Kartais Chauncey Collinsas tiesiog atsisėda ir susimąsto.
„Vau“, – sako jis. Be džiaugsmingų šūksnių, sau tyliai, bet su nedidele šypsena įsivertindamas, nuo ko pradėjo ir kur yra dabar.
2019-2020 m. krepšinio sezoną 25-erių gynėjas baigė kaip rezultatyviausias LKL krepšininkas. Alytaus „Dzūkijos“ marškinėlius vilkėjęs nedidukas 185 cm ūgio amerikietis rinko po 16 taškų per rungtynes ir artimiausioje ateityje kels sparnus į aukštesnį lygį.
Šį vikrų gynėją turėjo įsiminti Klaipėdos „Neptūno“ sirgaliai. Į jų mylimos komandos krepšį Ch.Collinsas per 10 savaičių trejose skirtingose rungtynėse buvo įmetęs 32, 36 ir 37 taškus.
Gruodžio 28-ąją legionierius Alytaus sporto ir rekreacijos centre susprogdino tokį šventinį fejerverką, kad toks gražus po trijų dienų negriaudėjo net centrinėje Alytaus miesto aikštėje per naujųjų metų sutikimo šventę.
Dvikovoje su „Neptūnu“ Ch.Collinsas susmeigė 9 tritaškius ir suvertė 37 taškus. Negana to, su sirena jis paleido tritaškę torpedą beveik nuo aikštės vidurio, kuri nugramzdino uostamiesčio klubą 80:77.
2019-2020 m. sezoną Ch.Collinsas dar penkis kartus peržengė 20 pelnytų taškų ribą, 33 taškus suvertė ir į Kėdainių „Nevėžio“ krepšį. Per tuos dvejus metus Alytuje ir Kėdainiuose jis siautėjo jau ne vienoje Lietuvos arenoje. Kai dar ne taip seniai, prieš 10 metų, jis bastėsi pavojingiausiomis vieno pavojingiausių JAV miestų Oklahoma Sičio gatvėmis.
Gatvėje 14-os
Pagal 2008-2010 m. statistiką, tai buvo pats nesaugiausias ir daugiausiai nusikaltimų Oklahoma Sityje žymėjęs laikotarpis per du dešimtmečius.
2010-ųjų NBC publikuotame straipsnyje Oklahoma Sitis buvo rikiuojamas penktas pačių nepatraukliausių JAV miestų sąraše. Tačiau smurtas ir narkotikų platinimas – nusikaltimai, kuriais labiausiai garsėjo Chauncey Collinso rajonas, negąsdino savarankiško jaunuolio.
Ch.Collinsas gimė 1995-ųjų sausio 17-ąją Oklahoma Sityje. Nuo ketverių metukų jo globą perėmė močiutė. Mat abu jo tėvai atsidūrė kalėjime.
Chauncey augo su dar keturiais broliais ir seserimis. Namai buvo nedideli, vaikams trūko vietos. Collinsai gyveno kukliame būste nepasiturinčių žmonių rajone. Už namų durų visada vaikščiojo įvairiausios grėsmės ir pagundos. Bet Minnie Collins darė viską, kad gatvė neįtrauktų keturių jos anūkų.
„Ji tada priėmė labai didelį iššūkį... Keturi vaikai, 50-metė moteris. Jokių lūkesčių“, – 15min pasakojo Ch.Collinsas.
Kai tik pradeda pasakoti apie Minnie, krepšininkas nušvinta. Collinsų namuose moteris buvo geriau žinoma ne kaip Minnie, o tiesiog „mieloji močiutė“.
Ji kiekvieną sekmadienį eina į bažnyčią. Nesvarbu, kas benutiktų, ji labai tiki Dievu. Chauncey pristato ją kaip labai geros širdies, paslaugią moterį, bet tuo pačiu labai griežtą.
„Ji neleisdavo mums žaisti video žaidimų, – juokėsi amerikietis. – Bet manau, kad ji pati geriausia moteris pasaulyje. Ji ne tik mano močiutė, bet ir sielos draugė.“
Ch.Collinsas augdamas buvo vienas gudriausių mokinių savo klasėje. Tačiau berniuką smarkiai sukrėtė dėdės mirtis. Nuo tos akimirkos viskas ėmė riedėti žemyn kaip nuo šlaito.
