Viename iš programos užsiėmimų Vėliučionių socializacijos centre dalyvavo krepšinio specialistas Rūtenis Paulauskas. Pateikiame jo mintis po susitikimo su ten gyvenančiais paaugliais.
***
„Kaip užauginti žmogų? Šis klausimas kyla tiems, kurie jau žino, kad auginant vaikus, nepakanka juos išmokyti skaičiuoti, dainuoti, rašyti piešti ir žaisti krepšinį. Nepakanka aprūpinti juos stilingais drabužiais, planšetėmis, išmaniais telefonais ir „kietomis“ ausinėmis. Geras „techninis aptarnavimas“ negarantuoja, kad užaugs savarankiškas, savim pasitikintis, kūrybingas, sąžiningas, valingas, atkaklus, motyvuotas, darbštus, nekonfliktiškas, ryžtingas ir empatiškas žmogus. Augantis žmogus trokšta dėmesio, bendravimo, užuojautos, palaikymo ir meilės. Tą sako asmeninė tėvų patirtis bei apie tai rašo protingi autoriai savo knygose. Tačiau kaip užauginti žmogų, kuris atlieka bausmę specialioje įstaigoje, yra izoliuotas nuo tėvų, visuomenės, daugiausiai laiko leidžia su panašaus likimo bendraamžiais?
„Krepšinio galia“ gimė tam, kad krepšinio treniruotės atkeliautų pas dėmesio neišpaikintus vaikus. Tai noras susidraugauti su atskirtais, pasmerktais ir kartais atrodo niekam nereikalingais jaunuoliais. Tebūnie tai maža pagalba tiems, kurie nori užauginti žmogų, tačiau nenuperka jiems naujų drabužių, riboja jų bendravimą su tėvais, draudžia naudotis telefonais ir interneto ryšiu, suvaržo jų judėjimo laisvę. Apribotų galimybių vieta anksčiau vadinosi „nepilnamečių kolonija“, o dabar – Vėliučionių socializacijos centras. Pavadinimas jau nieko nebaugina, o ir architektūrinis fasadas – XIX a. dvaro rūmai, patraukia susidomėjimą: kaip čia vyksta gyvenimas? Tiesa, kai kurios vidaus detalės kalba apie savitą stilių: aukšta tvora, rakinami metaliniai vartai, stebėjimo kameros ir nuolatos budintys prižiūrėtojai.
Visi žinome, kad krepšinis turi ne tik varžybinę, bet ir auklėjamąją, socialinę ir komunikacinę paskirtis. Krepšinis yra vertybinių, estetinių, intelekto bei dvasinių savybių tobulinimo priemonė, nes jis yra siejamas su labai dideliais žmogaus fiziniais ir psichiniais pasiekimais, todėl sudaro sąlygas asmeniui keistis, pirmauti ir tobulėti. Krepšinis padeda sujungti skirtingų pažiūrų, religijų ir interesų žmones į sirgalių grupes, burtis į krepšinio komandas, sportuoti. Krepšinio populiarumas Lietuvoje ir rezultatų sklaida, krepšinio žaidėjus, trenerį daro populiaresnius už šalies ministrus ir net premjerą. Krepšinis padeda kurti gerus santykius tarp žmonių ir net šalių, skatina bendradarbiavimą, padeda išsaugoti draugystę.
Krepšinio treniruotes Vėliučionių socializacijos centre lanko 10 iš 25 čia gyvenančių 14 – 16 metų amžiaus jaunuolių. Tai reiškia, kad sudominti krepšinis tikrai gali. Trenerį Edviną visi krepšininkai jau pažįsta ir kaip tikri vyrai, spaudžia jam ranką, įdėmiai klausosi, kai šis skiria pratimus kamuolio varymui ir moko mesti į krepšį. Vienam sekasi geriau, kitam blogiau, trečiam visai prastai, bet savo užduotis jie uoliai vykdo. Smagu, krepšinio mokymas teikia azartą! Žaisdami vaikinai konkuruoja, rungiasi, bando pataikyti į krepšį, nugali ir džiaugiasi. Bingo, krepšinis apjungia! Žaidėjai kalbasi, kad nori išmokti žaisti ir nugalėti Vėliučionių kaimo komandą. Neįtikėtina, krepšinis motyvuoja! Po treniruotės dauguma šluosto prakaitą. Šilta – krepšinis ugdo!
