Lietuvos rinktinė sužaidė pirmąsias dvejas kontrolines rungtynes pasiruošimo Pasaulio taurei cikle. Turėti griežtą nuomonę apie bendrą komandos vaizdą po dvejų rungtynių būtų neteisinga. Tuo labiau kai tos rungtynės tėra draugiškos.
Jose yra išbandomi įvairūs taktiniai sprendimai, kuriuos komandos trenerių štabas įsivaizduoja taikysiantis tikrųjų kovų metu. Tikrinama, ar veikia pasirinkti puolimo deriniai bei kaip susikurtos situacijos padeda išnaudoti stipriausias žaidėjų vietas, ar padeda atsidurti tose aikštelės vietose, kur jie pavojingiausi.
Taip pat duodamas šansas tiems žaidėjams, kurie balansuoja ant dvyliktuko ribos. Į šiuos dalykus labiausiai ir kreipėme dėmesį, žiūrėdami rungtynėse su Ispanija ir Suomija.
Įprastas nesusikalbėjimas gynyboje
„Įprastas nesusikalbėjimas“ visada pasitaiko keliose pirmose draugiškose rungtynėse.
Ispanai lietuvius itin daug atakavo pikenrolo situacijose, kuomet 4 puolimo žaidėjai išsidėsto aplink perimetrą ir vienas iš jų žaidžia 2 prieš 2. Dažniausiai tai būdavo Ricky Rubio ir Willy Hernangomezo duetas.
Lietuviai turėjo daug problemų stabdydami šiuos momentus. Lietuvių planas rungtynių pradžioje, atrodo, buvo stabdyti įžaidėją aukštai su vieno žingsnio stepoutu, tačiau jau pirmoje atakoje Martinas Gebenas nė kiek nepristabdė Ricky Rubio, o ispanai pelnė du lengvus taškus iš po krepšio.
Klausiate, kur pagalba iš silpnosios pusės? O ji, šiuo atveju, buvo užsiėmusi, nes silpnoje pusėje buvo statoma nugarinė užtvara, taip atitraukiant dėmesį nuo pagrindinio veiksmo.
Būtent paskutinio žmogaus gynybos problema labiausiai traukė akį šiose dvejose rungtynėse. Ir tai – visiškai normalu tik susirinkusiai ir nedaug savo žaidimą krepšinio salėje šlifavusiai komandai.
Geriausiai šią situaciją apibūdinantis epizodas buvo rungtynėse su Ispanija, kuomet ispanai žaidė pikenrolą pusiau krašte. E.Ulanovas vienoje aikštės pusėje rodo pirštu, kad pagalba turėtų ateiti iš kitos pusės. Tačiau kitoje aikštelės pusėje tuo metu stovėjęs E.Bendžius taip pat rodo pirštu į E.Ulanovo pusę, indikuodamas, kad pagalba turi ateiti iš jo pusės.
Epizodas pasibaigė tuo, kad Lukas Lekavičius atėjo padėti per vėlai, matydamas, kad ispanai pelnys du lengvus taškus, tačiau spėjo tik prasižengti, o ispanai dar ir pelnė du taškus. Šiai klaidai ištaisyti prireiks daugiau laiko treniruotėse, rungtynėse bei kelių videoperžiūrų po susitikimų, tačiau aukštos klasės žaidėjai greitai panaikins šią problemą.
Iš Lietuvos rinktinės aukštaūgių geriausiai pikenrolo gynyboje sekėsi Domantui Saboniui, kuris puikiai judėjo kojomis agresyviai stabdant varžovų gynėjus. Žinoma, jam teko ir lengvesnis oponentas – Suomijos rinktinė, tačiau ir ateityje šis faktas neturėtų keistis.
Žiūrint iš kitos pusės, Martinas Gebenas turėjo daug sunkumų su ispanų gynėjais.
