Trečiosios „Betsafe-LKL“ finalo rungtynės Vilniaus „Jeep“ arenoje alsavo karščiu, o antrojo kėlinio viduryje emocijos sprogo, kai Panevėžio „Lietkabelio“ treneris Nenadas Čanakas atakavo „Ryto“ strategą Giedrių Žibėną.
Tuo metu „Rytas“ jau buvo įpusėjęs kelią į pergalę 85:63 rungtynėse ir užuodė, kad serija gali tapti 2-1.
Vilniaus krepšininkai pirmavo 51:26, kai aikštėje kilo sumaištis.
„Ryto“ puolėjas Arnas Butkevičius netyčia alkūne prakirto smakrą Dovydui Giedraičiui, bet teisėjai to nepastebėjo ir netrukus Gytis Radzevičius dėjimu į krepšį tvirtino pašėlusį „Ryto“ pabėgimą.
Kol Vilniaus žaidėjai sveikino vienas kitą sėkminga ataka, N.Čanakas puolė aiškintis prie teisėjų.
Sugniaužęs kumštį jis žėrė priekaištus Sauliui Račiui taip karštai, kad šis skyrė „Lietkabelio“ treneriui dvi technines pražangas.
Automatiškai tai reiškė diskvalifikaciją, tad N.Čanakas staigiai patraukė link rūbinės.
Pakeliui 46 metų serbas, šiaip jau pasižymintis santūrumu, padarė tai, ko LKL finale dar neteko regėti.
Eidamas pro varžovų trenerių štabą N.Čanakas tyčia trenkėsi į G.Žibėną.
Po N.Čanako, buvusio profesionalaus krepšininko, atakos „Ryto“ treneris lengvai atšoko ir galbūt būtų parkritęs, jei ne šalia buvusios asistentų ir žaidėjų rankos.
Tuo metu N.Čanakas ironiškai šypsodamasis ir keldamas nykštį ant jo staugusiems sirgaliams traukė tolyn, kol posūkyje prie koridoriaus atsiliepė į Dariaus Gudelio šūksnius.
„Ryto“ vadovas emocingai auklėjo N.Čanaką ir atrodė, kad tuoj įvyks antrasis fizinis incidentas.
Greta D.Gudelio tribūnoje buvęs „Ryto“ sporto direktorius Donatas Zavackas stojo tarp vyrų ir prigesino liepsnas.
Į incidento sūkurį atskubėjo ir „Lietkabelio“ atstovai su Džordže Gagičiumi priešakyje, bet žaidėjų aistros nurimo greičiau ir konfliktas buvo baigtas.
„Fantastiška atmosfera, girdėjome kiekvieną vilnietį, kuris buvo arenoje. Energiją, kurią mums suteikė, mes tikrai panaudojome aikštėje. Jautėmės kaip namie, – po rungtynių spaudos konferenciją pradėjo G.Žibėnas. – Gal per daug emocijų, bet tai yra finalas, tai yra normalu. Atkrintamosios varžybos, o apie jas viskas pasakoma taip: trumpa atmintis. Turime pamiršti šias rungtynes ir ruoštis ketvirtosioms.“
– Kaip vertinate visą emocijų proveržį iš „Lietkabelio“ pusės, jūsų susidūrimą su N.Čanaku ir jo kovą su D.Gudeliu, – buvo paklaustas G.Žibėnas.
– Kiek gali tęstis Kasparas Berzinis ir jo alkūnės? Viskas prasidėjo nuo to. Mes jau buvome netekę vieno žaidėjo (prieš kelis mėnesius Vilniaus klubas ilgam prarado T.Leissnerį), o alkūnės tęsiasi toliau. Aš teisėjų jau klausiau, ar jie žino, kodėl T.Leissneris dėvi veido apsaugą. Lyg ir žino, bet tai tęsiasi.
O visa kita – neturiu, ką komentuoti. Mes norime laimėti ir tai padaryti garbingai. Pralaimėjome pirmąsias rungtynes, bet nedarėme dramų. Tiesiog norime laimėti, o ne kalbėti.
– Prašome pasakyti atvirai – suvaidinote tą griuvimą priešais N.Čanaką ar ne?
– Jei treneris taip praeitų pro teisėją su pečiu? Kas būtų? Klausimas į klausimą.
Nuo kada treneris taip gali elgtis su treneriu?
Iš viso mes kalbame per daug apie trenerius. Tai yra žaidėjų pergalė, nepamirškime, kad visą darbą padarė jie, jie nusipelnė pergalės, jie parodė, kas tokie yra ir mes turėtume daugiau apie juos kalbėtis.
Mes nenorime veltis. Esame tokie, kokie esame ir norime laimėti garbingai.
– Galbūt siekėte išprovokuoti Čanaką? Nes tai buvo dviejų vyrų susidūrimas, kuriame nė vienas nesistengė pasitraukti.
– Nežinau. Pas mane tokių dalykų nėra. Mes laimėjome antras rungtynes iš eilės, o varžovai reaguoja keistai. Tačiau nenoriu komentuoti varžovų, noriu kalbėti apie savo žaidėjus.
– Ar per jūsų karjerą tai pirmasis toks fizinis konfliktas su oponentu?
– Taip.