„Pasidariau netvarkingas. Grįžęs namo vis grauždavausi, kad kiti vaikai gauna naujesnius batus, geresnius drabužius – viską geriau. Jų tėvai ateina jų pasiimti iš krepšinio treniruočių, o aš net nepatenku į komandą, nėra ir mano tėvų. Manau, mane tai paveikė“, – atviravo Ch.Collinsas.
Jaunuolis ėmė praleidinėti pamokas. Močiutė išleisdavo jį į mokyklą, bet tai nebūtinai reikšdavo, kad Chauncey sėsdavo į mokyklos suolą. Dažnai jis tiesiog slankiojo rajono gatvėmis. Netrukus Chauncey metė mokyklą.
„Neturėjau jokio plano. Tiesiog visada žinojau, kad esu ypatingas. Niekada neplanavau eiti į koledžą, niekada nesidėliojau plano eiti tuo tradiciniu keliu. Tiesiog žinojau, kad būsiu sėkmingas. Tik gal nežinojau, kaip tai nutiks. Žinojau tik viena, kad eisiu treniruotis į salę, ten būdamas išvengsiu visų gatvės problemų ir man pavyks“, – kas tada dėjosi 14-mečio galvoje, pasakojo Ch.Collinsas.
Tai, kaip ir kiti klystkeliai, smarkiai liūdino močiutę. Kai galiausiai Chauncey susikrovė daiktus ir galiausiai trenkė namų durimis.
Minnie verkdama skambino Chauncey norėdama įkalbėti anūką sugrįžti. Tačiau paauglys nebenorėjo daugiau jos skaudinti.
„Viena didžiausių mano baimių – nuvilti žmones. Nebegalėjau daugiau nuvilti savo močiutės. Mačiau, kaip ją liūdino mano sprendimai, todėl turėjau ją palikti“, – sakė Ch.Collinsas.
Tos dienos bėgo viena po kitos – vienodai. Sėdėjimas namuose, gatvė ir krepšinis. Keitėsi tik nakvynės vietos – iš draugų pas draugus, iš giminaičių pas giminaičius.
„Bet aš visada atrasdavau salę. Kur apsistosiu – neaišku, bet viena kas aišku, tai kad būtinai rasiu krepšinio salę“, – nesutriko amerikietis.
Krepšininkas mažai ką atsimena apie savo mamą, bet jam įstrigo jos žodžiai. Ši pasakė, kad jis turi dovaną – krepšinį. Ta mintis visada jį vedė į priekį.
„Kai buvau vaikas, iškėliau sau tris tikslus. Pirmiausia, kad mane parodytų žaidžiantį per televiziją. Antra, žaisti krepšinį profesionaliai. O trečia – būti sėkmingam ir pasirūpinti savo šeima. Šie tikslai visada lydėjo mane šalia, – 15min pasakojo Ch.Collinsas. – Kai kartais nutrūkstu, prisimenu, ką darau ir kodėl. Ir tai mane vėl ištiesina.“
Kitokie herojai
Dauguma mažųjų krepšinio mylėtojų išsiklijuodavo namų sienas Michaelo Jordano, Kobe Bryanto, LeBrono Jameso ar kitų savo dievaičių plakatais.
Chauncey neturėjo namų, kuriuose galėtų įsipatoginti taip, jog sienas nukabintų krepšinio herojų atvaizdais. Ir jo herojai buvo kitokie. Ne iš televizijos, o tikro gyvenimo.
Vieną tų herojų Chauncey Collinsas dabar vadina savo vyresniuoju broliu.
Būdamas 14-os, Chauncey užsuko į vieną koledžo krepšinio stovyklą. Jis ten apsilankė pirmiausia todėl, kad stovyklos dalyviams davė maisto – nemokamai.
Chauncey toje stovykloje žaidė maždaug savaitę, kai jį ten pastebėjo 20-metis Xavieras Alexanderis, jau žaidęs George'o Washingtono universiteto komandoje NCAA.
Jis pasikvietė Chauncey su stovyklos treneriu į šalį ir pasakė: „Tu neturėtum čia žaisti – tu jau geresnis už tuos vyrukus.“
Chauncey Xaviero vaikiškai pasiteiravo, ar galėtų žaisti jo lygyje, NCAA, kai tik bus vyresnis. X.Alexanderio atsakymas buvo aiškus: „Tu jau dabar, 14-os, galėtum ten žaisti.“
„Tada supratau, kad galiu būti daugiau nei vidutinis krepšininkas“, – pasakojo Ch.Collinsas.
