2018 12 03

Pirmieji Lietuvos rinktinės kartai: debiutantų pasirodymas ir pabėgimas nuo chaoso

Per keletą dienų pamatėme dvi labai skirtingas Lietuvos krepšinio rinktines. Pabėgusi nuo chaoso Italijoje, nacionalinė komanda nepaliko vilčių Kroatijai ir priartėjo prie pasaulio čempionato atrankos finišo. Ryškių atspalvių per šią rinktinės savaitę nebuvo daug, bet 24sek įstrigo keli esminiai akcentai.
Mantas Kalnietis
Mantas Kalnietis / Josvydo Elinsko / 15min nuotr.

Galima rašyti, kokios tai fantastiškos rungtynės laukė Vilniaus krepšinio sirgalių, bet žiūrovo neapgausi. Jam užteko atsiversti komandų sudėtis.

Marškinėlių su užrašu „Hrvatska“ sekmadienį Vilniuje nevilkėjo nė vienas krepšininkas, kuris gynė Kroatijos garbę 2017-ųjų Europos čempionate.

Dario Šaričius, Bojanas Bogdanovičius, Ante Žižičius, Ivica Zubacas, Mario Hezonja, Krunoslavas Simonas, Domantas Sabonis, Jonas Valančiūnas, Artūras Gudaitis, Mindaugas Kuzminskas, Paulius Jankūnas, Edgaras Ulanovas, Marius Grigonis, Artūras Milaknis ir kiti liko Lietuvos ir Kroatijos mūšio paraštėse.

Dėl FIBA ir Eurolygos karo šiame rinktinių mūšyje kovėsi Europos taurės ir FIBA Čempionų lygos krepšininkai. Žiūrovų susirinko maždaug tiek, kiek renkasi į pirmą „Siemens“ arenos aukštą per „Ryto“ rungtynes Europos taurės turnyre.

Tad situacija gan logiška.

Lietuvos rinktinė nebėra tas vardas, dėl kurio sirgaliai dar likus savaitei iki rungtynių išpirktų visus bilietus.

Taip nebuvo ir tada, kai nacionalinė komanda vasaromis su geriausiais savo krepšininkais žaisdavo draugiškas rungtynes pakeliui į tarptautinius turnyrus.

Naivu tikėtis kažko kito, kai su neaiškaus pajėgumo varžovais žaidžia ne pirmo kalibro Lietuvos komanda.

D.Adomaičiui ir kitiems krepšinio „moksliukams“, be abejo, įdomu patikrinti Martino Gebeno galimybes šalia Manto Kalniečio, Jono Mačiulio, Renaldo Seibučio ir kitų.

Bet krepšinio „moksliukų“ Lietuvoje nėra tiek daug. Sirgalius čia masina ne įdomių krepšininkų patikrinimas, o pergalės ir didžiausi krepšinio vardai.

D.Adomaitis: „Jūs formuojate nuomonę tiems žiūrovams, ar jiems ateiti ar ne. Jūs parašote, kad rinktinei nesvarbios rungtynės. Negali būti rinktinėje nesvarbių rungtynių. Prieš kitą langą bus svarbus revanšas prieš Italiją. Parašykite.“

Kuo šiame kontekste ypatingas „Žalgiris“ ir „Žalgirio“ arena, į kurią kas savaitę-dvi plūsta po 15 tūkstančių sirgalių?

Pirmiausia, „Žalgirio“ arenos žiūrovas gauna aukščiausio lygio Europos krepšinį, ko šioje atrankoje negali pasiūlyti FIBA. Jis palaiko stipriausią Lietuvos komandą. Į Kauną atvyksta garsiausi krepšinio klubai visame žemyne su ryškiausiomis žvaigždėmis. „Žalgiris“ kuria aukščiausio lygio šou, kuriam Europoje prilygsta vos keli klubai.

Į šį žiūrovui patrauklų paketą įeina prestižas, pergalės, renginio pateikimas ir didžiulis įdirbis, kurį tokie klubai kaip „Žalgiris“ konstruoja metų metus. Tai yra tęstinumas, kurį sunku sukurti rinktinei, kuri skirtingose arenose su savo rungtynėmis išdygsta kartą per kelis mėnesius.

Klaidinga manyti, kad renginio sėkmė priklauso nuo jo pateikimo žiniasklaidoje.

Žurnalistai gali rašyti kiek nori, bet jeigu „Žalgirio“ rungtynių straipsniai yra mažiausiai dvigubai skaitomesni nei Lietuvos rinktinės, straipsnių kiekybė neatves į tribūnas dar daugiau žiūrovų.

