Jis dar nebuvo tikras, ar atvyks į penktadienio vakarą į rungtynes Taline tarp Estijos ir Lietuvos rinktinių, bet jei bus „Saku Suurhall“ arenoje, būtinai pabandys paspausti ranką Dariui Maskoliūnui.
Lietuvos krepšinio rinktinės treneris buvo G.Kullamae komandos draugas tais keistais laikais, kai LKL tik startavo, „Žalgiris“ dar bandė prasimušti į Eurolygą, o legionieriaus atlyginimas buvo dešimt arba daugiau kartų mažesnis nei gauna dabartiniai Lietuvos čempionų užsieniečiai.
Ne pats atletiškiausias, bet taiklia ranka ir gudria galva aikštėje pasižymėjęs 196 cm ūgio G.Kullamae žaidė Kauno klube 1993-1994 metais, atvykęs iš Talino „Kalev“.
Dabar 49 metų estas dirba Parnu klubo trenerių štabe ir kartais dar parodo savo taiklią ranką mėgėjų varžybose.
Bet „Žalgiris“ visada liko išskirtine komanda jo gyvenime, kaip ir keli lietuviai, tarp jų Modestas Paulauskas, Algirdas Brazys, Ginas Rutkauskas.
Savaitgalį Taline startuojančio Baltijos krepšinio taurės turnyro, kuriame Lietuva žais penktadienį su Estija, o šeštadienį su Latvija, išvakarėse 15min siūlo pokalbį su G.Kullamae apie senus laikus „Žalgiryje“, draugais tapusius lietuvius ir dabartinę Estijos krepšinio kartą, kurioje vienas svarbiausių talentų yra ir jo sūnus Kristianas Kullamae.
– Gertai, esate pirmasis Kauno „Žalgirio“ legionierius per klubo istoriją. Kaip patekote į „Žalgirį“ 1993 metais?
– Po Europos čempionato Vokietijoje sulaukiau kvietimo, pasirašiau kontraktą ir gavau galimybę žaisti komandoje, kurią ir tada visi žinojo.
Tai buvo laikai, kai visos žvaigždės – Arvydas Sabonis, Rimas Kurtinaitis ir kiti išvyko žaisti į užsienį, o klube liko jaunesni: Gintaras Einikis, Darius Lukminas, Darius Maskoliūnas, Vaidas Jurgilas.
Po manęs sutartį pasirašė ir estas treneris Jaakas Salumetsas.
Pirmą kartą išvažiavau į užsienį, nors toks tai ir užsienis. Man svarbiausia buvo patirtis žaisti Lietuvoje, nes mes Estijoje laikome Lietuvą krepšinio šalimi.
– Ar galėčiau paklausti koks buvo pirmojo „Žalgirio“ legionieriaus atlyginimas?
– Nežinau kaip kiti, bet aš uždirbdavau apie porą tūkstančių eurų per mėnesį.
Bet pinigai nebuvo man svarbiausi. Man buvo 22-eji, o kai jauną žaidėją kviečia toks klubas kaip „Žalgiris“, šį žingsnį žengti lengva. Aišku, laikai buvo permainingi, niekas nežinojo, kas laukia ateityje.
Didelė motyvacija buvo žaisti turnyro, kuris dabar vadinasi Eurolyga, atrankoje. Mes žaidėme su Stambulo „Efes Pilsen“ (dabar – „Anadolu Efes“) dvejas rungtynes. Jei gerai pamenu, namie pralaimėjome 17 taškų, o Stambule laimėjome 15 taškų. Du taškai ir mes galėjome patekti į Eurolygą jau tada.
Tada mes iškritome į antrą pagal pajėgumą lygą ir ten žaidėme su Vitorijos „Taugres“ (dabar – „Baskonia“), kurioje tada žibėjo Velimiras Perasovičius. Irgi pralaimėjome ir iškritome iš Europos varžybų. Buvo didelis nusivylimas, nes labai norėjome žaisti tarptautinėje arenoje. Liko žaidimas Lietuvos čempionate ir dar kažkokiose varžybose su Rusijos komandomis.
Pats žaidžiau 1-2 pozicijose. Aš, Maskoliūnas, Tauras Stumbrys, Algirdas Brazys, Gintaras Staniulis dalinomės gynėjams skirtą laiką.
– Nors Estija stipresnė ekonomiškai, nors net ir futbole pasiekia geresnių rezultatų, Lietuvoje mes mėgstame pasišaipyti dėl estų lėtumą. Ar tada jums irgi tekdavo išgirsti tokių anekdotų?
– Taip, žinau, kad ir dabar tų anekdotų daug (juokiasi). Turime ir su latviais vieni kitiems skirtų juokų.
