Panikos mygtukas: kai apie nereikšmingą atranką sužinojo visa Lietuva

Krepšinio nykštukai prieš Lietuvą atrodė kaip tikri milžinai. Jais tokiais pavertė Lietuvos rinktinės žaidimas.

Ir taip ne stipriausios Belgijos ir Čekijos rinktinės sutiko lietuvius pritrūkusios kelių, jų lygyje, svarbių žaidėjų. Tačiau jos gerokai pasvilino mums užpakalius.

-37 trečiajame kėlinyje Belgijoje ir -9 trečiojo kėlinio pabaigoje su čekais vos nepavertė D.Maskoliūno debiuto fiasko.

Lietuvius į kampą įvarė disharmoniškas krepšinis. Pirmiausia, Lietuvos krepšinio titanikas ėmė skęsti dėl prakiurusios gynybos.

Žaidėjų komunikacija keičiantis pozicijomis ir dengiamaisiais buvo ne ryšio zonoje. Tiek belgai, tiek čekai pasišvilpaudami sušaudė lietuvių krepšį, kai du nesusišnekėję žaliai-balti pasilikdavo su vienu priešininku. Tai kartojosi ne vieną ir ne du kartus. Nesusikalbėję mūsiškiai maloniai nutiesdavo pakilimo takus krepšio link ir taip su spragėsiais rankoje stebėjo ne vieną skrydį virš lanko. Gynybinė pagalba irgi kažkur dingdavo dėl ryšio sutrikimų.

Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./Darius Maskoliūnas

„Žalgirio“ gynybos principai ir liko tik pasakojimuose – lietuviai vėluodavo gudriai prasižengti iki metimo, nestabdydavo greitų reidų ir dažnai nesuspėdavo paskui įsibėgėjusius varžovus, siųsdavo priešininkus prie baudų metimo linijos nepavojingose situacijose ir dalijo lengvus taškus į kairę ir dešinę.

Tik dvi komandos – Gruzija ir Bulgarija, per dvejas pirmąsias atrankos rungtynes į savo krepšį praleido daugiau taškų nei Lietuva (87,5 tšk.). Nors, reikia pripažinti, tiek belgai, tiek čekai į lietuvių krepšį irgi primetė eurolyginių metimų.

„Gynyboje mes momentais atrodėme tragiškai. Nepabijosiu to žodžio – tragiškai“, – nesislapstė ir D.Maskoliūnas.

Lietuvos komandos puolimas irgi paliko slogų įspūdį. Lietuviai dažnai bandė bausti varžovus per priekinę liniją, bet ne kartą tai vedė į statiško žaidimo aklavietę. Daug neteisingų sprendimų, daug paklydimų aikštėje, neužtikrintumo ir ne tų atakos smaigalyje atsidūrusių žaidėjų metimų.

Varžovai ne sykį išgaudė vangius lietuvių bandymus užpulti ir dažnai tas atakas vertė greitais lengvais taškais. Belgai tas klaidas konvertavo į 20, čekai – 18 pigių taškų, kai lietuviai klydo vid. 15,5 karto per susitikimą.

D.Maskoliūnui reikėjo laiko prisitaikyti prie naujo vaidmens. Dar Belgijoje jis kartais vėlavo su sprendimais, kartais perlaikydavo žaidėjus ar tai duodamas nepelnytą pasitikėjimo kreditą, ar tiesiog nesureaguodamas į rungtynių dinamiką. Penkerius metus Šarūno Jasikevičiaus dešinėje jau sėdintis 49-erių specialistas pastarąjį kartą pats dirigavo žaidimui 2015-ųjų vasarį, todėl treneriui reikėjo laiko atgaminti instinktus ir tai natūralu.

VIDEO: M.Kalnietis įvertino ir D.Maskoliūno, ir R.Jokubaičio debiutą

M.Kalnietis įvertino ir D.Maskoliūno, ir R.Jokubaičio debiutą

Lietuvos rinktinės pasirodymas pirmajame 2021-ųjų Europos čempionato atrankos lange gąsdino, bet spausti panikos mygtuko dar nederėtų.