Žiniasklaida seka paskui renginio patrauklumą ir įdomumą žiūrovui, o ne atvirkščiai.

Jeigu į „Siemens“ areną sekmadienį susirinko per mažai žmonių, gal tuomet reikėjo padaryti išvadas po paskutinio FIBA lango, kai vilniečiai kukliai lankė rinktinės dvikovas su Latvija ir Nyderlandais, bei nacionalinę komandą parodyti kitam miestui?

Rinktinės išvados

Gan kokybišką turinį sekmadienį žiūrovams pateikė Lietuvos rinktinė, ko negalima pasakyti apie kroatus.

Atrodo, Dainiaus Adomaičio komanda padarė išvadas po chaotiškų pirmųjų rungtynių Italijoje ir buvo gerokai drausmingesnė.

Josvydo Elinsko / 15min nuotr./Krepšinio klasika Vilniuje: Lietuva – Kroatija
Josvydo Elinsko / 15min nuotr./Krepšinio klasika Vilniuje: Lietuva – Kroatija

Pirmiausia, lietuviai pasimokė iš brangių klaidų saugant savo baudos aikštelę. Neatsakingai neatsitvėrę šoklių italų, lietuviai Brešos arenos šeimininkams puolime leido sugriebti net 18 kamuolių. Pora jų virto brangiais taškais ketvirtajame kėlinyje.

Nors antraisiais šansais italai surinko tik 8 taškus ir tragiški skaičiai kaunantis dėl kamuolių nebuvo tokie skausmingi, Lietuvos rinktinė turėjo gintis maždaug 15 atakų daugiau nei italai. Pakartotinos italų atakos vargino Lietuvos komandą ir fiziškai, ir psichologiškai.

Tuo tarpu Vilniuje Kroatija kartojo jau tik 7 išpuolius.

Lietuvos rinktinė Brešoje taip pat prarado 15 kamuolių, kai italai – tik 6.

Rinktinės žaidimas Šiaurės Italijoje buvo išties chaotiškas.

Keli kamuoliai tiesiog sprūdo iš rankų, keli buvo metami komandos draugams į ugnį, o keli buvo perimti bandant įvesti juos aukštaūgiams.

Pasiteisino Italijos rinktinės taktika gintis agresyviai ir keistis dengiamaisiais. Atletiški italai paliko mažai erdvių lietuviams lengvai rinkti taškus, o kai nacionalinės komandos jėga sutelkta ties perimetru, po krepšiu tiesiog trūko techniškesnių krepšininkų, kurie galėtų užtikrintai užbaigti atakas nugara į krepšį.

Tiek mažai taškų – 65, lietuviai pasaulio čempionato atrankoje dar nebuvo įmetę.

Rinktinė Italijoje paliko labai slogų įspūdį abiejose aikštės pusėse. Šiurkščiai klydo net ir labiausiai patyrę krepšininkai – tiek puolime, tiek gynyboje juodų momentų turėjo Jonas Mačiulis, geriau susigynęs yra ir Renaldas Seibutis, keliskart už galvos dėl savo veiksmų griebėsi ir Mantas Kalnietis.

Keisčiausia, kad lietuviai net ir su tokiu žaidimu išliko kovoje iki paskutinių minučių. Bet pirmasis pralaimėjimas Italijoje buvo tikrai pelnytas.

J grupė Komanda Rungt. Perg. Pral.
1. Lietuva 10 9 1
2. Italija 10 7 3
3. Lenkija 10 6 4
4. Vengrija 10 5 5
5. Kroatija 10 4 6
6. Nyderlandai 10 3 7

Daug nesusikalbėjimo ir klaidų gynyboje pastūmėjo rinktinės trenerių štabą imtis kardinalių permainų. Su kroatais į aikštę buvo mestas pakoreguotas starto penketas su Martinu Gebenu bei Arnu Butkevičiumi.

Pastarasis, beje, Italijoje buvo išleistas į aikštę tik antroje mačo pusėje. O be reikalo.

Būtent tvirtesnės gynybos Brešoje ypač ir trūko Lietuvos krepšininkams, kurie buvo pažeidžiami ir italų greituose išpuoliuose, ir du prieš du, ir išvedant snaiperius prie tritaškio linijos. A.Butkevičiaus išėjimas po pertraukos Lietuvai atnešė 10 taškų daugiau nei italams.

Josvydo Elinsko / 15min nuotr./Arnas Butkevičius
Josvydo Elinsko / 15min nuotr./Arnas Butkevičius

Beje, per pirmus du kėlinius Lietuva italams leido įmesti 42 taškus, kai po pertraukos – jau tik 28. Kita vertus, Lietuvos rinktinė byrėjo per visus galus, o italai galėjo gerokai skaudžiau nubausti Lietuvą.