X.Alexanderis per savo karjerą vėliau keletą metų žaidė G lygoje, o nuo 2015-ųjų persikėlė į Aziją. Ten jis tapo geriausiu Singapūro lygos užsieniečiu, o dabar žaidžia Tailande. Šiomis dienomis Oklahoma Sičio aikštelėse jis kaip treniruojasi kartu su Ch.Collinsu.
Xavieras buvo ne pirmas profesionalaus krepšinio kelyje atsidūręs žaidėjas, įžvelgęs Chauncey talentą.
Būdamas 16-os, Ch.Collinsas atsidūrė Russello Westbrooko reklamos filmavime Oklahomoje. Amerikietis bandė patekti į reklamą sudalyvaudamas jos peržiūroje.
Tada paauglys neturėjo tinkamų batų, bet pabandė į krepšį įdėti „windmillą“ – dėjimą rankomis iš apačios malūno judesiu kraunant kamuolį į krepšį. Jaunuolį pastebėjo R.Westbrooko agentas Th.Foucheris. Jis ėmė teirautis, kas jis toks, kur žaidžia ir ką veikia gyvenime.
Netrukus Th.Foucheris supažindino Chauncey su pačiu Russellu Westbrooku. „Oklahoma City Thunder“ gynėjas dar tik buvo bepradedąs savo karjerą NBA. Susipažinęs su jaunuoju šokliu, R.Westbrookas davė šiam drabužių.
R.Westbrookas vėliau supažindino Chauncey su savo šeima, o su jo broliu Raynardu amerikietis gerai sutaria iki šiol.
„Russellas man sakė, kad aš būsiu ypatingas. Ir kiti žaidėjai sakydavo, kad aš kitoks. Kad turėčiau žaisti NBA. Man tai buvo didelė motyvacija“, – prisimena Ch.Collinsas.
Močiutė pamatė ne kriminalų rubrikoje
Mokslo metus užbaigęs gatvėje, Chauncey kitą rudenį neturėjo ketinimų grįžti į mokyklos suolą. Nors grėsmės toliau lydėjo kiekvieną jo žingsnį. Kai kurie jo bičiuliai sėdo į kalėjimą – už narkotikų platinimą, plėšimą, net žmogžudystes. Tik krepšinio salė saugojo Chauncey nuo nemalonumų.
Vieną vasarą, prieš pat mokslo metus, jis atsidūrė vienoje salėje su savo bičiuliu – tiesiog norėjo pasižaisti penkiese prieš penkis su bendraamžiais. Ten jis sutiko Allonzo Trierą – dabar NBA žaidėją, o tuomet vietos vidurinės mokyklos komandos „Storm“ krepšininką.
A.Trieras paragino jaunuolius susipažinti su „Storm“ treneriu Kurtu Talbottu. Specialistas prisimena jaunąjį žaidėją kaip paauglį, kuriam negaliojo taisyklės – jis jas kūrėsi pats.
Bet jam pavyko taip greitai įkalbėti Ch.Collinsą, kad šis ne tik pateko į jo „Storm“ komandą, bet po savaitės apsigyveno trenerio namuose.
Į savo šeimos ratą jaunuolį įsileidęs strategas aiškiai apibrėžė tam tikras taisykles, kurių laikytis buvo būtina: nesusimauti mokykloje, vengti problemų gatvėje ir daryti tai, kas liepiama.
Apsvaigintas galimybės žaisti krepšinio komandoje, Chauncey įsiklausė į stratego prašymus.
„Nuo to laiko aš buvau visiškai susitelkęs krepšiniui. Treneris Talbottas man buvo kaip pavyzdys“, – 15min tikino Ch.Collinsas.
Krepšininkas atsimena, kad treneris jo klausdavo klausimų, kurių anksčiau jam niekas neužduodavo.
„Kodėl taip elgiesi?“ – teiravosi jis.
Chauncey susimąstydavo. K.Talbottas jam nebuvo griežtas, bet atstojo tėvo figūrą. Berniukui, kuris aplinkui save neturėjo daug idealų, tai buvo itin reikšminga.
