„Baigėsi mano sutartis, ir man jau nėra ką galvoti. Niekam nebuvo paslaptis, kad šie metai man buvo paskutiniai. Nieko neslėpiau, niekas ir nesikeičia“, – sugrįžęs į Vilnių kalbėjo J.Kazlauskas.
Paklaustas, ar federacijos atstovai nebandė trenerio įtikinti pasilikti, J.Kazlauskas tikino, kad jo darbai jau baigti: „10 metų yra labai gražus laikotarpis. Buvo ir skaudžių pralaimėjimų, ir gražių pergalių. Viską apgalvojus, aš didžiuojuosi, kad man daug kas pavyko. Bet ateina laikas, kai viskas turi baigtis.“
Vladas Garastas neseniai kalbėjo, kad nemato šiuo metu geresnės kandidatūros diriguoti Lietuvos krepšinio rinktinei. Tačiau J.Kazlauskas problemos neįžvelgia.
„Aš manau, kad Lietuvoje yra labai daug gerų trenerių. Jau daug kartų buvo taip kalbėta, kai keitėsi treneriai, tačiau nieko nenutiko. Rinktinė kaip kovojo dėl aukščiausių vietų, taip ir kovoja“, – įsitikinęs iš olimpinių žaidynių sugrįžęs J.Kazlauskas.
J.Kazlauskas per ketverius metus du kartus su rinktine iškovojo Europos čempionato sidabrą, o 2014-aisiais pasaulio čempionate atvedė komandą į ketvirtąją vietą. Prieš tai jis Lietuvos rinktinei vadovavo nuo 1997 iki 2001 metų, kai pasitraukė Vladas Garastas. 2000 metais jis su rinktine iškovojo Sidnėjaus olimpinių žaidynių bronzą, bet pasitraukė po 2001 metų Europos čempionato.
61-erių specialistas jau anksčiau buvo netiesiogiai užsiminęs, kad pasibaigus olimpiniam ketverių metų ciklui, ko gero, pasitrauks iš rinktinės.
Tačiau tai nereiškia J.Kazlausko kaip trenerio karjeros pabaigos klubiniame krepšinyje: „Aš nemanau, kad jau baigiau savo karjerą kaip treneris. Žiūrėsim, kaip ten bus.“
– Galbūt sudėliojus minčių, galite pasakyti daugiau apie tai, kas lėmė tokį rinktinės pasirodymą Rio?
– Jau viską paanalizavome, tai galiu pasakyti, kad pirmą kartą per ketverius metus mes šiemet neturėjome fizinio pasirengimo. Manau, tai buvo pagrindinė mūsų problema. Kadangi turnyras vyko mėnesiu anksčiau nei paprastai ir žaidėjai susirinko ne visi kartu, stengėmės tik palaikyti formą, o ne pakrauti akumuliatorius. Galvojome, kad gal prašoksime... Norėjome, kad gera forma būtų iš pat pradžių. Taip ir buvo. Bet po to greičiai sulėtėjo, akumuliatoriai išsikrovė ir bėdos prasidėjo.
– Ką manote apie tai, kaip viskas išsidėliojo krepšinio turnyre? Kas nors jus nustebino?
– Negaliu taip sakyti. Favoritai buvo priekyje. Įdomią taktiką pasirinko serbai antrą kartą... Na, jų pasirengimas buvo visiškai kitoks nei mūsų. Pasaulio čempionate jie ėjo iš ketvirtos vietos, taip pat ir čia. Aš dar prieš žaidynes sakiau, kad kitoje grupėje ketvirta vieta yra geriausia. Todėl, kad pirmas vis tiek nebūsi, o antra trečia vietos kažkada vis tiek su JAV susitinka. Tos prognozės ir išsipildė.
– JAV rinktinė sako, kad kitos pasaulio rinktinės turi pasitempti.
– Čia platesnis klausimas. Bet mes sakome, kad turi būti dvi olimpiados – viena amerikiečiams, kita – visiems kitiems, nes mes žaidžiame pagal skirtingas taisykles ir skirtingas sąlygas.
– Buvo daug kalbų, kad reiktų gerinti sportininkų psichologinį pasirengimą.
– Visada buvo tų kalbų. Matote, mes labai bijojome pirmų rungtynių su Brazilija. Mes tada pataikėme, bet po kokios savaitės mūsų greičiai sulėtėjo. Tada atėjo tos bėdos. Šiandien galvoju, kad rungtynėse su Ispanija mes gavome ne nokdauną, o nokautą. Ir psichologiškai jau nebeatsigavome. Tai buvo didžiausia bėda.