Aš suprantu juokus ir pats mėgstu juokauti, tad nei tada, nei dabar nekyla dėl to jokių problemų. Tai normalu, kaimynai turi mokėti pasijuokti vienas iš kito.
Niekada asmeniškai to nepriėmiau, o pats buvau susitelkęs į profesionalo karjerą, svajojau apie ją ir jaučiau, kad žaidžiant tokioje šalyje, kaip Lietuva, yra gera galimybė ir patirtis.
– Buvote vienas komandos lyderių – kodėl žaidėte „Žalgiryje“ tik vieną sezoną?
– Dabar galiu pasakyti, kad tai buvo klaida.
Po sezono tuometinis klubo prezidentas Vytautas Vaikšnoras ir sporto direktorius Ginas Rutkauskas, su kuriuo iki šiol palaikau gerą ryšį, kvietė mane likti. Vyko pokalbiai ir jie norėjo, kad tęsčiau karjerą „Žalgiryje“.
Suprasti akimirksniu
- Gerto Kullamae karjera1990-1993 Talino „Kalev“1993-1994 m. Kauno „Žalgiris“1994-1996 „Kalev“1996-1997 „Kamee“1998-2000 m. „Kalev“2000-2001 m. Ostendės „Telindus“2001-2002 m. „Hotronic“2002-2004 m. „Brose Basket“2004-2006 m. „Eiffel Towers“2006-2009 m. Tartu „Rock“
Bet aš buvau jaunas, neturėjau agento ar patarėjo. Kai „Žalgiris“ siūlė likti antram sezonui, Taline ėmė lipdyti stiprią komandą, buvo vizija surinkti stiprią sudėtį. Aš pasirašiau.
Dabar galvoju, kad prieš 26 metus suklydau. Jei buvo tokia galimybė – žaisti „Žalgiryje“ ir Europoje, reikėjo ją griebti. Jei kas man būtų pataręs, būčiau sutikęs likti Kaune. Nors pats ilgai svarsčiau, nusprendžiau grįžti namo. Tai buvo prastas žingsnis. Ne todėl, kad Taline buvo blogai, tiesiog „Žalgiris“ vėl žaidė Europoje, o man, jaunam žaidėjui, būtų naudingiau ten rungtyniauti.
– Tais pačiais metais per Europos čempionato atrankos rungtynes sužaidėte rezultatyviausią savo mačą Estijos rinktinėje, kai įmetėte 32 taškus į Lietuvos krepšį. Pamenate tą mačą?
– Kai žaidi su kaimynais, latviais are lietuviais, – visada prisimeni. Mes žaidėme Taline ir pralaimėjome tik dviem taškais. Sužaidėme geras rungtynes ir aš pats geriau sužaidžiau, nors Lietuvos rinktinėje tada žaidė ir pats Arvydas Sabonis.
Lietuva buvo labai stipri, žaidėjai labai stiprūs, bet mes turėjome šansą. Galiausiai Lietuva buvo stipresnė, nieko nepadarysi.
– Dar anksčiau jus yra treniravęs lietuvis Modestas Paulauskas, kai žaidėte TSRS jaunimo (iki 17 metų) rinktinėje. Kokie prisiminimai apie šią Lietuvos krepšinio legendą?
– Man tada buvo 16 metų, o kitiems po 17. Toje rinktinėje žaidė ir Artūras Karnišovas, mes buvome bendraamžiai. Laimėjome Europos jaunimo (iki 17 metų) pirmenybių bronzą.
M.Paulauskas mane treniravo gal pusantrų metų. Jis pakvietė mane ir A.Karnišovą į jaunimo rinktinę, nors mes abu buvome metais jaunesni už kitus. Jei yra galimybė, norėčiau dabar padėkoti Modestui Paulauskui, kad pakvietė į savo komandą, matė mane kaip perspektyvų žaidėją.
– Nors žaidėte „Žalgiryje“ tik vieną sezoną, jūsų pavardė paskui tapo populiari Lietuvoje ir buvo pavartojama tiesiog kaip estiškas žodis be aiškios prasmės. Ar girdėjote apie tai?
– Taip, taip (juokiasi), Buvo kažkoks televizijos šou (Radioshow), kuris išplatino mano pavardę. Man pasakojo apie tai.
Bet aš čia nieko dėtas.
– Ar liko ryšių su lietuviais?
– Ir taip, ir ne. Buvo laikai, kai pats žaidžiau paskutinius metus krepšinyje (2006 m.), o mano komandą Tartu „Rock“ treniravo Algirdas Brazys.