Pirmaisiais metais „Storm“ komandoje Chauncey rinko po 24 taškus per rungtynes. Antrąjį sezoną jis rinko jau po 28,3 taško per susitikimą ir padėjo „Storm“ laimėti antrąjį namų mokymo mokyklų čempionų titulą iš eilės. Sykį jis metė 50 taškų į kitos komandos krepšį, o rungtynėse dėl čempionų titulo suvertė 58-is.
Per tuos dvejus metus Chauncey nepatyrė nė vieno pralaimėjimo ir buvo išrinktas geriausiu namų mokymo mokyklų turnyro žaidėju.
Ch.Collinso pavardė ir atvaizdas pateko į laikraščius ir televiziją. Ir tai buvo ne kriminalų rubrikos naujienos.
„Kai močiutė mane pamatė laikraščiuose ir televizijoje, ji suprato, kad Chaucey viskas bus gerai. Nes jis buvo teisingai išauklėtas“, – šypsosi Ch.Collinsas, atrodo, dar ir dabar jausdamas močiutės pasididžiavimą.
Jaunystės klaida
Buvimas komandoje ir mokyklos programoje jam padėjo apsibrėžti ribas. Jis buvo bendruomenėje, kuriai jis rūpėjo. Tai jam atvėrė akis ir parodė gražesnę gyvenimo pusę.
Po dviejų sėkmingų sezonų „Storm“ ekipoje, krepšininkas gavo stipendiją studijuoti ir žaisti krepšinį Teksaso krikščioniškajame universitete, vienoje pajėgiausių konferencijų NCAA „Big 12“.
Antrąjį sezoną Teksase jis rinko vid. 12,3 taško su 39,5 proc. pataikymu. Nors turėjo likti ten žaisti dar dvejus metus, Chauncey nusprendė, kad jau gana.
„Keitėsi treneriai, o man pasirodė, kad aš jau pakankamai geras, jog galėčiau užsidirbti. Žinojau, kad dar netempiu NBA lygio, bet supratau, kad galiu patekti į G lygos komandą, o vėliau ir į NBA. Ir agentai tada man sakė, kad aš galiu uždirbti daug pinigų. Bet tada buvau jaunas ir priėmiau skubotą sprendimą. Aš paskubėjau“, – prisipažino Ch.Collinsas.
Amerikietis, kaip ir tikėjosi, nebuvo pašauktas 2016-ųjų NBA naujokų biržoje, bet trečiajame G lygos naujokų biržos rate jį pasirinko „Windy City Bulls“ ekipa. Vis dėlto G lygoje jis taip ir nesužaidė nė vienerių rungtynių – atsisveikino su komanda prieš pat sezono pradžią.
2016-ųjų rudenį Chauncey grįžo namo į Oklahoma Sitį ir įsisuko į senąją gyvenimo rutiną. Po dvejų metų NCAA, 2016-2017 m. jis nerungtyniavo jokioje komandoje ir nesužaidė nė vienerių oficialių rungtynių.
„Nežaidžiau niekur visą sezoną. Bet žinojau, kad anksčiau ar vėliau kažkas ateis. Dariau tai, ką ir visada – ėjau į salę, dirbau po 4-5 valandas per dieną ir bandžiau pasiruošti kitai galimybei.“
Chauncey Collinso gyvenimo kelias niekada nebuvo toks kaip visų. Jis buvo vingiuotas, kartais net sugrąžindavęs į pradinį tašką.
Bet pažeidžiamiausią akimirką Ch.Collinsas visada prisimindavo savo močiutę, kuri visada įkvėpė jį eiti į priekį. Tai leisdavo jam išlikti prie nusibrėžtos linijos.
2017-ųjų vasarą Ch.Collinsą pasikvietė klubas „Hopsi“ iš Polzelos – trijų tūkstančių gyventojų Slovėnijos miestelio. Chauncey vos per 19 minučių spėdavo rinkti vid. 11,3 taško ir atlikti 2,8 rezultatyvaus perdavimo, tačiau jau žiemą jis skyrėsi su šia Slovėnijos komanda.
Amerikietis kiek kitaip įsivaizdavo savo pirmąją legionieriaus duoną. Jis manė, kad kaip G lygos šauktinis, taip pat vienas „Big 12“ konferencijos komandos lyderių, gaus daugiau laisvės ir žaidimo minučių. Tačiau jo ir komandos vizija greitai išsiskyrė. Europa nelaukė jo išskėstomis rankomis, kaip jam atrodė.
