Tai yra antroji Kauno „Žalgirio“ (18-2) pergalė šį sezoną prieš Vilniaus „Rytą“ (16-3), po kurios Andrea Trinchieri auklėtiniai žengė svarbų žingsnį užsitikrinant namų aikštelės pranašumą „Betsafe-LKL“ čempionato atkrintamosiose varžybose.
Spaudos konferenciją „Ryto“ strategas Giedrius Žibėnas pradėjo itališkai pasveikindamas „Žalgirio“ trenerį A.Trinchieri su pergale.
„Mes turėjome būti kietesni, kai turėjome 10 ar 7 taškų persvarą. Kažkur leidome „Žalgiriui“ pelnyti pigesnius taškus, kažkur nustojome žaisti. Su visa pagarba „Žalgiriui“, kuris žaidė geras rungtynes ir turėjo gerą palaikymą, šiandien mes pergalės nusipelnėme labiau, turint omenyje visas aplinkybes, kurios buvo šiose rungtynėse“, – sakė G.Žibėnas.
Traumuotų žaidėjų situaciją paslaptyje laikęs „Rytas“ galiausiai kortas atskleidė likus valandai iki rungtynių – sekmadienio derbyje dėl traumų žaisti negalėjo RJ Cole'as ir Margiris Normantas, tuo metu puolėją Gytį Masiulį iš rikiuotės išėmė liga.
Vilniaus komandos starto penkete atsidūrė dar vakar NKL čempionate žaidęs 17-metis Gantas Križanauskas. Per pirmąsias tris minutes „Ryto“ talentas pasižymėjo pora solidžių epizodų gynyboje, tačiau patirties neturintis gynėjas iš viso per 6 minutes susirinko 5 asmenines pražangas ir pasirodymą baigė dar trečiajame kėlinyje.
Neskaičiuojant epizodiškai rungtyniavusių Oskaro Pleikio (8 min.) ir G.Križanausko (6 min.), sostinės komandos treneris Giedrius Žibėnas naudojo septynių žaidėjų rotaciją, kai „Žalgirio“ vairininkas Andrea Trinchieri vien per pirmąjį kėlinį išnaudojo vienuolika auklėtinių, kurių sąraše sekmadienį nebuvo susirgusio Kevarriuso Hayeso ir Karolio Lukošiūno.
Nuo KMT finalo ketverto dėl traumos nerungtyniavęs Marcusas Fosteris į aikštelę žengė 4-ąją susitikimo minutę, o vos po poros minučių „Ryto“ lyderis susiėmė už lūpos, kurią praskėlė dvitaškį su pražanga pelnęs „Žalgirio“ aukštaūgis Rolandas Šmitas. Dar po poros akimirkų taip nė vieno metimo pirmajame ketvirtyje neišmetęs amerikietis sėdosi ant suolo dėl dviejų asmeninių pražangų.
Galingas Martyno Echodo dėjimas paženklino puikų puolimą demonstravusio „Ryto“ spurtą 14:4, suteikusį vilniečiams pranašumą 48:41. Vis dėlto per likusias pustrečios minutės iki ilgosios pertraukos 10 taškų be atsako įmetė „Žalgiris“.
Išpešiota gynėjų grandis G.Žibėną netradicinėse pozicijose privertė išbandyti Luką Ulecką ir Gytį Radzevičių.
Dar vienas galingas M.Echodo dėjimas trečiojo kėlinio pabaigoje pirmą kartą suteikė „Rytui“ dviženklį pranašumą (72:62), kurį permainingame mače „Žalgiris“ persvėrė ketvirtojo ketvirčio viduryje po dviejų taiklių Luko Lekavičiaus baudų metimų.
Arno Veličkos metimai dvikovos metu traukė svečius iš Vilniaus į priekį, tačiau įžaidėjo taikiklis užsikirto lemiamoje rungtynių atkarpoje. „Rytui“ gyvybę ir viltį palaikė laimėta kova dėl atšokusių kamuolių 38-26.
Prasidėjus priešpaskutinei derbio minutei švieslentė skelbė lygų rezultatą 88:88. Lukas Uleckas realizavo baudų metimus, vėliau pridėjo dvitaškį nuo lentos, o „Rytas“, likus 30 sekundžių iki mačo pabaigos, padidino Vilniaus ekipos pranašumą iki 94:91.
Vis dėlto per likusį laiką „Žalgiris“ sukūrė stebuklą. Keenanas Evansas pelnė dvitaškį, Marcusas Fosteris prarado kamuolį ir „Žalgirio“ lyderis įmetė dar vieną dvitaškį. „Ryto“ žvaigždė galėjo išgelbėti komandą, tačiau prasižengė puldamas varžovų krepšį ir vilniečiai krito 94:97.
– Kaip paskutinės rungtynių akimirkos atrodė jūsų akimis?
– Nemanau, kad „Žalgiriui“ reikia kažkieno pagalbos laimėti rungtynes. Tiesiog.
– Pergalę išleidote iš rankų, bet tikriausiai didžiausias apmaudas yra dėl to, jog dvikovos pabaigoje jau buvote išnaudojęs minutės pertraukėles?
– Jų reikėjo anksčiau. Kartais taip atsitinka. Norėjosi jų turėti daugiau, bet ką padarysi. Taip, jų neturėjau, bet ką daryti?