Reikia įsivertinti, kad D.Motiejūnas stojo prie vyr. trenerio vairo pirmą kartą per penkerius metus. Jis turėjo suburti 13 žmonių iš 8 skirtingų klubų ir per savaitę juos paversti komanda. Per keletą treniruočių įdiegti visiškai naują filosofiją, kuri skyrėsi nuo Dainiaus Adomaičio diegtos sistemos pastaruosius trejus metus. Pritaikyti rinktinės žaidimą prie pagrindinio vidurio puolėjo, kuris mėnesį nežaidė krepšinio penkiese prieš penkis, trejus metus formavo blogų įpročių rūdis Kinijoje ir galimai žaidė po traumų.

Dienos pabaigoje, tai tik dvejos menkai reikšmingos rungtynės Europos čempionato atrankoje, kurioje užtenka aplenkti tik Danijos komandą.

Daug svarbiau per šį langą buvo pasitikrinti.

VIDEO: „Ginčas“: gąsdinantis Lietuvos rinktinės žaidimas ir D.Maskoliūno debiutas

„Ginčas“: gąsdinantis Lietuvos rinktinės žaidimas ir D.Maskoliūno debiutas

D.Maskoliūnui – save ir potencialų „Žalgirio“ sistemos įsisavinimą per trumpą laiką, kai per porą savaičių jam reikės sustyguoti rinktinę olimpinei atrankai. Taip pat tam tikrus žaidėjus, kurie po kelių mėnesių galėtų arba negalėtų pretenduoti į olimpinę komandą.

Įdomiausia, be abejo, buvo Donato Motiejūno figūra.

2015-ųjų pradžioje jis žaidė svajonių atkarpą NBA, kai laiminčioje „Houston Rockets“ komandoje rinko vid. 13,3 taško (45,8 proc. trit.), 5,6 atkovoto kamuolio ir 2,4 rezultatyvaus perdavimo. Bet nugaros problemos, ilgi mėnesiai be krepšinio, konfliktinės skyrybos su „Rockets“, ilgos savęs paieškos tiek klubuose, tiek rinktinėje išmetė jį į pilkąją zoną Rytų Kinijos jūros pakrantėje.

Prie naujo rinktinės trenerio D-Mo bando atversti naują švarų lapą savo nacionalinės komandos karjeroje. Bet po trejų metų pertraukos į europietiško krepšinio aplinką sugrįžęs 29-erių kaunietis svajojo apie kitokį prisistatymą Lietuvos krepšinio publikai, kuriai knietėjo pasitikrinti, kaip treji metai Kinijoje paveikė vieną geriausių aukštaūgių šalyje.

Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./Donatas Motiejūnas

D.Motiejūnas nespėjo vilkti kojų paskui greitesnius čekų ir belgų aukštaūgius. Jie skriaudė centrą tiek išpuoliais veidu į krepšį, tiek metimais iš distancijos. Paskui žaidimo plano susitarimus nespėjo ir jo galva. Lietuvos rinktinės trenerių štabas kilnojosi nuo žemės per kiekvieną epizodą, kai D-Mo palikdavo savo tiesioginį oponentą laisvą iš distancijos, nors žaidimo planas reikalavo akylos gynybos prie perimetro.

Darius Maskoliūnas pagirtinai užstojo savo žaidėją spaudos konferencijoje, prabildamas, jog mėnesį dėl sustabdyto sezono Kinijoje nežaidęs vidurio puolėjas pastaruoju metu dar gydėsi traumą. Nors tai prasilenkia su paties krepšininko žodžiais – prisistatęs į rinktinės stovyklą jis tikino, jog kasdien dirbo su fizinio rengimo treneriu Virginijumi Mikalausku ir yra geros sportinės formos.

Gal vyrai nenorėjo išsiduoti apie traumą, dėl kurios žaisti rinktinėje aukštaūgiui galbūt būtų uždraudęs „Shanghai Sharks“ klubas. Arba tai buvo globėjiška D.Maskoliūno priedanga nuo kritikos strėlių.

D.Motiejūnas vos per 18 minučių rinko vid. 13,5 taško, po 6 atkovotus kamuolius ir 13 naudingumo balų. Pagal rezultatyvumą jis buvo antras rinktinėje, o efektyvumą – trečias.

213 cm ūgio krepšininkas dar kartą įrodė, kad gali būti smarki jėga baudos aikštelėje – ypač žaisdamas du prieš du su gerai kamuolį įkišančiu įžaidėju. Jis taip pat porą kartų meistriškai įkišo perdavimą komandos draugams. D.Motiejūnas turi labai aukšto lygio įgūdį vos atkovojęs kamuolį po krepšiu amerikietiško futbolo stiliumi siųsti jį greitai atakai po varžovų krepšiu. Taip pat solidžiai dispečeriauti nuo tritaškio linijos.