Kai Ch.Collinsas jau apsisprendė grįžti namo į Oklahomą, maždaug po valandos jam paskambino makedonas treneris Tane Spasevas. Pokalbis su Varšuvos „Legia“ strategu jam paliko tokį įspūdį, kad jis krovėsi lagaminus ne į transatlantinį skrydį, o į Lenkiją.
Ten jis susipažino su savo būsimu agentu – Aleksejui Švedui atstovaujančiu serbu Obradu Fimičiumi, kurio klientų sąraše dar buvo tokie žaidėjai kaip Viktoras Chriapa ar Marko Popovičius. Pasižiūrėti Ch.Collinso jį pasikvietė pats T.Spasevas.
„Jis man padėjo suprasti, ką galiu nuveikti Europos krepšinyje“, – pridūrė Ch.Collinsas.
Alytuje nuplėšta etiketė
Su 12,9 taško, 1,8 rezultatyvaus perdavimo vidurkiu per 22 žaidimo minutes Lenkijoje, Ch.Collinsas 2018-ųjų vasarą persikėlė į kaimyninę Lietuvą. Jo talentas suintrigavo Kėdainių „Nevėžio“ trenerių štabą.
Per 7 LKL mačus iš 20 Ch.Collinsas permetė 20 taškų ribą. Priešpaskutinėse savo rungtynėse su „Nevėžio“ marškinėliais gynėjas suraitė 29 taškus į Kauno „Žalgirio“ krepšį. Vasarį iš Kėdainių klubo krepšininką perpirko Vladivostoko „Spartak Primorje“ ekipa.
Greitą kaip reaktyvinę raketą, sunkiai sustabdomą ir labai rezultatyvų – tokį Lietuvos krepšinis pažino Ch.Collinsą. Tačiau stipriausieji krapštė smakrą – ar jis gali tapti laiminčios komandos lyderiu?
„Chauncey Collinsas buvo stiprus individualiai – jei jam pakrisdavo, tai komanda laimėdavo, jei neidavo žaidimas – pralaimėdavo. Jis buvo visų aukštinamas, nes vienu metu patapo rezultatyviausiu LKL krepšininku. Tačiau komandiniai rezultatai manęs netenkino. Jis savo darbą darydavo individualiai, o komanda būdavo ten, kur būdavo, – kalbėdamas su LKL.lt lyderio netekties tada pernelyg nesureikšmino tuometinis „Nevėžio“ treneris Darius Dimavičius. – Mes praktiškai puse sezono neturėjome įžaidėjo, vertėmės su Ch.Collinsu, kuris, mano nuomone, yra antras numeris – atakuojantis gynėjas. Mes truputį vargome su juo.“
Savanaudžio etiketė lydėjo pirmuosius Ch.Collinso metus Europoje. Kai 2019-ųjų vasarą „Dzūkija“ svarstė jo kandidatūrą, alytiškių šaltiniai uždegė keletą raudonų signalų.
„Savanaudis; kelia vėjus rūbinėje; turi problemų už aikštės ribų“, – tokie atsiliepimai pasiekė „Dzūkijos“ trenerius.
Lyg tyčia, Ch.Collinsas pavėlavo į pirmąją „Dzūkijos“ treniruotę. Alytiškių treneris Valdemaras Chomičius pasivedė legionierių pasikalbėti atskirai. Tai buvo geras pokalbis.
Po visko patyręs olimpinis čempionas priėjo prie žaidėjo ir pasakė: „Suprask, tai yra komanda. Mes čia esame kartu, todėl drauge turime dirbti, kovoti ir bendrauti.“
Ch.Collinsas alytiškiams iš pradžių atrodė užsidaręs, bet ilgainiui treneriai rado priėjimą prie amerikiečio.
Jie taip pat suprato, kad Ch.Collinsas aikštėje geriausiai jaučiasi tada, kai žaidimo kontrolė besąlygiškai atiduota į jo rankas. Jeigu jo 14-os nesulaikė namų sienos, tai tuo labiau nesulaikys krepšinio rėmai Polzeloje, Varšuvoje ar Kėdainiuose.