Jau sakiau, kad žaidžiant „Žalgiryje“ mes buvome bendraklubiai, Brazys buvo vienas vyresnių žaidėjų, bet jis man labai padėjo.
Kaune jis ir jo žmona pamatė jauną estą, atsidūrusį kitoje šalyje. Jie pakvietė mane į svečius, pavaišino cepelinais. Algirdas yra labai geras žmogus, o paskui jis buvo mano treneriu visą sezoną, kai mes laimėjome Estijos čempionatą, finale įveikę Talino „Kalev“.
Suprasti akimirksniu
- Trenerio karjera2009-2012 m. Tartu „Rock“ (asistentas)2012-2017 m. Tartu „Rock“ (treneris)2018-2019 m. Talino „Kalev“/TLU2019 m. „Tal tech“2020 m. Parnu „Sadam“ (asistentas)
Pamenu, kad kartą Kaune atsitiktinai sutikau Darių Lukminą, bet daugumos seniai nemačiau. Dabar gal bus proga išvystų Darių Maskoliūną, bet ar jis turės laiko pasikalbėti? Jis čia atvyko dirbti, o aš tik žiūrovas.
Vienintelis, su kuriuo reguliariai pasikalbu, yra Ginas Rutkauskas. Tada jis buvo vienas klubo vadovų, o prieš porą metų dirbo sporto direktoriumi Bambergo klube, kuriame žaidė ir mano sūnus. Būtent Ginas pakvietė Kristianą į Vokietiją, tad mes vis pasiskambindavome ir dabar dar kartais pasikalbame apie krepšinį. Jis – geras žmogus ir draugas.
– Kaip pasikeitė „Žalgiris“ nuo tų laikų jūsų akimis?
– Tai buvo visiškai kiti laikai. Po Nepriklausomybės nestabili ekonominė padėtis, pats klubas buvo garsus, bet ne toks stiprus ir solidus kaip dabar.
Dabar „Žalgiris“ kasmet tvirtėja kaip klubas. Arena, Eurolyga, biudžetas – tai didelis klubas ne tik Lietuvoje, bet ir Europoje.
Estams „Žalgiris“ yra išskirtinis klubas, nes vienintelis iš Baltijos šalių žaidžia aukščiausiame Europos lygyje. Daug estų palaiko „Žalgirį“, aš ir pats esu važiavęs į Kauną, pirkęs bilietus ir žiūrėjęs rungtynes. Mačiau visą atmosferą iš arti.
Man džiugu, kad keli Estijos krepšininkai taip pat gavo progą išbandyti save „Žalgiryje“.
Gerai man pažįstamas Siimas Sander-Vene jaunas išvyko į Kauną ir pradėjo ten profesionalo karjerą. Kerras Kriisa, žaidęs „Žalgirio“ jaunimo komandoje praėjusius metus. Mums estams tai labai gera patirtis. Jei jie žaidžia tokiame lygyje kaip „Žalgiris“, tai gerai visam Estijos krepšiniui.
– Ką patartumėte, jei kvietimą į „Žalgirį“ gautų jūsų sūnus Kristianas?
– Žinoma, tai būtų didelis žingsnis, čia man ypač jautru ne kaip treneriui, o kaip tėvui. Nežinau, kol kas tokių galimybių nebuvo, bet tikiuosi, kad ateityje jis pasieks tokį lygį, kad tai galėtų įvykti. Tam reikia daug treniruotis, nors jis ir yra tikras profesionalas, turintis didelių svajonių.
Jis jau žaidžia Estijos rinktinėje, tik šįkart nerungtyniaus, nes treniruojasi su komanda stovykloje Ispanijoje, Valensijoje. Su Estijos rinktinės treneriu sutarė, kad atvyks kitą sykį, dabar turi dirbti Ispanijoje.
Jei Kristianas žaistų,100 proc. būčiau arenoje penktadienį. Dabar dar svarstau, taip 50 prieš 50..
– Ar Kristianas Kullamae taps geresnis žaidėjas už Gertą Kullamae?
– Jis jau dabar geresnis! Tikiuosi, kad liks sveikas, aš labai tikiuosi, kad tie metai įdirbio suteiks jam visas galimybes žaisti geriau nei man (juokiasi).
– Kaip vertinate Estijos krepšinio perspektyvas, lyginant su Lietuva ar Latvija?
– Mums sunkiau. Vis dėlto, Lietuvoje krepšinis yra svarbiausia sporto šaka, ji labiau remiama ir Vyriausybės. Estijoje apskritai mažiau žmonių (1,3 mln.), o požiūris toks, tarsi norėtume palaikyti kažkokį lygį įvairiose sporto šakose. Estijoje yra populiarios daugiau sporto šakų.
