Tiksėjo pirmosios ketvirtojo kėlinio minutės, kai Marcusas Fosteris paliko savo komandos atsarginių suolą ir kažkur dingo.
Tuo metu „Rytas“ buvo atsilikęs 4 taškais prieš savo nuožmiuosius varžovus „Wolves“.
Tačiau M.Fosteris grįžo, netrukus trenerių buvo vėl įleistas į aikštę.
Kaip vėliau sakė „Ryto“ treneris Giedrius Žibėnas, amerikietis kartais mėgsta pasikeisti sportinius batelius mačo eigoje, tad ir šįkart trumpam pakeistas atliko savo ritualą.
„Gal tai taps mano ritualu“, – nusišypsojo M.Fosteris, iš viso pelnęs 31 tašką ir atlikęs 7 rezultatyvius perdavimus.
Iš tiesų atrodė, kad M.Fosteris grįžo ne su kitais bateliais, o Supermeno apsiaustu.
Jis pelnė 17 taškų per ketvirtą kėlinį, po grįžimo į aikštę greitai surinkęs 11 iš 13 komandos taškų bei gražinęs „Rytą“ į pergalingą taką.
Amerikiečio taškų ir emocijų vedamas „Rytas“ laimėjo derbį prieš „Wolves“ 99:83, o po rungtynių sirgaliams skanduojant „MVP, MVP!“, M.Fosteris švytėjo iš džiaugsmo.
„Sunkus mačas, bet mes parodėme, kaip tobulėjame sezono metu, ypač gynyboje“, – sakė M.Fosteris.
– Marcusai, kaip pavyko atsitiesti ketvirtajame kėlinyje, kai atrodė, jog „Wolves“ perėmė iniciatyvą?
– Viena iš pagrindinių priežasčių – buvome tiesiog truputį kietesni, neleidome jiems rinktis kamuolių puolime, o patys puolime buvome kantrūs ir pasitikėjome savo metimais.
– Jūs pats buvote komandos lyderiu lemiamu momentu – pajautėte, kad reikia imtis iniciatyvos tokiu metu?
– Tai visada yra mano atsakomybė, taip buvo ir praėjusiame sezone.
Šįkart stengiuosi būti kantresnis ir atlikti metimus, kuriuos galiu užtikrintai pataikyti – tolimus tritaškius, kuriems dirbau dar vakar ir šiandien. Niekada negali žinoti, kada jų prireiks.
Tai visada yra mano atsakomybė, bet turiu tai naudoti teisingai, kad padėčiau komandai.
– Nesužaidėte ypač gerai iki ketvirto kėlinio, kai buvote trumpam palikęs aikštę ir nubėgęs į persirengimo kambarį. Kas sukosi jūsų mintyse?
– Tiesiog turėjau susidėlioti savo mintis, buvau nusivylęs savo pasirodymu ir trenerio sprendimu mane pakeisti. Praleidau svarbų tritaškį, pats atlikau greitą metimą ir nepataikiau. Tiesiog turiu padėti komandai ir būti susitelkęs psichologiškai, ne tik fiziškai.
– 31 taškas, ką valgėte prieš rungtynes?
– Buvau vegetariškame restorane, jis netoli mano namų, bet žinote, tai labiau susiję su mano pasitikėjimu savimi.
Kinijoje šio sezono pradžioje daug nežaidžiau, bet daug laiko praleisdavau salėje, eidavau ten du ar tris kartus per dieną ir ruošiausi geroms rungtynėms.
– MVP skanduotės po rungtynių – koks jausmas?
– Vaikystėje apie tai svajojau.
Aišku, daug kas svajoja apie NBA, aš tiesiog norėjau žaisti krepšinį aukštame lygyje. Atvykimas į Vilnių, žaidimas už „Rytą“ ir gerbėjų meilę... Už tai visada esu dėkingas. To ir norėjau savo karjeroje. Laikau tai namais.
– Kone visą sezoną komanda strigo rungtynių pabaigose. Kas šįkart buvo kitaip?
– Šiandien tiesiog išsidėliojome plačiau, turime tokius vyrukus kaip Radzo (Radzevičius), Lukas (Uleckas) ir Arnas (Velička), kurie gali gerai žaisti su kamuoliu. Pernai aš tiesiog atsivarydavau kamuolį ir bandydavau kurti, šiemet esame įvairesni. Turime ir tokius vaikinus kaip Justinas (Gorhamas) ar R.J. (Cole'as), kurie taip pat gali kurti. Puolime viskas yra tvarkoje, bet turime labiau išsiskirti gynyboje.
– Paaiškinkite derbio specifiką, ar būna daugiau tarpusavio kalbų su varžovais?
– Tai visada yra svarbios rungtynės, jos visada būna fiziškos. Matėte daug vyrukų krentant ant žemės, pasistumdymų dėl kamuolio. Abi komandos suprato to svarbą ir buvo fiziškos.
– Arenoje matėme plakatą „Vilniuje vilkas – tik vienas“. Ką manote apie tai?
– Kaip ir sakiau dar anksčiau, Vilniuje yra tik viena komanda. „Rytas“ yra Vilniaus komanda ir kol aš čia būsiu, pasirūpinsiu, kad nebūtų kitaip.
– Turėjote porą sunkių rungtynių, kas komandos viduje buvo kalbama apie tai?
– Taip, visada kalbamės. Du pralaimėjimai, turėjome suprasti, ką darome gerai ir ties kuo reikia padirbėti. Gynyba buvo sunku, dabar dar laukia „Lietkabelis“ ir jau turėsime žiūrėti į atkrintamąsias.
– Šįkart pelnėte 17 taškų per ketvirtą kėlinį, grįžęs iš rūbinės. Ar dabar ir kitose rungtynėse per ketvirtą kėlinį eisite į rūbinę?
– Galbūt ir reikės pradėti tokį ritualą. Aš kasdien turiu būti kantrus ir atlikti savo metimus tada, kai to labiausiai reikia.