Treniruotės metu prie manęs priėjo vaikinukas, kuriam ant dešinės rankos uždėtas gipsas. Prieš mėnesį jis žaisdama krepšinį patyrė dviejų kaulų lūžius, bet vis tiek treniruočių neapleidžia. Ar tiesa, kad dabar treniruodamas sveiką ranką geriau išmoksiu valdyti kamuolį? Toks buvo jo pirmas klausimas, man prisistačius. Atsakiau, kad galėčiau jam padėti ir pasiūliau keletą kamuolio varymo pratimų. Mums dirbant, užsimezgė draugiškas pokalbis. Guodėsi, kad metams yra čia „uždarytas“, narkotikų nevartoja, bet rūko! Sėdi už chuliganizmą, bet kaltę prisiėmė sau, kad „ištrauktų“ draugus, kurie apiplėšinėjo žmones. Grįžęs labai nenori su jais susitikti ir su mama žada persikelti į kitą miestą. Čia jam patinka mokytis įvairių amatų, vairavimo, valgių gaminimo, lankyti mokyklą ir būti užimtam nuo ryto iki vakaro. Sakosi turįs gerų mokytojų. Štai istorijos mokytojas nieko neklausinėja, kai vaikai yra susinervinę, nes žino, kad neatsakinėsim. Bėgti iš čia neketinam, nes nuo draugų galim gauti į galvą. Krepšinis yra jėga ir man jis patinka! Buvau sužavėtas jo nuoširdumu, atvirumu ir pastangomis kaire ranka grabalioti kamuolį. Aš juo patikėjau taip, kaip treneris gali patikėti geriausiu savo žaidėju leisdamas jį į aikštę. Tikėjau, kad kalbėdamiesi, galime surasti jėgų, kurios padėtų tapti atsakingu už save ir už draugą bei blogų darbų daugiau nekartoti.
Treniruotės gale laukė pokalbis su žaidėjais. Atrodė, kad esu jiems pasigardžiavimui patiektas „desertas“, kurį vaikinai tuoj pat sukirs pagal savo bendravimo taisykles – „paniatkes“. Bet pirmą kartą nuo jų ir pats pradėjau: jeigu norite būti kieti ir duoti „bachuriukams“ į galvą, geriau pasiūlykite sulošti „kašį“. Ir savo galvą apsaugosite, o patys kiečiausi galės patekti į komandas bei užsidirbti „babkių“. Taip pat galėsite daug šalių aplankyti, patirti nenusakomų įspūdžių. Jūsų laukia universitetai ir gražios merginos! Štai čia pradėjau save stabdyti, kad truputį „perlenkiau“? Pasirodo, kad ne, jiems tai įdomu! Jie tikrai norėtų studijuoti ir labiausiai jiems patiktų su sportu susijusios studijos. Pradėjom kalbėti apie rinkimus – Seimo ir Lietuvos rinktinės trenerio, ir čia jie daug ką žino. Šaunuoliai! Jie domisi Anglijos „Premier“ futbolo lyga, stebi LKL varžybas, vienas net palaiko „Šiaulių“ komandą. Kalbėdami jautėmės paprasti ir vieni kitiems įdomūs, taip kaip įdomūs būna iš egzotiškos kelionės sugrįžę draugai ir atvežę negirdėtų įspūdžių. Laikas spaudė atsisveikinti, nes pagal tvarkaraštį jų laukia poilsis. Išsiskirdamas pasiūliau idėją, drauge keliauti į „Siemens“ areną pasižiūrėti kaip žaidžia Vilniaus „Lietuvos ryto“ komanda. Visi sutartinai atsakė: „JĖGA“! Edvinas pabaigai „pykštelėjo“ selfį!
Daug metų dirbau krepšinio treneriu, dalyvavau Europos, pasaulio čempionatuose, Eurolygos, Europos taurės ir Lietuvos varžybose. Šiandien galėčiau drąsiai pasakyti, kad užauginti žmogų yra tiek pat reikšminga kiek ir laimėti čempionatą!“.