Bet jo lėtumas ir prakiurusi gynyba neatpirko jo naudos puolime. D.Maskoliūnas ne veltui lemiamą ketvirtąjį kėlinį su Čekija net nepakėlė lietuvio nuo suolo ir rėmėsi Laurynu Biručiu. D.Motiejūno +/ – rodiklis, kuris parodė, kaip kito rezultatas jam būnant aikštėje, šioje atrankoje buvo antras blogiausias visoje rinktinėje.

VIDEO: A.Butkevičius apie raktą į pergalę prieš Čekijos rinktinę

A.Butkevičius apie raktą į pergalę prieš Čekijos rinktinę

Žygimantas Gedvila

Jeigu tikisi patekti į olimpinę rinktinę, D.Motiejūnas per tris mėnesius turi išsispręsti reikalus su Kinijos klubu ir sugrįžti į intensyvų krepšinio ritmą. Savo raumenimis jis taip pat parodė, kad jo nereikėtų įsivaizduoti kaip potencialaus sunkiojo krašto puolėjo – čekai jau naudojosi jo lėtumu vidurio puolėjo pozicijoje, tad pasiųstas į ketvirtą poziciją jis būtų kišamas po tanku.

„Jis aukšto lygio sportininkas, tik paskutiniu metu kamuojamas traumų ir nežinomybės visoje šitoje situacijoje Kinijoje. Tai, įsivaizduoju, jam irgi duoda į smegenis. O iki vasaros dar palaukime – dar daug laiko. Visko gali nutikti“, – D.Motiejūną užstojo D.Maskoliūnas.

Starto penkete abu mačus pradėjo dar vienas įdomus rinktinės debiutantas. Tai buvo Tomas Dimša, sulaukęs didžiulio Dariaus Maskoliūno pasitikėjimo.

Panevėžio „Lietkabelio“ lyderis su Belgija ir Čekija žaidė vid. po 26 minutes, o daugiau rungtyniavo tik Eimantas Bendžius (beveik 29 min.). T.Dimša per tuos du susitikimus rinko vid. 6,5 taško (44,4 proc. met.), po 3 rezultatyvius perdavimus ir 4,5 naudingumo balo, bet klydo po 3 kartus.

Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./Tomas Dimša

26-erių krepšininkas atrodė pernelyg įsitempęs. „Lietkabelyje“ T.Dimša tiesiog džiazuoja – kuria progas sau ir kitiems, meta sudėtingus metimus, užaštrina žaidimą ir spinduliuodamas pasitikėjimu savimi dažniausiai priima teisingus sprendimus. Lietuvos rinktinėje Tomo žaidime jautėsi jaudulys. Lyg pritrūkęs agresijos ir tikėjimo savimi, jis kažkur ne iki galo prasiverždavo, ne iki galo išpildydavo situaciją ir iš to pasipildavo klaidos bei nutrūkę atakos scenarijai.

„Lietkabelio“ krepšininkui dar reikia laiko apsiprasti su Lietuvos rinktinės marškinėliais ir perlipti psichologinį barjerą, kuris neleidžia atskleisti savęs gražiausiomis spalvomis. Bet kaip sakė D.Maskoliūnas, šio gynėjo potencialas didelis.

„Sakyčiau, kad tai nebuvo kažkoks super geras jo debiutas, bet kaip pirmam kartui, visai neblogai“, – įvertino D.Maskoliūnas.

Šiame nešvariame FIBA lange buvo ir pozityvių blyksnių.

Pirmiausia norėtųsi išskirti Roką Jokubaitį, kuris atgaivino Lietuvos rinktinę šiai jau žvelgiant į antrąjį pralaimėjimą prieš čekus.

Jaunasis žalgirietis puikiai suvaldė kritinę situaciją, kai dėl skausmo trečiajame kėlinyje iš žaidimo visoms rungtynėms iškrito Mantas Kalnietis.

Ketvirtajame ketvirtyje R.Jokubaitis įmetė kamuolį į karščiausius taškus, o Laurynas Birutis meistriškai išnaudojo tas progas. Kamuolys judėjo puikiai. Jeigu lietuviai trenkė ne per silpnąją čekų vietą po krepšiu, tai Rokas ir Co. sugebėdavo greitai ir tiksliai perduoti siuntą metikams. Žalgirietis buvo to pergalingo projekto 18-0 vadovas.

