Per pertraukėlę pirmajame kėlinyje „Žalgirio“ arenoje pagerbtas buvo neseniai irkline valtimi Atlantą perplaukęs Aurimas Valujavičius. Dabar jau „Rytui“ reikės įveikti savo vandenyną, mat finalo serijoje iki trijų pergalių atsiliekama 1-2.
G.Žibėnui reikia nuirkluoti į dvi pergales paeiliui, norint apginti pernai iškovotą titulą.
Itin dideliu fiziškumu prasidėjo rungtynės Nemuno saloje – per pustrečios minutės abi komandos kartu buvo padariusios net septynias pražangas.
Kol kas serijoje tylėjęs Ignas Brazdeikis kilo nuo suolo ir jau pirmajame kėlinyje siuntė tris tritaškius linkėjimus „Rytui“ bei persvėrė rezultatą „Žalgirio“ naudai 20:16. G.Žibėnas prašė pasitarimo, jo komanda per pirmą kėlinį praleido net 27 taškus.
Antrajame ketvirtyje „Rytui“ pavyko uždirbti trečią I.Brazdeikio pražangą ir ilgam išimti karščiausią varžovų krepšininką iš rungtynių. 7:0 kėlinį pradėję vilniečiai pirmus taškus iš žaidimo šeimininkams leido pelnyti tik sužaidus daugiau nei keturias minutes. Galiausiai žalgiriečiai vėl atkuto, o kova aikštėje vyko apylygė.
Per pertrauką – „Žalgirio“ persvara 47:42.
Trečiajame kėlinyje kieta ir emocinga kova tęsėsi – sužingsniavęs Justinas Gorhamas taip tėškė kamuolį į parketą, kad Gytis Vilius nesudvejojęs skyrė jam techninę pražangą, o G.Žibėnas – bilietą ant suolo.
Kai Edgaras Ulanovas smeigė tritaškį, „Ryto“ trenerių štabas pajautė grėsmę ir prašė pertraukėlės. Trečio kėlinio kėlinio viduryje atsilikimas išaugo iki aštuonių (45:53).
Nepadėjo. Arnas Butkevičius pataikė iš toli, Gytis Masiulis prasižengė ketvirtą kartą, Isaiah Tayloras pridėjo dvitaškį ir skirtumas išaugo iki 13 taškų (45:58).
Tai ir buvo rungtynių lūžis.
Vieną po kitos klaidas darė „Ryto“ krepšininkai, o „Žalgiris“ ėmė smagintis. Į greitą ataką pabėgęs Arnas Butkevičius, nebejaučiantis jokių sentimentų buvusiai komandai, krovė iš viršaus ir iškėlęs rankas į viršų užvedinėjo tribūnas.
Nors į laikinąją sotinę iš Vilniaus sugužėjo daugiau nei 550 juodai raudonai baltų aistruolių, šventės jų tribūnoje buvo nedaug. Prasidėjus ketvirtajam kėliniui, „Rytas“ atsiliko jau 58:74. Ir nebeatsitiesė.
Nebuvome kartu. Nenusipelnėme pergalės.
„Sostinės mes vilką papjausim“, – skandavo „Žalgirio“ sirgalių tribūna „Green White Boys“. Bet vilkas dar gyvas. Bent taip mano G.Žibėnas.
„Sveikinimai „Žalgiriui“, šiandien tikrai nusipelnė pergalės, – teigė vilniečių treneris. – Kas liečia mus, tikrai dar nieko nepralaimėjom. Kova dar atvira. Stengsimės čia sugrįžti. „Žalgirio“ arenoje dažnai rungtynės būna apie atkarpas, jose darėme neteisingas smulkmenas, reagavome neteisingai, nebuvome kartu. Dėl to „Žalgiris“ įgijo persvarą, iš kurios sudėtinga sugrįžti. Tokia rungtynių istorija.“
– Koją vėl pakišo trečiasis kėlinys. Kaip paaiškintumėt tokias tendencijas?