Su Kroatija išvydome jau solidesnę Lietuvos komandą, kuri išgyvendino didžiąją dalį pralaimėjimo Italijoje priežasčių ir kukliai kroatų rinktinei nesuteikė daug progų pagalvoti apie pergalę.

Tai buvo gan meistriškai į kišenę įsidėtas rinktinės taškas.

Kai nuspėti metų Lietuvos krepšininko laureatą buvo gan nesudėtinga, išrinkti šio FIBA lango rinktinės MVP sunku.

Nebuvo nė vieno žaidėjo, kuris būtų sužaidęs be mažesnių ar didesnių klaidų abiejuose mačuose.

Arčiausiai tobulumo, ko gero, buvo Mantas Kalnietis (vid. 11,5 tšk., 10/14 met., 6,5 perd., 3,5 kl., 14,5 naud.), bet jis ir pats gerai supranta, kad galėjo dar solidžiau vadovauti komandai.

Josvydo Elinsko / 15min nuotr./Mantas Kalnietis
Josvydo Elinsko / 15min nuotr./Mantas Kalnietis

Tiesa, sunku tikėtis pamatyti labai solidų žaidimą, kai 12 žaidėjų iš skirtingų komandų susirenka rungtynėms po trijų bendrų treniruočių.

Svarbiausia, kad jo jau ko, o energijos šiems vyrams netrūko.

Dėl kamuolio jie tėškėsi ant parketo, šoko į krūvą fotografų, skrido į tribūnas.

Labai teigiamai tą energija išnaudojo Martynas Echodas, Vilniuje dvigubu dubliu (12 tšk., 10 kam.) reabilitavęsis po blankaus mačo Italijoje. Tie keli sėkmingi epizodai įpūtė jaunajam aukštaūgiui pasitikėjimo. O savimi pasitikintis Martynas yra visai kitas žaidėjas.

Beje, jo dubleris Martinas Gebenas paliko visai neblogą įspūdį.

24-erių rinktinės debiutantas savo 2,5 taško ir 1,5 atkovoto kamuolio vidurkiu neturėjo šansų pretenduoti į FIBA lango MVP, bet puolime jis neblogai skaitė žaidimą, atliko net vid. 2,5 rezultatyvaus perdavimo bei surinko didžiausią +/ – rodiklį visoje rinktinėje (+22 per abu susitikimus).

Kad taptų patikimesniu vidurio puolėju, M.Gebenui dar reikia pagerinti gynybą du prieš du. Ir, be abejo, laiko įgyti aukšto lygio krepšinio patirties, kuri padės geriau skaityti gynybą.

Ray Vysniauskas/Martinas Gebenas
Ray Vysniauskas/Martinas Gebenas

Ketvirtajame kėlinyje su kroatais išleistas Gytis Masiulis žaidė per mažai (2 tšk., 6,5 min.), kad būtų galima adekvačiau vertinti jo debiutą rinktinėje.

Šis langas Lietuvos rinktinei buvo žvarbokas kaip lietuviškas oras pastarąjį savaitgalį.

Bet pasakiško grožio čia tikėtis ir nereikėjo. Svarbiausias Lietuvos tikslas – pergalės, kurios tvirtina mūsiškių pozicijas pirmoje J grupės vietoje.

Daug rinktinių šiame lange susidūrė su rimtomis problemomis. Pasaulio čempionate nematysime tokių komandų kaip Slovėnija, ko gero, nebus ir kroatų NBA žvaigždyno, vargsta net ir serbai.

Rezultatu 9-1 gali pasidžiaugti tik kelios pasaulio čempionato atrankos Europos zonos valstybės. Bet D.Adomaitis suvaldo Lietuvos rinktinę kad ir kokią ją surinktų net ir labiausiai chaotiškomis sąlygomis.

Nacionalinė komanda po truputį artėja prie rungtynių ruožo, dėl kurio svarbos kelti klausimų nebereikės. Mes pasiilgome tokių rinktinės kovų, bet laukti liko nebe daug.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Pasisemti ilgaamžiškumo – į SPA VILNIUS
Akiratyje – žiniasklaida: ką veiks žurnalistai, kai tekstus rašys „Chat GPT“?
Reklama
Išmanesnis apšvietimas namuose su JUNG DALI-2
Reklama
„Assorti“ asortimento vadovė G.Azguridienė: ieškantiems, kuo nustebinti Kalėdoms, turime ir dovanų, ir idėjų