„Aš toks žaidėjas, kad jeigu turiu visą veiksmų laisvę, manau, galiu priimti savo komandai geriausią sprendimą ir būti geresnis lyderis, – 15min pasakojo Ch.Collinsas. – Man reikėjo laiko išsigryninti savo vaidmenį su treneriu. Ir kai tik viską perpratau, buvau Chauncey Collinsas, kurį pamatėte ir koks jis iš tikrųjų yra – su gynyba per visą aikštę, atkovotais kamuoliais, perdavimais. Vyrukas, kuris gali daryti viską. Manau, šis sezonas parodė, kad turiu unikalų gebėjimą rinkti taškus, kokio neturi daug mano sudėjimo žaidėjų.“
Žaisdamas po 32 minutes per rungtynes, Ch.Collinsas LKL čempionate rinko vid. po 16 taškų (48 proc. dvit., 38,3 proc. trit.), 4,2 atkovoto kamuolio, 3,5 rezultatyvaus perdavimo ir 16,5 naudingumo balo.
„Synergy“ duomenimis, Ch.Collinsas buvo trečias efektyviausiai atakas vienas prieš vieną užbaigiantis žaidėjas Lietuvoje (vid. 1,06 taško per ataką) su 43,9 proc. pataikymu. Jis taip pat buvo daugiausiai taškų šiuo būdu susirenkantis LKL krepšininkas – dvigubai daugiau nei bet kurios kitos komandos lyderis.
Kai kelio krepšio link neberadusiai „Dzūkijai“ žūtbūt reikėdavo taškų, kamuolys dažniausiai atsidurdavo amerikiečio rankose. Tik Pako Cruzas ir Tomas Dimša visoje LKL efektyviau nei Chauncey Collinsas užbaigdavo paskutinių keturių sekundžių išpuolius.
Ch.Collinsui buvo nelengva rinktis taškus, nes jis kaip magnetas traukdavo dvigubą ar net trigubą gynybą. Bet nepaisant to, akylai dengiamas jis pelnydavo 1,11 taško per vieną išpuolį, o bendrame LKL kontekste tai buvo geriau nei 66 proc. lygos žaidėjų. Kai būdavo nedengiamas, jo rezultatas buvo vienas geriausių lygoje – 1,47 taško per išpuolį su 47,1 proc. taiklumu.
Sezono eigoje Ch.Collinsas sulaukė susidomėjimo ir galėjo palikti Alytų. Maža to, „Dzūkija“ išgyveno sunkų finansinį laikotarpį. Amerikietis kiek nerimavo dėl vėluojančių atlyginimų, bet daugiausiai todėl, kad negalėjo siųsti uždirbtų pinigų savo sūnui, kuris jam gimė universiteto laikmečiu. Savo bendražygiams krepšininkas yra minėjęs, kad jo sūnus jam yra viskas – pati didžiausia motyvacija. Tačiau Ch.Collinso agentas patarė pabaigti sezoną „Dzūkijoje“ ir taip pasikelti vertę prieš 2020-ųjų vasaros žaidėjų turgų.
Ch.Collinso žaidimas ir elgesys už aikštės ribų ilgainiui išsklaidė visas negandas apie jo sudėtingą charakterį.
Alytiškiai sekė legionieriaus užklasinę veiklą, bet Chauncey būdavo pirmas salėje prieš rytinę „Dzūkijos“ treniruotę ir pirmas su kamuoliu rankose per komandai duotą laisvadienį.
Nors Ch.Collinsas sulaukė pastabų dėl komandinės gynybos ir varžovų neatsitvėrimo, vienas prieš vieną jis galėdavo užsmaugti varžovų gynėjus ir pavyzdingai išlaikyti juos priešais kamuolį. Tą rodo ir „Synergy“ statistika – du prieš du išpuoliuose, Ch.Collinso priešininkai pelnydavo jau tik 0,73 taško per išpuolį su 37,5 proc. pataikymu.
Krepšininko akys aklai nesivaikė tik taškų. Prieš rungtynes jis atskirai prašydavo trenerių jam detaliai paaiškinti varžovų stipriąsias puses, kad galėtų juos efektyviai sustabdyti. Nors buvo smulkus, žaibiškas jo greitis kompensuodavo trūkumus.
Žaidžiant su Ch.Collinsu reikia prisitaikyti, bet „Dzūkijos“ treneriai pastebėjo, kad jis noriai dalindavosi kamuoliu, ypač kai sutraukdavo dvigubą gynybą ir matydavo laisvą komandos draugą. Pats Ch.Collinsas teigia, kad jeigu aplinkui turėtų puolime talentingesnius komandos draugus, jis nejaustų tokios atsakomybės vienas tempti visą krūvį ant savo pečių ir galėtų skirstyti perdavimus.