19-metis R.Jokubaitis kontroliavo žaidimo tempą kaip aukščiausio lygio dirigentas ir užbaigė mačą su 7 taškais, 6 rezultatyviais perdavimais bei tik 1 klaida per 23 minutes.

Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./Rokas Jokubaitis

Priešingai nuo to, kaip jis nevaldė savo emocijų rungtynių pradžioje, tik pasirodęs aikštėje. Bet tai, kaip psichologiškai sudegęs savo debiutinėmis minutėmis jis meistriškai transformavosi į patikimą lyderį lemiamų minučių metu, verta dar didesnės pagarbos. Eilučių pabaigoje, juk kalbame apie 19 metų įžaidėją, kuriam tai buvo pirmosios rungtynės Lietuvos rinktinėje.

Puikiu Roko kompanionu tapo Laurynas Birutis. 22-ejų vidurio puolėjas gynyboje atrodė patikimiau nei Donatas Motiejūnas, o ketvirtajame kėlinyje dar realizavo visas jam sukurtas progas po krepšiu.

Vos per 15 minučių į čekų krepšį jis spėjo suversti 17 taškų, o jam būnant aikštėje, lietuviai įmetė 20 taškų daugiau nei svečiai. Tai buvo didžiausias +/ – rodiklis visoje komandoje.

„Labai džiugu ir už Roką, ir už visus jaunus žaidėjus. Rokas puikiai vadovavo, o kiti puikiai prisitaikė ir davė energijos. Rokas su Laurynu gerai žaidė du prieš du“, – jaunąja pamaina džiaugėsi Mantas Kalnietis.

Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./Laurynas Birutis

Šioje kampanijoje dar reikėtų išskirti Eimantą Bendžių.

Net penki jo tritaškiai vien antrajame kėlinyje palaikė nacionalinės komandos gyvybės aparatą. Vilniaus „Ryto“ atstovas ne tik į čekų krepšį suvertė 26 taškus, bet dar buvo rezultatyviausias rinktinės žaidėjas šiame atrankos lange. Jis buvo pirmas komandoje ir pagal žaidimo laiką (28,9 min.), ir taškus (17 tšk.), ir naudingumą (16,5).

E.Bendžius toliau renkasi dvyliktuko rinkėjų simpatijas savo elitiniu tritaškių pataikymo įgūdžio. Tokio neturi joks kitas ketvirtas nacionalinės komandos numeris, o būtent tritaškių pabūklų rinktinei reikia tada, kai aikštėje didžiulius plotus užima NBA bokštai Jonas Valančiūnas ir Domantas Sabonis.

E.Bendžiaus gynyba jo komandai kainuoja po keletą taškelių per rungtynes, bet geriausią sezoną žaidžiantis puolėjas gali sudominti trenerių štabą savo gebėjimu nepasimesti net ir tarp ryškesnių komandos žvaigždžių ir iššauti svarbiais momentais.

Nors reikėtų įsidėmėti vieną – šie du pasirodymai po kelių treniruočių susirinkus į krūvą nepapasakoja visos istorijos nei apie šiuos žaidėjus, nei apie trenerį, nei visą komandą. Iki olimpinės atrankos lieka keturi mėnesiai, o krepšinyje tai be galo ilgas laikotarpis, per kurį viskas gali smarkiai pasikeisti.

Roko Lukoševičiaus / 15min nuotr./Eimantas Bendžius

Tai buvo be galo sunkus langas Lietuvos rinktinei. Darbinis langas, po kurio žaidėjams reikės prasivalyti galvas. O į Kauno „Žalgirio“ stovyklą grįžtantis Darius Maskoliūnas turėjo nubraukti sunkų prakaito sluoksnį nuo kaktos.

„Nei jam lengva, nei mums lengva prie jo prisitaikyti per kelias treniruotes. Patys matėte, kad buvo labai sunku ir taktiškai, ir komandiškai, – pripažino M.Kalnietis. – Ir treneris nervinosi, kad mes kažko nesuprantame. Bet normalu – Maskoliūnas pats prieš rungtynes sakė, kad klysime daug ir bus daug broko, tačiau negalime nusileisti kova ir charakteriu.“

D.Maskoliūnui tai buvo streso kupinas krikštas, o juk Lietuvos krepšinio sirgaliai yra patys griežčiausi krikštatėviai. Bet panikos mygtuką vertėtų uždaryti bent iki birželio pabaigos.