Klubo direktorius pareiškė, kad šiemet „Žalgiriui“ pavyko apmažinti skolas, o tikslią informaciją Kauno komanda praneš, kai bus suvesti visi skaičiavimai.
-
Šarūnas Jasikevičius gali tapti Atėnų „Panathinaikos“ treneriu
-
Paulius Jankūnas apie „Žalgirio“ padėtį: „Matyti šviesa tunelio gale“
-
Į kampą įspaustas Artūras Gudaitis apsisprendė dėl NBA naujokų biržos ir Lietuvos studentų rinktinės
-
Pasiūlymų jau sulaukęs Antanas Kavaliauskas tokios vasaros dar neturėjo
P.Motiejūnas ypatingai džiaugiasi, kad į „Žalgirio“ komanda gali sugrįžti Mantas Kalnietis. Pats Lietuvos rinktinės įžaidėjas pareiškė, kad kitą sezoną žais arba NBA „Indiana Pacers“ klube, arba „Žalgiryje“. Tiesa situacija dėl M.Kalniečio pakankamai ilgai paliks nežinioje ir patį „Žalgirį“, nes komanda, laukdama atsakymo, negalės pasirašinėti sutarčių su kitais krepšininkais.
Kauno komandos vadovas džiaugiasi ir Lino Kleizos noru užsivilkti žaliai baltus marškinėlius.
Kalbos apie M.Kalniečio ir L.Kleizos norus žaisti Kauno „Žalgiryje“ 24sek.lt pasiekė gerokai prieš krepšininkams apie tai paskelbiant. Ir tuo pat metu šalia šių žaidėjų figūravo ir Jono Kazlausko pavardė, kad jis gali tapti „Žalgirio“ treneriu.
Tačiau apie J.Kazlauską „Žalgirio“ komandos vadovas pateikė tokį atsakymą, kokio buvo galima tikėtis.
P.Motiejūnas apie gandus, kad J.Kazlauskas gali treniruoti „Žalgirį“: „Žinote, kad gandų mes nekomentuojame. Mūsų pozicija žinoma – kai kažką paskelbiame oficialiai, tada ir komentuojame“.
– Kaip Kauno „Žalgirio“ pasirodymą šį sezoną vertina komandos vadovai?
– Gerai vertiname. Jeigu jau taip paprastai sakyti, tai tuos tris tikslus, kuriuos išsikėlėme, ir įgyvendinome. Patekome į „Top 16“, laimėjome LKL ir iškovojome taurę. O jeigu imtume giliau, tai mes visada sakome, kad esame gera terpė atsiskleisti žaidėjams ir kažkur važiuoti toliau.
Tai čia irgi labai sėkmingas sezonas. Atsiskleidė Lukas Lekavičius, pamatėme Vaidą Kariniauską. Jau nekalbu apie Artūrą Gudaitį, kuris pas mus praleido dvejus metus ir laukia NBA šaukimo. Galima pridurti Artūrą Milaknį, Jamesą Andersoną, kuris vėl NBA akiratyje, vėl Europos grandų akiratyje.
Beveik pusė komandos žaidėjų gauna dėmesį iš didžiausių klubų. Vėlgi, tai tik parodo, kad mūsų pasirinkta kryptis veikia – ir sportiniai rezultatai geri, ir ypač svarbu, kad mūsų žaidėjai eina į priekį, tobulėja, traukia kitų dėmesį.
– Klubui taip pat gerai, kai pavyksta atsiskleisti žaidėjams. Tuomet tubūt lengviau prisikvieti ir kitus.
– Žinoma, bet mes visą laiką sakėme, kad pas mus treniruotis sąlygos yra geriausios. Ir trenerių tandemas šiemet tiems žaidėjams ypač padėjo atsiskleisti. Visas tas darbas, ir pozicionavimas sutampa ir dėl to labai džiaugiamės.
– Kuriuos krepšininkus mes tikrai išvysime kitų metų Kauno „Žalgirio“ komandoje?