Martinas Gebenas
Lietuvis galbūt buvo ir kiek nepasitikintis dėl paties pirmųjų rungtynių fakto bei neužtikrintumo dėl savo vietos ekipoje. Ispanai skirstė kamuolius jam pro ausis dėl per vėlai pakeliamų rankų grįžtant į baudos aikštelę.
Jis dažnai nepristabdydavo ispanų gynėjų ar atsidurdavo jokio žmogaus zonoje tarp įžaidėjo ir savo aukštaūgio, taip nepridengdamas nė vieno. Ilimane'as Diopas taip pat kelis kartus buvo neatitvertas, kai metė į krepšį, ir dėl to ispanams buvo suteikti šansai turėti antrąsias progas.
Geriau aukštaūgiui sekėsi stabdant savo pozicijos žaidėjus 1 prieš 1 situacijose, užbaigiant metimus iš po krepšio su kontaktu bei greitai bėgant į puolimą. Martinas turi daug fizinės jėgos, o tai leidžia jam pasistumdyti ginantis nugara į krepšį net ir prieš labiau patyrusius oponentus bei užbaigti atakas 2 prieš 2 situacijose, kuomet reikia įveikti pagalbos gynybą.
Taip pat M.Gebenas aktyviai bėgo į greitą puolimą bei kartą buvo už tai apdovanotas puolime nusiimtu kamuoliu bei 2 taškais. Aukštaūgis, skuodžiantis į greitą puolimą, visada yra malonus vaizdas trenerių štabui.
Arnas Butkevičius
Arnas puikiausiai išnaudojo savo šansą rungtynėse su ispanais. Paaiškėjus, kad iš rinktinės jau atkrito Gytis Masiulis, Martynas Echodas ir Adas Juškevičius, realiausia, kad dėl paskutinės vietos rinktinėje kovos būtent jis ir Martinas Gebenas.
A.Butkevičius paliko itin gerą įspūdį. Rungtynėse su ispanais į aikštelę išbėgęs tik antroje rungtynių pusėje, jis iškart įnešė daug energijos – po kiekvieno atkovoto kamuolio arba pirmas bėgdavo į greitą ataką be kamuolio, arba pats atakuodavo jį pasiėmęs.
Agresyviai žaidė tiek gynyboje, tiek kovodamas dėl puolime atšokusių kamuolių. Reikia pridurti, kad kova dėl kamuolių ir ypač kamuolių puolime buvo labai smagiai nuteikiantis vaizdas šiose dvejose rungtynėse.
Už savo agresyvumą gynyboje Arnas užsidirbo perimtą kamuolį ir du taškus greitoje atakoje, už agresyvumą kovojant dėl kamuolių – antrąjį šansą bei du taškus, pakartojant komandos draugo netaiklų metimą. Taip pat pataikė tritaškį iš kampo besibaigiant atakos laikui.
A.Butkevičius buvo itin pastebimas visais aspektais. Žaidėjas, kuriam nereikia pelnyti daug taškų bei turėti kamuolį savo rankose, kad padarytų didelę įtaką galimai rungtynių baigčiai, yra kiekvieno trenerio svajonė ir tai gali būti stiprus Arno koziris jam kovojant dėl vietos dvyliktuke.
Apibendrinimas
Pačius pirmuosius Lietuvos rinktinės kontūrus jau išvydome. Daug spręsti negalime, tačiau buvo įdomu pamatyti pirmuosius išbandomus derinius ir gynybines schemas. Pamatėme ir įprastus gynybinius nesusikalbėjimus.
Domantas Sabonis jau pirmosiomis minutėmis priminė mums apie savo išskirtinius kamuolio perdavimo įgūdžius.
Iš žaidėjų, balansuojančių ant patekimo į komandą ribos, geriausiai išsiskyrė A.Butkevičius, tuo tarpu nemažai sunkumų pikenrolo gynyboje kilo M.Gebenui.
Įdomu, ką naujo pamatysime dar po savaitės treniruočių.