– Žinojome, kad duos daugiau kontakto, žinojome, kaip išeidinės iš užtvarų. Negalime trečiose rungtynėse, esant 1-1, taip išeiti paverkti prie teisėjų, kurie šiandien dirbo nuostabiai. Išsimušėme iš savo ritmo, ne paskutinėje vietoje ir „Žalgirio“ sukietinta gynyba, tą reikia pripažinti, bet 8 klaidos per trečią kėlinį finale – baigtis iškart aiški. Prie to prisidėjo nepasiteisinusios rizikos gynyboje, šiandien tikrai gerai pataikė šeimininkų komanda. Viskas taip ir susikrovė, kad jie įgijo dviženklį skirtumą, iš jo sunku sugrįžti.
– Atrodo, kad šiandien neatsirado aiškaus lyderio. Kiek išmušė iš vėžių agresyvi „Žalgirio“ gynyba?
– Šiandien prastokai dalinomės kamuoliu. Prieš pertrauką buvo 3 rezultatyvūs perdavimai, trūko kantrybės, norėjome viską išspręsti individualiai. Nebuvome kartu. Nenusipelnėme pergalės. Tai aiškiau nei aišku.
– Margiris Normantas šioje serijoje atrodo išsimušęs iš vėžių. Kiek trūksta kapitono?
– Trūksta. Laukiam ir tikim. Jis čia, jis sveikas, motyvuotas. Laukiam.
– Po antrųjų rungtynių teigėte, kad laukiate „Žalgirio“ reakcijos. Turbūt apie tokį fiziškumą ir kalbėjote?
– Nebuvo taip, kad būtų kažkoks nematytas fiziškumo lygis. Žinojome, kiek jie gali. Šiandien mes nebuvome tokie kieti kaip antrosiose rungtynėse. Labai priminė pirmas rungtynes, kur aš labai skundžiausi dėl finalo nepradėjimo. Kaip atrodėme kovoje vienas prieš vieną, tai nėra finalinės kovos veiksmai.
– Daug serijoje kalbama apie sirgalius. Ar šiandien jau pajautėte finalo nuotaikas ir priešiškumą?
– Gera atmosfera. Šeimininkų sirgaliai susirinko, žinojom, kad ir „Žalgirio“ komanda padarys reakciją. Ir fanai pridėjo. Didelė arena, kiekybė yra, bet pasikartosiu, kad kokybė Vilniuje – geresnė.
– Ko reikia, kad serija sugrįžtų į Kauną?
– Pergalės. Ir tikėjimo, pastovėjimo vienas už kitą. Atkarpose žaidžiame prieš tikrai gerą komandą, tų atkarpų bus. Atkarpose turime išlikti kartu, neieškoti kažko, nekovoti prieš demonus, o išlikti kartu, pastovėti vienas už kitą, eiti iš atakos į ataką, greitai pamiršti prieš tai buvusią ataką. Šį sezoną buvo daug tokių momentų, kai buvome sunkioje padėtyje, bet dažnai iš jos išlipdavome. Išreikšiu tikėjimą savo komanda. Pasikartosiu – nieko mes dar nepralaimėjome. Toliau ginsime titulą ir tikėsim.
– Marcusas Fosteris po rungtynių prisiėmė nemažai atsakomybės. Ar jam pritartumėte?
– Esame komanda. Kartu laimime, kartu pralaimime. Šaunuolis Marcusas, kad prisiima atsakomybę, prisiimu ją ir aš. Jei paimtumėte iš bet kurio žaidėjo interviu, jis tą patį padarytų. Sakau, laimime kartu, pralaimime kartu, turi tai išlikti ir kitose rungtynėse.
– Grįžtant prie nepasiteisinusių rizikų, ar dabar serijoje dar verta keisti kažką gynyboje?
– Tikrai taip. Reaguojame po kiekvienų rungtynių, tą privalome daryti. Daug labai nepakeisime, ypač, kai serija gilėja, rungtynių daugėja, dar labiau vieni kitus pažįstame. Kuo tolesnės rungtynės, tuo labiau ryškėja charakteriai ir mažėja pataisymų. Bet jie bus. Neabejoju, kad tai bus ir „Žalgirio“ komandoje.
