Aurimui Jasilioniui, Arvydui Gronskiui ir Tomui Pačėsui, bet po triumfo Karaliaus Mindaugo taurės finale buvo paprašytas susikrauti lagaminus ir autostrada keliauti į Panevėžį.
Tai buvo skausmingas vilniečių verdiktas, kadangi iš ką tik titulą laimėjusios sostinės ekipos Žygis turėjo keltis į vienus LKL autsaiderių.
„Lietkabelis“ LKL reguliarųjį sezoną baigė septintas ir ketvirtfinalyje buvo išmestas to paties „Lietuvos ryto“.
Šioje serijoje nuolat laisvas prie tritaškio linijos paliktas įžaidėjas iš toli atakuodavo net 9,7 karto per rungtynes. Suagresyvėjęs Ž.Janavičius atkrintamosiose užfiksavo 15,7 taško vidurkį, kuris buvo dvigubai aukštesnis nei Panevėžyje reguliariajame sezone (8).
Kita vertus, tyliai laukęs J.Kazlausko kvietimo į nacionalinę komandą, Palangoje įžaidėjas apsilankė kaip atostogautojas, ne kandidatas į rinktinę.
Darjušas Lavrinovičius (5,5 tšk., 6,2 naud. bal.)
Lygiai prieš metus Darjušas Lavrinovičius dar grūmėsi Italijos čempionato superfinale ir buvo gyvas 39-erių Rimanto Kaukėno benefiso liudininkas.
Su Emilijos Redžo „Grissin Bon“ klubu Italijos čempionais lietuviams tapti visgi nepavyko – Rimantas Kaukėnas ašaromis palydėjo pralaimėjimą Milano „Emporio Armani“ 2-4.
Nors sezono metu ilgai gydėsi traumas, D.Lavrinovičius per 16 minučių italams įnešdavo 9,6 taško indėlį ir buvo svarbus „Grissin Bon“ rotacijoje.
37-erių aukštaūgis žaidė taip naudingai, kad Jonas Kazlauskas iki paskutinės minutės vylėsi išsivežti veteraną į Rio de Žaneiro olimpines žaidynes.
Tačiau D.Lavrinovičius po ilgo sezono jautė, kad jo kūnas nepajėgs atlaikyti rinktinės išbandymų, todėl pasirinko poilsį ir visai atsitiktinai priėmė „Lietkabelio“ pasiūlymą.
Jis tiesiog šalia gėrė kavą „Lietkabelio“ vadovams derantis su K.Lavrinovičiumi, kai panevėžiečių direktorius Mantas Ignatavičius spontaniškai pasiūlė į komandą atvykti ne vienam Kšištofui, bet ir Darjušui.
Tadas Rinkūnas (2,3 tšk., 1,9 naud. bal.)
Į „Lietkabelį“ T.Rinkūnas atvyko iš paskutinės LKL komandos.
26-erių snaiperiui nereikėjo keisti komandos dėl to, kad Alytaus „Dzūkiją“ būtų metę iš LKL. Ne, alytiškiai liko aukščiausioje Lietuvos krepšinio lygoje, nes NKL čempionai neatitiko keliamų reikalavimų.
Tačiau T.Rinkūnas vis tiek sulaukė kvietimo į Panevėžį, kad kiltų nuo suolo kaip žmogus, galintis praplėsti aikštę ir papildyti komandos kraitį tritaškiais.
Nuo suolo „Lietkabelyje“ gynėjas kyla retai (vid. 9 min.), tačiau panevėžiečiai pernelyg neturi dėl ko skųstis.
