Planas B
Atkabindamas Adą Juškevičių treneris Dainius Adomaitis iškart perspėjo žaidėją, kad išliktų budrus.
Gerai, kad 28-erių gynėjas toli neišvyko – šeštadienį ketino pradėti pasiruošimą sezonui Panevėžio „Lietkabelyje“.
Aišku, dabar A.Juškevičiaus psichologinė būklė turėtų būti labai įdomi, nes žmogus jau susitaikė su mintimi, kad Europos pirmenybėse nežais, bet staiga vėl turėjo susikrauti Lietuvos rinktinės sportinį krepšį ir ruoštis kelionei atgal į Kauną.
Kita vertus, A.Juškevičiui tai nėra nepažįstama situacija. 2014-aisiais jis buvo dar labiau priblokštas, kai, sėdėdamas ant atsarginių suolo Kroatijoje ir žinodamas, kad nebuvo įtrauktas į dvyliktuką, savo akimis išvydo, kaip Mantas Kalnietis išsinarino petį atsitrenkęs į Ante Tomičių.
Kaip tada Adui susiklostė pasaulio pirmenybės? Jis ilgą laiką buvo taikliausias viso pasaulio čempionato snaiperis ir rinko 8,2 taško.
Tiesa, tada A.Juškevičius nebūtinai visada tiesiogiai pavadavo M.Kalnietį. Treneris Jonas Kazlauskas dažnai stūmė krepšininką į atakuojančio gynėjo poziciją, o kamuolį patikėdavo įžaisti Renaldui Seibučiui.
Ispanijoje A.Juškevičius pataikė net 13 tritaškių iš 27, o mačuose su Pietų Korėja, JAV ir Prancūzija rinko solidžius 20, 12 ir 14 taškų.
„Tada viskas prasidėjo nuo gerų rungtynių. Gerai sužaidžiau pirmąsias rungtynes, įgavau pasitikėjimo. Jis augo su kitomis geresnėmis rungtynėmis.
Kai yra pasitikėjimas, viskas išeina geriau – priimi geresnius sprendimus ir žaidi taip, kaip moki“, – apie savo mentalitetą, kuriuo tada pasitiko didžiulį iššūkį, 24sek pasakojo A.Juškevičius.
Tokio gynėjo šaltakraujiškumo labai reikėtų ir Tel Avive bei Stambule. O pavyzdys, kad Lietuvos rinktinė sugebėjo prasibrauti į pasaulio čempionato stipriausiųjų ketvertą žaisdama be pagrindinio įžaidėjo, įrodo, kad laidoti Lietuvos rinktinę po Luko Lekavičiaus netekties – nevalia.
Eksperimentas
Dainiaus Adomaičio eksperimentas į aikštę vietoj traumuoto Luko Lekavičiaus mesti Marių Grigonį tada Šiauliuose atrodė kaip nekaltas testas.
Nors 198 cm ūgio krepšininkas gali žaisti net lengvojo krašto puolėjo pozicijoje, įžaidėjo pareigos jam niekada nebuvo svetimos.
Kamuolį į rankas atsakingais momentais M.Grigonis čiupdavo ir „Žalgirio“ dublerių, ir Lietuvos jaunimo rinktinės laikais.
Berlyno ALBA atstovas turi įgūdžių žaisti kaip atakų organizatorius. Jis labai gerai mato aikštę, o tai įrodė iškišdamas 4 rezultatyvius perdavimus rungtynėse su Rumunija bei gražiai skirstydamas kamuolį mače su Islandija.
Įdomus sutapimas – per trejas rungtynes M.Grigonis buvo daugiausia rezultatyvių perdavimų paskirstęs rinktinės žaidėjas po M.Kalniečio (vid. 2,6).
„Gerai vertinu jo pasirodymą. Atrodė užtikrintai. Geri sprendimai. Geri perdavimai. Komandos valdymas gan neblogas“, – jo vadovavimą žaidimui pagyrė D.Adomaitis.
M.Grigoniui labai artimos du prieš du situacijos, kuriose jis arba įtraukia į ataką komandos draugą, arba pats gali užbaigti išpuolį metimu iš distancijos.
Jis taip pat tampa rimtu ginklu gynyboje. Marius ir šiaip garsėja gerais gynybiniais sugebėjimais, o jo 198 centimetrai būtų nemažas iššūkis žemesniems varžovų krepšininkams.
Kita vertus, M.Grigonis visą pasiruošimą pratinosi būti antruoju numeriu ir įžaidėjo pareigose rungtyniavo labai seniai. Kai pačiam po čiurnos traumos dar reikia spėti įgyti geresnę fizinę formą, Mariui tiesioginis persiorientavimas į naujas pareigas būtų per greitas ir sudėtingas.
Tačiau akivaizdu, kad D.Adomaičiui iš 23-ejų krepšininko pagalbos šioje pozicijoje reikės. Bent kelioms minutėms.
Nedingęs įgūdis
Dar prieš Lietuvos rinktinės stovyklą Martynas Gecevičius buvo įvardijamas kaip labai stiprus kandidatas dėl didžiulio pranašumo atakuojančio gynėjo pozicijoje – aikštės matymo ir gebėjimo žaisti du prieš du.
Niekur nepradingusį įgūdį kurti žaidimą per pikenrolą jis pademonstravo ir pirmosiose draugiškose rungtynėse, solidžiai kaip įžaidėjas skirstydamas kamuolį aukštaūgiams.
29-erių krepšininkas taip pat puikiai regi atsilaisvinusius komandos draugus ir savo staigiu perdavimu gali „supjaustyti“ priešininkų gynybą.
M.Gecevičius dažnai imdavosi įžaidėjo vaidmens dar prieš dvejus metus Vilniaus „Lietuvos ryte“. Pavyzdžiui, 2014–2015 metų sezoną Europos taurėje snaiperis atlikdavo 4,5 rezultatyvaus perdavimo.
Akivaizdu, kad D.Adomaitis kartais galės pabandyti M.Gecevičių įžaidėjo pareigose, todėl Marčius turi būti pasiruošęs žaisti ir kitu amplua.
Ruoškis, Mantai
L.Lekavičiaus figūra Lietuvos rinktinėje garantavo galimybę keisti žaidimo dinamiką ir ramybę M.Kalniečiui gaudant kvapą ant atsarginių suolo.
Tačiau Mantui vėl teks prisiimti didžiausią krūvį aikštėje.
Statistiškai M.Kalnietis buvo daugiausia rungtyniaujantis Lietuvos rinktinės narys 2013 bei 2015 metų Europos čempionatuose ir 2016-ųjų olimpinėse žaidynėse – vidutiniškai net 32,9 minutės.
Toks, ko gero, būtų ir 2014-aisiais, jei ne tas nelemtas petys.
Šiemet nacionalinės komandos kapitono vėl laukia ilgos minutės ant parketo.