Nors V.Chomičius prisimena šmaikščią istoriją, kai auklėjo amerikietį dalintis kamuoliu. Bet darbas su šiuo jaunu gabiu žaidėju jam paliko įspūdį.
„Sykį jis man sakė, kad kartais, kai rezultatas apylygis arba pralaimim nedideliu skirtumu, krepšį atakuoja žaidėjai, kurie vargiai gali pataikyti. Aš jam pasakiau: taip, bet žaidžiame komandinį krepšinį – jei jis laisvas, tai jis ir turi mesti. Tai kitą kartą Chauncey galbūt tyčia, gal ne, bet pats išnaudos tokią situaciją.
Kartais tos ambicijos ir patirties trūkumas priveda prie to, kad galbūt ne visada jis žaidžia komandiškai. Bet yra molis ir galima su juo dirbti. Man tai jis patinka, – 15min sakė V.Chomičius. – Iš įvairių klubų buvau prisiklausęs įvairių dalykų. Bet pasakykite man, kuris iš mūsų nebuvo velnių priėdęs? Ir mūsų kartos žaidėjai, ir kiti prieš mūsų kartą, ir naujos kartos krepšininkai... Vieni slėpėsi, kiti ne, bet viskas pasimato, kai išeini į aikštę ir kaip elgiesi gyvenime.
Galiu pasakyti, kad su Chauncey radome bendrą kalbą ir su juo nebuvo jokių problemų. Man jis patiko. Su juo galima susėsti pasikalbėti ir jis priima kritiką, supranta, ko iš jo norima. Svarbiausia, kad būtų molis. O jis talentingas ir iš jo galima viską padaryti. Jeigu būtų purvas, tai nieko nepadarysi.
Aišku, jam dar daug ko trūksta – jam dar reikia komandinio žaidimo supratimo ir įdėti daug darbo, kad taptų žvaigžde. Bet jis to nori ir siekia.“
Palaima išgyventi
Kai Chauncey Collinsas sumetė 37 taškus į „Neptūno“ krepšį ir pataikė tą svaiginantį pergalingą tritaškį beveik iš aikštės vidurio, V.Chomičius šypsodamasis purtė galvą, bet sveikino savo įžaidėją.
Mat prieš ataką jis prašė, kad Chauncey veržtųsi iki galo, lįstų į baudos aikštelę, ir iš ten mestų arba išprovokuotų pražangą.
Chauncey pasirodė, kad reikia sustoti ant vidurio aikštės skritulio krašto ir šveisti tritaškį.
„Kas būtų buvę, jei būtum neįmetęs? Būtum neįvykdęs trenerio nurodymo ir būtume pralaimėję“, – prisiminęs panašią situaciją, kai Šarūnas Jasikevičius priekaištavo Artūrui Milakniui po pergalingo tritaškio Stambule, vėliau žaidėjo ramiai klausė V.Chomičius.
Chauncey Collinsas palinksėjo galva, lyg pritardamas, bet pridūrė.
„Taip, bet aš jaučiau, kad galiu pataikyti“, – tikino „Dzūkijos“ puolimo lyderis.
Ch.Collinsas per savo gyvenimą padarė daug sunkiai paaiškinamų sprendimų. Jis laužė daugeliui mūsų įprastą įsivaizduojamą tvarką. Tačiau tokio žmogaus negalima vertinti per standartinę prizmę.
Žvelgdamas į kitą amerikiečio karjeros stotelę V.Chomičius įsitikinęs, kad Ch.Collinsas galėtų žaisti bet kurioje LKL komandoje ir stipriose Europos krepšinio lygose.
Dvejus metus Lietuvoje praleidęs atvykėlis greičiausiai čia nebesugrįš.
Šioje istorijoje neišgirsite pasakojimų apie egzotiškas Ch.Collinso patirtis Kėdainiuose ir Alytuje. Jis nieko nepapasakojo ir apie Lenkijos ar Slovėnijos išgyvenimus. Tiesiog net ir ne patys didžiausi Europos miestai jam nepadarė šokiruojančio įspūdžio, nes aplinka, kurioje jis turėjo prasimušti Amerikoje, buvo kur kas labiau šokiruojanti.
