„Lietkabelis“ dabar iš varžovų perėmė namų aikštės pranašumą, bet tam, kad jį pavyktų išlaikyti, reikia žūtbūt laimėti sekmadienį „Cido“ arenoje, kur vėl laukiamas didelis sirgalių antplūdis.
Garsus palaikymas ir karšta atmosfera tapo svarbiu faktoriumi pusfinalyje, kai buvo nugalėtas Kauno „Žalgiris“, rašo kklietkabelis.lt.
Pirmą kartą LKL finale ant parketo žengęs Kristupas Žemaitis ketvirtadienį pasižymėjo pelnydamas 10 taškų. Gynėjas interviu „Lietkabelio“ svetainei pasakojo apie prastą mačo pradžią, sugrįžimą, pergalę ir turimus rezervus.
– Pradžia mačo buvo prasta – deficitas buvo pasiekęs 15 taškų. Kas tada nesusiklostė?
– Buvo kažkoks nervingumas, kaip ir ketvirtosiose rungtynėse su „Žalgiriu“. Aš taip pat prastai organizavau žaidimą – pirmoje atakoje padariau klaidą. Gynyba po gynybos sugebėjome grįžti ir sumažinome deficitą iki 9 taškų. Tada pamatėme, kad galime grįžti į rungtynes ir taip lengvai „Ryto“ nepaleisime į priekį.
– Žvelgiant iš šalies atrodė, kad „Rytas“ pradėjo dvikovą su žvėriška energija. Ar taip ir buvo?
– Per pirmąsias kelias minutes atrodė, kad varžovai viską daro greičiau, stipriau ir atletiškiau. Viskas skyrėsi kaip diena ir naktis. Nuo to tempo net ir nuovargis atėjo po kelių minučių. Darėme žioplas klaidas, prastai išsidėstydavome puolime. Ta pradžia tikrai buvo tragiška ir jautėsi „Ryto“ užsidegimas, kuris buvo normalus, nes finalą pradėjo savoje arenoje.
– Sirgalius vis dar stebina „Lietkabelio“ ramybė, užtikrintumas ir nepasimetimas situacijose. Iš kur visi šie dalykai?
– Užsigrūdinimas Europos taurėje, taip pat LKL turėjome nemažai mačų, kur pabaigose sugebėdavome laimėti. Žinome, kad rungtynės trunka 40 minučių ir nesvarbu, kaip tu pradėjai susitikimą – reikia dirbti gynyboje ir galima sugrįžti į kovą.
– Kada pajautėte, kad galite pasiekti pergalę?
– Trečiojo kėlinio pabaigoje. Neblogai jį užbaigėme – įgijome 10 taškų pranašumą. Ketvirtajame ketvirtyje „Rytas“ grįžo po Smitho tritaškių ir sumažino atsilikimą iki 4 taškų. Galėjo dar labiau priartėti, bet patys padarė žioplų klaidų. Tos smulkmenos mums leido atstatyti saugesnį pranašumą ir toliau kontroliuoti rungtynes.
– Daug kartų kamuolį tiesiog išplėšdavote iš varžovų rankų. Tai lėmė didelis noras ir užsidegimas laimėti?
– Taip. Patys suprantame, kad šie metai yra istoriniai ir nežinai, kada vėl paklius galimybė vėl kovoti dėl titulo. Reikia kautis dėl kiekvieno kamuolio – turime fantastiškus kovotojus kaip Lipkevičius, Maldūnas, Kalaitzakis ar Giedraitis. Galima juos vardinti ir vardinti.
Nežinau, kaip baigsis šita serija, bet turime baigti sezoną sakydami, jog atidavėme viską. Negali būti vėliau minčių, kad kažkur neatidaviau visko, kažkur pasitaupiau. Manau, ką kovingumą ir lemia neeilinis šansas, kurio galbūt niekada nebus arba jo reikės gerokai palaukti.
– Kūnas jaučia, kad dabar yra sezono pabaiga?
– Kažkiek tas nuovargis yra. Man kažkiek mažiau, bet Gagičius daug turi bėgioti, daug jėgų reikalauja darbas gynyboje, todėl galbūt jam labiau jaučiasi. Kalaitzakis, Giedraitis – jauni ir stiprūs vyrai.
Jeigu ir esame kažkiek pavargę, negalime teisintis – turime rasti papildomų rezervų. Svarbiausia, kad abiejų komandų žaidėjai būtų sveiki ir laimėtų stipriausia ekipa. Nereikia vėliau kalbų, kad vieni neturėjo vieno žaidėjo, o kiti – kito. Noriu palinkėti abiem komandoms, kad išvengtų traumų.
– Nėra kažkiek apmaudu, kad patekimas į finalas nelemia bilieto į Eurolygą, kas buvo anksčiau „Neptūno“ atveju?
– Šiandien kaip tik draugas skambino ir klausė, ar laimėjus LKL žaisime Eurolygoje. Sakiau, kad taisyklės senokai pasikeitusios (juokiasi). Eurolyga būtų fantastika, bet dabar tie minimalaus biudžeto reikalavimai yra 7 milijonai - tai vargu, ar tai būtų įgyvendinama. Smagu būtų gauti kvietimą į Europos taurę – tai būtų didelis laimėjimas.
– Kokie rezervai prieš antrąsias rungtynes?
– Pirmas – Orelikas. Jam rungtynės buvo sunkios tiek puolime, tiek gynyboje. Gediminas yra patyręs vilkas, todėl neabejoju, kad sekmadienį sužais geriau. Aš su Radičevičiumi neatlikome nė vieno rezultatyvaus perdavimo, todėl čia tikrai galime pridėti. Aikštelėje atrodė, kad Dovydas Giedraitis žaidė solidžiai, bet naudingumas buvo „minusinis“. Čia irgi rezervas. „Rytas“ taip pat turi rezervų, bet pas mus jų šiek tiek daugiau likę.
– Vos 10 rezultatyvių perdavimų lėmė varžovų susikeitimai ginamaisiais?
– Taip. Prisidėjo ir tai, kad pirmas finalo mačas buvo klampesnis. Mes įprastai atliekame daugiau perdavimų. Ketvirtadienį kamuolys mažiau judėjo ir daugiau viskas buvo ant individualių veiksmų. Nemažai taškų pavyko surinkti iš situacijų, kur Maldūnas ar Lipkevičius tiesiog išplėšdavo kamuolį ir pelnydavo taškus.
– Kokios atmosferos tikitės sekmadienį?
– Tikiuosi, kad nebus prastesnė nei buvo pusfinalyje. Sekmadienis yra gera diena ateiti į rungtynes, todėl tikimės daug žiūrovų ir garsaus palaikymo. Sirgalių impulsas tikrai jaučiasi. Su „Žalgiriu“ buvo sunkesnių momentų, bet kai pelnai taškus ir apsigini, jauti sirgalių impulsą ir turi daugiau jėgų. Sirgalių faktorius tikrai daug duoda.