– Anksti dar kalbėti. Turime kontraktus ir norime, kad kiekvienas gautų savo gerą šansą. Pas mus tik baigėsi sezonas, kitur dar net nesibaigė. Ir kol kas dar nėra ką komentuoti, nes mes irgi nuo daug ko priklausomi. Ir nuo Manto Kalniečio situacijos ir nuo to, ką kiti klubai pasiūlys esamiems žaidėjams. Mes norėtume, kad liktų visi, bet patys suprantame, kad finansinės galimybės kituose Europos klubuose yra didesnės. Jeigu žaidėjas tik gaus šansą uždirbti daugiau, mes tai paskatinsime ir džiaugsimės, kad jis uždirbs daugiau pinigų
– Paminėjote Mantą Kalnietį, bet mes visi girdėjome ir Lino Kleizos komentarą, kad jis norėtų žaisti „Žalgiryje“. Kiek realu, tarkim, jau kitą sezoną pamatyti L.Kleizą žaidžiantį „Žalgiryje“? Ir ar jis reikalingas „Žalgiriui“? Pastaruoju metu Italijoje jo žaidimas neatrodo labai geras ir taškų jis pelno visai nedaug...
– Taškai, ne taškai. Arvydas Sabonis pirmas pradėjo tą tradiciją, kad žmonės grįžta į Kauno „Žalgirį“ pabaigti karjeros. Jis atsisakė NBA ir atvyko į Lietuvą, kad pabaigtų čia karjerą ir laimėtų Lietuvos čempionatą.
Matome, kad praėjusiais metais tai padarė Šarūnas Jasikevičius, šiemet tą patį padarė Darius Songaila. Linas pasakė, kad „Žalgiryje“ norėtų karjerą baigti. Klausimas, kada jis galvoja baigti tą karjerą. Ar tai būtų kitą sezoną, ar ne kitą. Bet, manau, kad tikrai su Linu kalbėsime, kai jis pabaigs savo sezoną Italijoje ir tada matysime, kokia situacija.
Bet sakau, kad mes tikrai labai džiaugiamės, kad aukščiausio lygio Lietuvos krepšininkai nori atvažiuoti ir pabaigti karjerą „Žalgiryje“, komandoje, už kurią, norėčiau sakyti, serga visi. Na gerai, turbūt reikia sakyti – beveik visi Lietuvos žmonės.
– Trumpai jau paminėjote trenerių kolektyvą, kad tikslai pasiekti. Tai reiškia, kad ir trenerių kolektyvas išliks? Ar Gintaras Krapikas ir toliau bus vyriausiasis „Žalgirio“ treneris?
– Mes dar kalbėsime ir kai oficialiai kažką paskelbsime, galėsime komentuoti. Bet aišku, kad klubas yra patenkintas jų darbu. Jeigu yra iškeliami tikslai ir treneris juos įgyvendina, tai vienareikšmiškai turi būti jam duodamas šansas dirbti toliau.
– Tiesiog negaliu nepaklausti. Pasirodė kalbų apie Joną Kazlauską, kad jis gali treniruoti Kauno „Žalgirį“...
– Žinote, kad gandų mes nekomentuojame. Mūsų pozicija žinoma – kai kažką paskelbiame oficialiai, tada ir komentuojame.
– Akivaizdu, kad stengiatės suburti tokią komandą, jog kiekvienose rungtynėse būtų pilna arena žmonių. Nes buvo galima ne kartą pajusti, kad vienose ar kitose rungtynėse norėjote daugiau aistruolių...
– Mes iš to gyvename. Bilietai yra mūsų tiesioginės pajamos. Ir kuo daugiau mes jų parduodame, tuo geriau mes jaučiamės ir daugiau tų skolų grąžiname. Bet tai yra vienas niuansas.
Mes komandą formuojame taip, kad būtų perduodamos tos 70 metų gyvuojančios tradicijos – nugalėtojų mentalitetas, atsidavimas komandai, mylėjimas miesto, šalies, norėjimas žaisti už rinktines ir taip toliau.