Turint tik milijoną gyventojų sunku būti labai stipriam komandiniame sporte. Jei išauga perspektyvių žaidėjų, jie anksti išvažiuoja į stipresnį klubą, kur stipresnė sistema. Vietoje sunku egzistuoti profesionaliai lygai, nes trūksta aukšto lygio žaidėjų. Bet tai, kad žaidėjai išvažiuoja, nėra blogai, ypač jei jiems nestinga motyvacijos dirbti savarankiškai.
Jei gera konkurencija, geri treneriai, – tai naudinga jiems patiems.
Man, kaip krepšinio sirgaliui svarbiausia, kad būtų 10-12 gerų žaidėjų, kurie galėtų atstovauti Estijos rinktinei ir ši galėtų kovoti dėl patekimo į Europos pirmenybes ir jose.
– Kaip manote, kodėl pastaraisiais metais taip išaugo Latvijos krepšinio talentų skaičius, kuriuo latviai jau lenkia net Lietuvą?
– Aš kartais pasikalbu su buvusiais bendražygiais latviais, bet vieną atsakymą sunku rasti. Ar tai, kad ten dar liko sporto mokyklų, ar jie kitaip ruošia vaikus? Aš tiesiog džiaugiuosi už latvius. Buvo metai, kai tik Lietuva turėjo daug talentų ir mes palaikėme ją per svarbiausias pirmenybes, bet atėjo laikas, kai ir Latvija turi daug gerų žaidėjų NBA ir Eurolygoje. Laukiu, kad daugiau talentų išaugs ir Estijoje.
Tačiau taip, jei dabar Latvija surinktų visus geriausius žaidėjus, komanda būtų labai labai stipri. Gal net nugalėtų Lietuvą, kaip manote?
– Jau nebūtų ramu.
– Aš tikiuosi, kad ir Estija turės grupę žaidėjų, kurie rungtyniautų aukštame lygyje.
– Ar matote tokį Estijos krepšininką, kuris galėtų tapti antruoju estu NBA po M.Muurseppo?
– Yra keli talentai, bet dar sunku pasakyti. Konkurencija didelė, patekti į NBA reikia, jog daug dalykų sutaptų: pats būtum talentingas, darbštus, šalia būtų tinkamas agentas, susidomėtų tinkamas klubas. Tikiuosi, kad turėsime žaidėją NBA, bet kada – negaliu pasakyti.
– Šis turnyras Taline vyks po po daugiau nei keturių mėnesių pertraukos krepšinyje. Ar sutiktumėte su Estijos rinktinės trenerio Jukka Toijala nuomone, kad po karantino viskas yra įmanoma – jis sakė, kad estai gali įveikti Lietuvą 30 taškų, bet gali ir lietuviai sutriuškinti estus 50 taškų?
– Aš rungtynių laukiu kaip krepšinio mylėtojas. Man įdomu pasižiūrėti į naujus žaidėjus, įdomu atrodys krepšininkai po tokios ilgos pertraukos be varžybų.
Manau, kad Lietuvos, Latvijos ir Estijos rinktinėse yra tokių krepšininkų, kurių sirgaliai žaidžiančių nėra matę arba matę retai. Daug naujų žaidėjų, tad įdomu.
Žinau, kad Lietuvos rinktinėje irgi bus tokių jaunų krepšininkų, kurių dar nesu matęs.
Suprasti akimirksniu
- Lietuvos rinktinės sudėtis turnyrui Taline:
- Gynėjai: Mantas Kalnietis (Krasnodaro „Lokomotiv“), Lukas Lekavičius (Kauno „Žalgiris“), Rokas Jokubaitis („Žalgiris“), Marius Grigonis („Žalgiris“), Tomas Dimša („Žalgiris“);
- Puolėjai: Edgaras Ulanovas (Stambulo „Fenerbahče“), Arnas Butkevičius (Vilniaus „Rytas“), Tadas Sedekerskis („Baskonia“), Eimantas Bendžius (Sasario „Dinamo“);
- Vidurio puolėjai: Laurynas Birutis („Monbus Obradoiro”), Marekas Blaževičius („Žalgiris“).
Ir atmosfera bus neįprasta, nes į rungtynes bus įleidžiama ne daugiau 1500 žiūrovų dėl koronaviruso taisyklių.
Nors tai draugiškas turnyras, žaidžiant su kaimynais galvoji tik apie pergalę, nes kaimyną įveikti visada maloniau (juokiasi). Bus įdomu žiūrėti, tikiuosi, kad visos komandos kausis iš širdies. Juk tai ir įdomiausia žiūrovams.