– Nenadas Čanakas prieš tai spaudos konferencijoje apie konfliktą sakė taip: „Aš nesu floperis“, taip tarsi piršdamas mintį, kad toks esate jūs. Kaip reaguojate į savo oponento pasisakymą?
– Čia yra jo nuomonė, o aš gerbiu kiekvieną nuomonę ir viskas. Aš nesivelsiu į žodžių karą. Ne mano darbas kalbėti apie varžovus, aš turiu kalbėti apie savo komandą, žaidėjus ir sirgalius.
– Ar prieš kitas rungtynes paspausite ranką N.Čanakui?
– Aš – būtinai.
– Ar iki šiol N.Čanaką matėte kada tokį įsiaudrinusį, konfliktišką?
– Ne, bet finalas yra finalas. Atsiprašau, bet per daug klausimų apie trenerius, o finale yra žaidėjų kova.
– Kiek daug emocinės kovos dabar vyksta?
– Pasikartosiu – mes žaidžiame garbingai ir tai tęsime iki finalo pabaigos. Jei jie turi tas emocijas, tegu. Mes pirmąsias rungtynes pralaimėję pripažinome varžovų pranašumą.
– Pirmosiose rungtynėse pradėjote prastai, bet kitose dvejose visiškai kitaip. Kiek akcentuojate rungtynių pradžią?
– Kiekviena ataka yra svarbi. Mes – treneriai – akcentuojame kiekvieną ataką. Ne visada tai pavyksta, bet šiandien pavyko. Ne be sirgalių pagalbos.
– Po antrųjų rungtynių apie trečiąsias sakėte, kad tai bus tarsi lemiamas mačas. Ar tai lūžio rungtynės?
– Manau, kad lemiamos rungtynės bus Panevėžyje. O po Panevėžio lemiamos bus Vilniuje. Tiesiog mes taip žiūrime – kiekvienas žingsnis labai sunkus.
– Kodėl vėl nebuvo arenoje Ivano Buvos (prieš antrą mačą klubas informavo, kad „Ryto“ vidurio puolėjas karščiavo ir yra pasigavęs virusą).
– Jo situaciją kontroliuoja komandos daktaras. Jis žalios šviesos neuždegė. Todėl mes sekame rekomendacijas.
– Ar jis žais Panevėžyje?
– Visko gali būti. Tiesą sakant, jis jau sportavo individualiai, bet kažkas užėjo vėl ir gydytojas neleidžia jam pasirodyti.
– Ką naujo sužinote apie komandą, kuri tapo mobilesnė ir labiau pasitikinti, kai žaidžia be savo rezultatyviausio žaidėjo?
– Tokių situacijų šį sezoną jau turėjome. Be Ivano žaidėme eilę rungtynių. Aišku, kad visi norime laimėti, Ivanas nėra išimtis. Bet nenoriu eskaluoti šia tema – žaidėjai kaunasi vienas už kitą. Šioje serijoje mums reikia karių. Jų mums reikia daug. Su kariais mes laimėsime ar pralaimėsime, bet būsime švaria sąžine.
– „Ryto“ žaidėjai šaltesniais veidais reagavo į įvykius aikštėje nei „Lietkabelio“?
– Mes visada skiepijame jiems, kad į perdėtas emocijas, kurios už sporto ribų, nesiveltų. Norime kontroliuoti tai, ką galime kontroliuoti. Kartais būna, kad pralaimime, kai pralaimime, bet turime vis tiek nesivelti.
– Per karjerą užsienyje esate patyręs įvairių serijų. Ar tai pati karščiausia dvikova?
– Viena karščiausių. Bet žinome, kad bus dar karščiau. Nes titulo nori abi komandos, o tai yra normalu.
– Gal kilo minčių penktąsias serijos rungtynes vėl sužaisti „Jeep“ arenoje, nes čia labai karšta?
– Taip, mes norime žaisti čia. Tai bendras komandos noras. Suprantame, kad visi norintys vilniečiai čia netilps, bet čia yra mūsų namai. Čia mes sportuojame rytą ir vakarą, čia mes pralaimėjome tik vienerias rungtynes spalio pradžioje.
Galite paklausti bet kurio žaidėjo, jie geriau jaučiasi prie savo lankų, prie savo parketo.
– Ar sutinkate, kad būta teisėjų trys klaidos: pirma, kai A.Butkevičius prakirto smakrą D.Giedraičiui ir taip prasižengė puolime, antra, kai teisėjai nestabdė žaidimo, o trečia – pats Arnas minėjo, kad kitoje atakos pusėje V.Lipkevičius prieš jį prasižengė, o tada ir kilo aistros?
– Aš, kaip pakeliavęs po įvairias šalis, galiu pasakyti, kad grįžus iš kitų šalių pamatyti mūsų teisėjus yra pasaka. Turime ir Eurolygos teisėjų. Po rungtynių įprastai suskaičiuojame tik po 3-4 jų klaidas. Bet ar tai daug?
Viename epizode trys? Ar siūlote G.Radzevičiui per finalą pabėgus į puolimą išspirti kamuolį į užribį? Tai būtų fair play? Mes turėjome teisę baigti ataką, mes ją pabaigėme. O teisėjas nesustabdė. Mes negalime skųstis Lietuvoje teisėjais.
