Giedrius Žibėnas dar rėkė, kad žaidėjai prasižengtų likus žaisti pusei minutės, bet auklėtiniai nelabai ir girdėjo, o netrukus ir jis turėjo nurimti ir paspausti ranką Kaziui Maksvyčiui ir visiems iki vieno žalgiriečio, o tada iš eilės apkabino visus savo kovingus žaidėjus.
Vilniaus „Rytas“ su savo aistruoliais nuspalvino LKL finalą, bet Kaune šeimininkais liko „Žalgirio“ krepšininkai, laimėję lemiamą LKL finalo mačą 97:87 ir seriją iki trijų pergalių 3-2.
Čempionų titulą gynęs „Rytas“ turėjo tenkintis 16 kartą pelnytu LKL sidabru, kuris per lygos uždarymo vakarą sekmadienį antrą kartą atkeliaus ir pas G.Žibėną bei jo vyrus.
Nuo tada, kai 2020–2021 m. sezoną G.Žibėnas pradėjo Donaldo Kairio asistento pareigose, iš Kauno kilusio krepšinio specialisto kelias buvo vingiuotas, bet LKL finale birželį jis darkart įrodė, kad klubo vadovai juo pasitikėjo ne be reikalo prieš pustrečių metų.
2021 metų sausį G.Žibėnas pakeitė D.Kairį vyr. trenerio poste ir greitai rado būdų pagydyti tuomet pašlijusią ekipos sveikatą.
„Rytas“ finišavo antrojoje vietoje per pirmą G.Žibėno sezoną, bet per antrąjį jau nukeliavo ant aukso scenos, pernai finale nugalėję Panevėžio „Lietkabelį“ ir laimėję pirmą čempionų titulą nuo 2010 metų.
Šis sezonas nebuvo stabilus Vilniaus klubui: jis finišavo Čempionų lygos antrajame etape, o Karaliaus Mindaugo taurės turnyre suklupo pusfinalyje, bet pasipildęs trimis legionieriais „Rytas“ stipriai finišavo LKL čempionate, pasiekė finalą ir netikėtai davė itin atkaklią kovą „Žalgiriui“.
Kova prasidėjo dar prieš penktąsias rungtynes Kauno gatvėse, kai abiejų komandų sirgaliai surengė efektingas eisenas ir skanduotėmis susikovė „Žalgirio“ arenoje.
Ten salės DJ turėjo paleisti muziką garsiau, kad užgožtų pirmą kartą net 2 tūkst. į Kauną atvykusių „Ryto“ aistruolių skanduotes, bet aikštėje nutildyti „Ryto“ snaiperius buvo sunkiau.
Marcusas Fosteris nuo pat mačo pradžios atrodė pasikrovęs energijos daugiau nei reikia. Jos užteko ne tik rinkti taškus (8 per pirmą kėlinį), bet ir pasirėkauti su „Žalgirio“ sirgaliais.
Nors „Ryto“ gynėjai žaidė nuostabiai, G.Žibėno vyrai turėjo didesnę bėdą – Isaiah Tayloras pradėjo žaisti gyvenimo rungtynes, per pirmąsias 13 min. surinkęs 17 taškų aštriais lyg durklas reidais pelnęs daugiau nei pusę taškų „Žalgiriui“ (33:31).
Švieslentėje vis keitėsi pirmaujančios komandos, o atmosfera kaito – benzino į ugnį šliūkštelėjo M.Fosteris antrojo kėlinio pabaigoje prisiartinęs prie „Žalgirio“ suolelio ir taip supykdęs Edgarą Ulanovą, kad įsivėlė į trumpą susistumdymą su „Žalgirio“ kapitonu.
Net ir „Žalgirio“ DJ neatlaikė įtampos, per pertrauką paleidęs itališką melodiją pagal mėgstamą „Ryto“ sirgalių skanduotę.
Tuo tarpu Elvaro Fridrikssono venomis pakilęs šaltas islandiškas kraujas atnešė 9 taškus iš eilės trečiojo kėlinio pradžioje „Rytui“, kai jis netikėtai šovė į priekį 54:46.