„Palyginus su tuo, kur aš užaugau, Lietuva yra labai graži šalis“, – tikino Ch.Collinsas.
Bet jis dėkingas toms lietuviškoms krepšinio pamokoms, kurios padėjo jam suaugti tiek kaip žaidėjui, tiek kaip vyrui.
„Suaugau labiau už aikštės ribų nei aikštėje. Kalbu apie laisvalaikio praleidimą, darbą treniruotėse, poilsį kūnui, gyvenimą užsienyje. Manau, kad kartu įrodžiau savo vertę tapdamas rezultatyviausiu LKL žaidėju. Tikiuosi, kad viskas bus gerai“, – sakė Ch.Collinsas.
16 taškų vidurkis galbūt neatrodo įspūdingai rezultatyviausių krepšininkų viršūnėje. Bet LKL jau seniai nebuvo išskirtinių skaičių šioje kategorijoje. Ar žinote, kiek LKL žaidėjų per pastaruosius 7 metus turėjo didesnį rezultatyvumo vidurkį nei 16 taškų per mačą? Vos vienas.
„Chauncey! Mano superžvaigžde!“ – grįžusį namo jį sveikina močiutė Minnie.
„Atvėsk, močiute“, – šypsosi Chauncey, suprasdamas, kad tai tik jo kelionės pradžia.
Jis džiaugiasi vėl galėjęs grįžti į namus jam atstojančias krepšinio sales Oklahoma Sityje. 15min pasakodamas savo istoriją Chauncey tikina, kad gyvenimo iššūkiai su įvairiomis grėsmėmis jį lydi iki šiol.
„Jeigu esi silpnas, gali labai greitai sugriūti“, – pažymi amerikietis.
Chauncey nėra silpnas. Jeigu toks būtų, jis nebūtų pasiekęs nei Alytaus, nei Varšuvos, nei JAV universiteto. Dabar jis gali uždirbti iš veiklos, kurią ne tik mėgsta labiausiai, bet kuri jį vedė per sudėtingą gyvenimo kelionę.
Ar tai galima vadinti sėkme? Sėkme ištrūkus iš pavojingų Oklahoma Sičio gatvių gyvenimo?
„Nepavadinčiau to sėkme. Man tai labiau kaip palaiminimas, – samprotauja Ch.Collinsas. – Kartais prisėdu ir pagalvoju: vau – aš iš tikrųjų esu, kas esu, ir kas norėjau būti.
14-os išėjau iš namų, išbandžiau gatvės gyvenimą pavojų apsuptyje. Perėjau skurdą, gyvenimą be mamos, tėčio. Mečiau vidurinę. Kliūtys yra mano kasdienybė. Dabar jaučiuosi, kad turiu viską. Turiu penkiametį sūnų, kuris yra didžiausia mano motyvacija. Neturiu laiko žaisti žaidimų. Esu labai ambicingas, ir noriu pamatyti, kas dar gali iš to išeiti. Kiek dar galiu padaryti.“
Pasakodamas apie visą šitą ilgą savo gyvenimo kelią, apie savo tėvus kalėjime, brangaus dėdės mirtį, močiutės ašaras, išėjimą į gatvę paauglystėje, kraustymąsi iš vienų namų į kitus ir tas krepšinio stovyklas, į kurias viliodavo nemokamas maistas, Chauncey nė nekrūptelėjo. Kas daugeliui mūsų nesuvokiama, jam buvo natūralu kaip diena.
Ir kai paklausiau Chauncey apie gražiausią ir svarbiausią jo „akimirką“ tiek vidurinėje, tiek NCAA, jo atsakymas taip pat buvo kitoks nei visų.
„Tiesiog tai, kad aš visa tai išgyvenau. Nuo mokyklos metimo, universiteto palikimo, iki trečio užbaigto profesionalo karjeros sezono. Man tai yra toji akimirka, – 15min pasakojo Ch.Collinsas. – Bet tos gražiausios ir svarbiausios akimirkos dar ateis. Kai aš atsisuksiu atgal ir prisiminsiu, kad viskas prasidėjo nuo tada, kai išėjau iš namų. Kad viskas prasidėjo nuo nieko, bet aš paėmiau, pakeičiau tai ir padariau.
Kai žinosiu, kad visi mano trys tikslai bus įvykdyti ir galėsiu pasirūpinti savo sūnumi, galėsiu būti pilnai patenkintas.“