Kitas niuansas, kad mes turime nemažai jaunų žaidėjų. Ir tie jauni turi iš kažko mokytis. Tačiau jeigu atvažiuos užsienietis ir matys, kad šalia jo sėdi tik jaunimas, tai būtų vienaip. O kai atvažiuoja ir pamato tokius žaidėjus kaip Paulius Jankūnas, kuris beveik visą gyvenimą žaidė „Žalgiryje“, Mantas Kalnietis ir Robertas Javtokas, tai būna visai kitaip.
Mums reikia pavardžių ne tik, kad jos priviliotų daugiau žmonių į areną, bet jie ir perduoda „Žalgirio“ vertybes. Jie visi yra nepaprastai atsidavę klubui. Nepaprastai.
Todėl mes visada džiaugiamės, kad jie pas mus yra ir norime, kad pas mus būtų. Aišku, visada sakome, kad jeigu turi labai gerą pasiūlymą užsienyje, tai važiuoji ir atidirbi. O namie sutinki žaisti ir už mažiau, bet užtat esi namie.
Mes komandą formuojame taip, kad būtų perduodamos tos 70 metų gyvuojančios tradicijos – nugalėtojų mentalitetas, atsidavimas komandai, mylėjimas miesto, šalies, norėjimas žaisti už rinktines ir taip toliau. Visa tai turi būti perduodama jauniems žaidėjams. Ir tie krepšininkai geriausiai tai gali perduoti.
– Reikia suprasti, kad ir kitais metais „Žalgiryje“ matysime patyrusių ir jaunų krepšininkų mišinį?
– Taip. Kažkas jau šiemet atsiskleidė ir gaus toliau šansą. Kažkas gal gaus iš jaunesnių. Vėl bus keli užsieniečiai, kuriuos reikės rasti ir reikės įkomponuoti. Žiūrėsime, ar tai bus patyrę užsieniečiai, ar tai bus jauni žaidėjai. Bet komandoje bus balansas tarp patyrusių ir tarp jaunų.
– Komandos kapitonas Paulius Jankūnas vertindamas praėjusį sezoną komandai parašė stiprų aštuonetą. Tai tikrai geras balas. O kaip jums sekėsi kovoti kitame fronte – su skolomis?
– Na, matote, kalbant apie sportinę pusę, tai taip, smagu. Bet kalbant iš finansinės pusės, didžiausias liūdesys, kad vis dar neturime generalinio rėmėjo. Girdime, kokie minimi Turkijos klubų biudžetai. Mes labai džiaugiamės, kad prie mūsų prisijungė mažesnių rėmėjų, bet sakau, be galo stiprus liūdesys, kad neatsiranda Lietuvoje kompanijos, kuri taptų generaliniu rėmėju.
– O kokia suma reikalinga, kad taptum generaliniu rėmėju?
– Tai yra milijonas eurų.
– Tapęs generaliniu rėmėju gauni visą svarbiausią palaikymą?
– Taip.
– Gal ir neatrodo kažkokia įspūdinga suma...
– Neatrodo ir nėra taip, kad laukiame, kol kas pats ateis. Važiuojame pas visas Lietuvos įmones. Kalbamės ir su lietuviais, ir užsieniečiais. Sakau, tai yra didžiausias liūdesys praėjusio sezono. Ir žiūrėsime, ar pasikeis ta situacija vasarą. O šiaip skolų grąžinome.
Bet kalbant iš finansinės pusės, didžiausias liūdesys, kad vis dar neturime generalinio rėmėjo.
Laukiame, kol bus suvesti paskutiniai duomenys ir pristatysime viską, kaip mums sekėsi ir kokioje stadijoje esame. Kiek surinkome pinigų iš bilietų, kiek gavome iš rėmėjų.
– Bet jau aišku, ar pavyko apmažinti skolas?
– Taip, tikrai skolos mažėja. Kaip ir Paulius Jankūnas sakė, per metus ar dvejus neišspręsi šitų klausimų. Čia ketveri, penkeri metai. Būtų generalinis rėmėjas, tai viskas labiau judėtų į priekį. Bet dabar mes jo neturime ir žiūrime, kaip viską sutvarkyti.