Nerimo kvapas jautėsi Nemuno saloje, bet Eurolygos kovų užgrūdintas „Žalgiris“ neišsigando ir su savo 13 tūkst. sirgalių parama smogė svečiams 10:0.
Kandale'o McCullumo trukteltas „Rytas“ toliau gąsdino šeimininkus ir vėl buvo sukaupęs 5 taškų persvarą trečiojo kėlinio pabaigoje.
Buvęs „Ryto“ kapitonas Arnas Butkevičius taškais vėl iškėlė „Žalgirio“ galvas aukštyn, bet LKL aukso likimas sprendėsi ketvirtajame kėlinyje.
Tada atėjo Igno Brazdeikio šlovės minutės – tris kėlinius tylėjęs žalgirietis lyg ledlaužis taranavo „Ryto“ gynybą ir stūmė „Žalgirį“ link 24-ojo LKL čempionų titulo.
Žalgiriečiai įgijo 5 taškų pranašumą, bet likus žaisti 3 minutes M.Fosteris vėl išlygino rezultatą – 84:84, o K.McCullumas tritaškiu net persvėrė (87:86) likus žaisti dvi minutes.
Tačiau tada savo Supermeno kostiumą vėl apsivilko I.Tayloras, 7 auksiniais taškais iš eilės nulėmęs Kauno komandos triumfą 97:87.
Po finalo G.Žibėnas spaudos konferencijoje užtruko tik kelias minutes.
Įprastai ilgai ir kantriai atsakinėjantis treneris šįkart pasakė jautrią ir aiškią savo kalbą, o po jos išėjo nelaukęs klausimų.
„Noriu pasveikinti kiekvieną „Žalgirio“ narį, jie tikrai verti titulo. Pasveikinau trenerį Kazį Maksvytį ir palinkėjau jam tokio sėkmingo sezono ir galbūt dar didesnės sėkmės su Lietuvos rinktine (G.Žibėnas yra K.Maksvyčio asistentas) pasaulio čempionate, - kalbėjo G.Žibėnas. - Kalbant apie mus – finalo serijoje parodėme čempionišką charakterį, titulą gynėme iki paskutinės minutės. Buvo tik vienas ar du taškai skirtumas, kai Kendale'as (McCullumas) prametė iš trijų taškų zonos.
Ko trūko finale? Visas finalas parodė, kad trūko namų pranašumo. Po trečiųjų rungtynių galvojau, kad mums trūksta lyderystės, bet po ketvirtojo mačo atsiėmiau savo žodžius ir numečiau toli į šiukšlių dėžę. Šioje serijoje mums labiausiai trūko namų pranašumo.
Kaip vertinsiu sezoną? Labai trumpai: tai buvo stiprus ir įsimintinas sezonas, galiu greitai per jį perbėgti: pradėjome penkiais pralaimėjimais iš eilės, o spalio mėnesį surengėme ilgą pokalbį su klubo vadovais ir gavau labai stiprų palaikymą. Po penkių pralaimėjimų nuvažiavome žaisti su „Wolves“ ir laimėjome, laimėjome ir prieš „Peristeri“, o paskui ir prieš „Žalgirį“.
Kita duobė buvo keturi pralaimėjimai, įskaitant dvi nesėkmės KMT turnyre, pralaimėjome namie Utenos komandai, o tada stipriai pralaimėjome ir Bonos klubui. Kitos rungtynės buvo išvykoje su „Žalgiriu“, mes važiavome į Kauną be Jarvio Williamso ir kelių traumuotų žaidėjų. Bet tada prieš išvyką mūsų autobusą pasitiko „B tribūnos“ sirgaliai. Tuo metu mums buvo labai sunku, bet mus vėl palaikė.
Klausite, kokių žaidėjų ieškosite kitam sezonui? Tokių, kurie turėtų kovotojų mentalitetą. Nežiūrėtų statistikos, ne pavardžių, o tokių, kurie turi charakterį, kokį turi ir šio sezono mūsų žaidėjai.
Dienos pabaigoje galiu pasakyti, kad šis sezonas buvo ilgas, varginantis, esu išsekęs, bet „Žalgirio“ areną palieku iškelta galva.
Su visa pagarba jūsų darbui, kiekvienam žurnalistui, viską pasakiau ir geros jums vasaros.“
