Žaidimas per skausmą
Dainius Adomaitis 28 dienas laukė pirmųjų Mariaus Grigonio rungtynių Lietuvos rinktinėje.
Anksti čiurnos traumą patyręs snaiperis pretendavo užimti atakuojančio gynėjo poziciją starto penkete, tačiau trauma sujaukė pirminius ir žaidėjo, ir trenerio planus.
M.Grigonis debiutavo šią vasarą turnyre Rygoje, tačiau nerimo signalų užtenka: krepšininkas vis dar turi gerti tabletes nuo skausmo ir žaidžia kęsdamas skausmingus čiurnos kryptelėjimus.
Akivaizdu, kad tokiomis aplinkybėmis rungtyniauti nelengva. Per dvejas rungtynes Rygoje – su Rumunija ir Latvija, M.Grigonis per 26 minutes savo taškų sąskaitos dar neatidarė.
„Jam reikia laiko gauti maksimalų rungtynių krūvį. Tada galėsime nuspręsti. Ar jis pavys traukinį, žiūrėsime. Dabar nieko negaliu sakyti“, – apie 23-ejų Berlyno ALBA atstovo šansus patekti į dvyliktuką kalbėjo Dainius Adomaitis.
Kita vertus, net ir žaisdamas per skausmą M.Grigonis su latviais užlopė skylę gynyboje, kurią braliukai atvėrė agresyviai atakuodami ir Artūrą Milaknį, ir Martyną Gecevičių.
Jeigu M.Grigonio čiurna į rungtynių ir padidėjusį treniruočių krūvį sureagavo normaliai, ko gero, visos trys kvotos atakuojančio gynėjo pozicijoje gali būti jau rezervuotos jam, Martynui Gecevičiui bei Artūrui Milakniui.
Beje, nors A.Juškevičius žaidė jau nuo pirmųjų draugiškų rungtynių, per visą ciklą sužaidė maždaug 31 minutę, kai M.Grigonis vos per du mačus rungtyniavo tik 5 minutėmis mažiau.
Turnyras Rygoje ir paskutinė pasiruošimo savaitė turėtų duoti atsakymą dėl M.Grigonio čiurnos, tačiau ženklai rodo, kad jis turėtų įšokti į pavėluotą traukinį.
Trys kraštutinumai
Darykime prielaidą, kad M.Grigonio čiurna neištins kaip kaladė ir nors žaidėjas jaus skausmelį, jis nebus toks, kad sulaikytų nuo galimybės žaisti Europos čempionate.
Tada užimti paskutinę dvyliktuko vietą pretenduos trys labai skirtingi žaidėjai: Adas Juškevičius, Eimantas Bendžius ir Evaldas Kairys.
Visi jie turi skirtingas užduotis.
A.Juškevičius galėtų būti kaip atsarginis variantas užlopyti skyles įžaidėjo ir atakuojančio gynėjo pozicijose, įnešti nuo suolo rezultatyvumo ir kelti pavojų prie tritaškio linijos. Tik problema, ar tą gali padaryti, ir Adas treneriui kol kas neatsakė – pataikė tik 1 tritaškį iš 5 ir iš viso 2 metimus iš 9.
Eimantas Bendžius papildytų ketvirtųjų numerių liniją, kurioje neturime tikrojo sunkiojo krašto puolėjo, pridėtų centimetrų ir dar nepanaudoto tolimų metimų rezervo.
Beje, statistiškai 27 metų 203 cm ūgio krepšininkas yra efektyviausias iš šių trijų žaidėjų (vid. 7,3 tšk.).
Evaldas Kairys yra, ko gero, greičiausias rinktinės vidurio puolėjas, su kuriuo aikštėje dengiamaisiais galėtų keistis visi penki žaidėjai. Jo energijos pliūpsniai kelioms minutėms gali atnešti blokų ir atkovotų kamuolių puolime.
D.Adomaičiui liko kelios dienos sužinoti, ko jam tiksliai reikia iš dvylikto rinktinės žaidėjo.
D.Motiejūnas pagal rezultatyvumą rinktinėje – aštuntas.
D-Mo faktorius
Pripažinkite, iš Donato Motiejūno tikėjotės daugiau, nei aštunto rezultatyviausio žaidėjo Lietuvos rinktinėje.
Ko gero, daugiau iš savęs tikėjosi ir pats aukštaūgis, po trejų metų pertraukos sugrįžęs į nacionalinę komandą.
Bet ne taip paprasta 120 kilogramų žmogui sutilpti aikštėje, kai baudos aikštelėje dar stumdosi ir Jonas Valančiūnas.
D.Adomaitis bandė D.Motiejūną ir sunkiojo krašto, ir centro pozicijose, kad tik atrastų daugiau minučių 26 metų krepšininkui. Bet dar neatrodo, kad D-Mo pilnai įsiliejo į naujas Lietuvos rinktinės schemas.
Buvo gerų momentų: D.Motiejūnas labai gerai skirsto kamuolį, atkovojęs jį po savuoju krepšiu gali inicijuoti greitą ataką, kantriai sužaidęs baudos aikštelėje, klaidinančiais judesiais ir puskabliais įridenti dvitaškį, pridėti jėgos ginantis prieš fiziškus ketvirtuosius numerius.
Tačiau kol kas statistikos protokole tai virsta tik 6,2 taško vidurkiu.
Ar D.Motiejūnas gali būti efektyvesnis faktorius rinktinėje? Potencialo sočiai, o galimybes greitai pamatysime.