– Po šių rungtynių matote daugiau pozityvo ar negatyvo dėl nepasiimto taško?
– Kad nepasiėmėme taško, tai yra didžiulis negatyvas, nes tikrai jautėme, kad šiandien galime. Žaidėjai tikrai buvo to nusipelnę. Niekas nieko nekaltina dėl vienos kažkokios klaidos paskutinę ataką ar vieno švilpuko, ar dar kažko. Nenorime badytis pirštais, bet kai turėjome +10, turėjome būti kitokie. Jeigu norime laimėti Kaune prieš „Žalgirį“, turime būti geresni ne 1 ar 2, o gal 10 taškų. Ką aš turiu omenyje, tai turėjome šansą kontroliuoti rungtynes kažkiek kitokiu būdu.
– Ar galime sakyti, kad rungtynių pabaigoje pritrūkote jėgų?
– Turbūt, turbūt. Galbūt tos kelios klaidos ir atsirado iš nuovargio. Reikės peržiūrėti rungtynes. Bet aš visada esu tos nuomonės, kad jei žaidi geroje salėje prie geros atmosferos, adrenalinas numuša visą nuovargį ir smulkius skausmus, kuriuos žaidėjai jaučia. Tai nėra pasiteisinimas. Mes dabar nedejuosime, kad šiandien kažko čia neturėjome ar kažkas pavargo lemiamu momentu.
– Sugrįžęs Arnas Velička pelnė 18 taškų ir atliko 9 rezultatyvius perdavimus. Kuriose situacijose šis įžaidėjas labiausiai kilstelėjo ekipą, o kuriose - ne?
– Viskas su Arnu yra gerai, norėtųsi, kad jis tobulėtų dar greičiau. Vienu metu žaidėme statiškai, tad buvome priversti su Arnu žaisti vienas prieš vieną, ko nelabai norime. Paskutinių sekundžių tritaškis metimas per varžovų aukštaūgių rankas nėra tai, ko mes norime. Tai diktavo žaidėjo nuovargis. Arnui buvo sunku šiandien, nes jį varžovai spaudė per visą aikštelę. „Žalgiris“ tikriausiai žinojo dar prieš rungtynes, kad šiandien versimės be gynėjų linijos. Turime ten netekčių. Arnas su tuo puikiai susitvarkė. Žinoma, mes, kaip treneriai, galime sakyti, kad jis kažkur perlaiko kamuolį, kažkur galėtų dar labiau įtraukti į žaidimą komandos draugus, bet pagal rezultatyvius perdavimus jis yra geriausias mūsų komandoje. Nėra kuo skųstis. Mes džiaugiamės, kad jis yra su mumis. Tai – lietuvis, kuris geba užsibaigti atakas pats ir kuris geba daryti skirtumą rungtynėse, o tai yra labai svarbu.
– Kokia komandoje yra emocinė būsena po nenusisekusio KMT?
– Prastai. Po KMT – prastai, po mačo su Utena – gerai, o šiandien vėl prastai. Toks yra krepšinis. Nėra tokių komandų, kurios viską laimėtų. Pasakykite bent vieną tokią komandą. Bus pralaimėjimų, bus skambesnių pergalių. Visos komandos ir visi varžovai ruošiasi, dirba, tad nėra fiasko gerose rungtynėse nusileisti geram varžovui, ką visi mėgsta rašinėti. Tiesiog reaguojame taip, kaip ir visos komandos. Niekas nesidžiaugia pralaimėjimais, o mes stengiamės džiaugtis pergalėmis ir norime tobulėti kiekvieną dieną. Dabar turime daug laiko treniruotėms, tad tą ir darome bandydami pasiruošti rungtynėms. Mes neturime pasiteisinimų, tiesiog reikia daugiau sveikų žaidėjų rungtynėse.
– Kas „Žalgirio“ žaidime labiausiai pasikeitė prie Andrea Trinchieri?
– Labai didelis akcentas buvo pokyčiai. Ką pirmiausia įnešė treneris A.Trinchieri, tai greitesnį žaidimą. Jie atakuoja anksčiau, iš pirmų 8 sekundžių, tad labai svarbu stabdyti kamuolį. Jie yra labai pavojingi, jie labai atakuoja vertikaliai. Dar yra išreikštas didesnis vaidmuo Brady Manekui, kuris atakuoja po kiekvienos minutės pertraukėlės, arba Laurynui Biručiui, kuriam sukuriamos kur kas geresnės progos. Jiems duotas žymiai didesnis pasitikėjimas.
Bet kaip ir minėjau prieš rungtynes, daug kas „Žalgirio“ žaidime pasilikę labai panašiai, kaip buvo ir prie Kazio. Tarkime, lemiamose akimirkose su Edgaru Ulanovu žaidžiama baudos aikštelėje, arba su Rolandu Šmitu bandoma išplėsti aikštelę, kaip ir būdavo anksčiau. Dar kitas dalykas – antroje mačo pusėje „Žalgiris“ nori keistis ginamaisiais, kaip ir anksčiau. Panašumų yra daug. Galime daug diskutuoti, bet mes esame tokia šalis, kuri viską vertina iš emocijų ir vertinant kažkokiais gandais. Gerą emociją visada turi ta komanda, kuri laimi, o kuri pralaimi – apimta blogų emocijų. Taip pas mus jau yra. Kartais norėtųsi didesnės analizės.