„Neptūno“ laivas į pirmąjį mažojo finalo susitikimą plaukė kaip į rūką. Išlindęs iš smogo, kurį sudarė netikėti „Lietuvos ryto“ taktiniai sprendimai, tas laivas tėškėsi į uolą.
„Lietuvos rytas“ iš pasalų kirto „Neptūnui“ kablį iš apačios 79:60 ir serijoje iki 3 pergalių įsiveržė į priekį 1-0.
D.Adomaitis galėjo numatyti beprotiškus penketus, bet žaidimui prieš tokį penketuką kaip Normantas-Kisielius-Jomantas-Jucikas-Gudaitis nepasiruoši niekaip.
R.Kurtinaitis Lietuvos rinktinės treneriui pametėjo ir daugiau siurprizų, o galop „Lietuvos ryto“ mašiną užkūrė kovingumas, kurį įvertino ir publika. Ir kokio seniai nematėme „Lietuvos ryto“ stovykloje.
Mano darbas per trumpą laiką surasti tuos žaidėjus, su kuriais būtų galima eiti į šitą karą. Šios dienos rungtynės parodė, kad su kai kuriais negaliu eiti.
„Sąžiningai, sunku suprasti. Prieš kiekvieną susirinkimą kalbėjome apie vieną ir tą patį – nusiteikimą. Kad jie, „Lietuvos rytas“, po tokio sukrėtimo išeis labai agresyvūs, žiauriai motyvuoti.
Man, kaip treneriui, reikia prisiimti atsakomybę dėl nuteikimo. Bet man sunkiai suvokiama, kaip galima kartais... Kai „Lietuvos rytas“ pelno 14 taškų neatsitvėrus nuo krepšio. Man nesuvokiama, kai kovoji dėl medalio ir nesugebi to padaryti, – spaudos konferencijoje pakeltu tonu kalbėjo D.Adomaitis. – Bandėme prognozuoti varžovų penketus. Kai kurie dalykai pasiteisino, kai kurių jie nenaudojo. Taip, starto penketas gal nustebino, bet čia neturėjome problemų.
Ne su tuo turėjome problemų, o su individualiu savo žaidimu gynyboje ir puolime.
Mano, kaip trenerio darbas, per tą trumpą laiką surasti tuos žaidėjus, su kuriais būtų galima eiti į šitą karą. Šios dienos rungtynės parodė, kad su kai kuriais negaliu eiti.“
Artūras Jomantas sėdėdamas ant suolo juokėsi ir davė Rimui Kurtinaičiui penkis – viskas ėjosi kaip iš pypkės.
Pernai stebėti mažojo finalo „Lietuvos ryto“ arenoje nesusirinko nė tūkstantis žiūrovų. Bet kitaip nei seriją boikotavusi „B tribūna“, likusi dalis sostinės komandos gerbėjų sunkiu metu susivienijo palaikyti juodai-baltai-raudonus – susirinko 1570 žmonių.
„Šiandien daugeliui buvo įdomu, kaip iš viso atrodysime. Atvirai, pats laukiau šių rungtynių labiausiai per tris mėnesius, nes man pačiam buvo įdomu. Džiaugiuosi, kad nutiko taip, kaip tikėjomės.
Atvirai, pats laukiau šių rungtynių labiausiai per tris mėnesius.
Mums reikalingi sirgaliai ne tada, kai mums gerai, bet kai blogai. Kad tas palaikymas pagerintų žaidimą. Ačiū tiems, kas atėjo, – dėkojo R.Kurtinaitis, mačo pabaigoje iš A.Jomanto pačiupęs rankšluostį ir nusišluostęs nuo kaktos išprakaituotą pergalę. – Džiaugiuosi įdėtu darbu. Matėme visai kitą energiją, pastangas. Nepaisant vaikiškų klaidų, jas kompensavome savo energija ir pastangomis. Galiu tik padėkoti vyrams už tokį darbą. Tai buvo tai, ką nori matyti treneris.“
Sirgaliai neprarado tikėjimo pergalingu sezono finišu kritinėje situacijoje, kai prieš bronzinę seriją neteko 4 komandos draugų.
Artūras Gudaitis kaip tankas laužė tvirtas „Neptūno“ gynybines užtvaras 17-a taškų ir 13-a atkovotų kamuolių. Jimmy Baronas per rankas svaidė neuždengiamus tolimus metimus ir siuntė 25 taškų (6/10 trit.) linkėjimą pajūrio gyventojams.
„Kalbėjome su treneriais, kad pusfinalyje Gudaitis buvo gal momentais lėtokas, ypač ginantis du prieš du.
Bet šiandien jis įrodė, kad gali. Labai džiaugiuosi jo energija, pastangomis ir gynyba.
Bet nenorėčiau kažko išskirti. Norėčiau išskirti bendrą komandos pagerėjusį klimatą. Atsidavimą, kurį matėme aikštėje. Tai ne tik mano žodžiai. Jautėme tai ir iš sirgalių pusės – krepšinis buvo gyvesnis, sirgaliai linksmesni. Tai nebuvo kažkas surežisuoto.
Aš manau, kad profesionalus sportas ir savo pinigais, ir įdomumu jau visai kitame lygyje nei praėjusiame amžiuje. Sportininkai dabar privalo elgtis profesionaliai. Mes netoleruojame vietinių žaidėjų režimo pažeidimų. Žinome daug žaidėjų, kurie turėjo būti geri, bet dėl tam tikro laisvalaikio praleidimo jais netapo.
Bet kai turime legionierius, kurie taip elgiasi... Visi žinome, apie ką kalbame. Šita disciplina, manau, reikalinga, kad žaistume krepšinį.
Dabar viskas vyko disciplinuotai. Neįmetėme lengvų metimų, bet praktiškai viskas buvo kontroliuojama. Žinojome, kada žaisti greitai, kada lėtai. Kaip kontroliuoti. Tai davė savo vaisius. Visiems, kurie pasirodė, neturiu nė mažiausio priekaišto.
Tai dar nereiškia, kad nuėjome didelį kelią. Nereiškia, kad bus tas pats vaizdas. Bet tikiuosi, kad žaisime krepšinį.“
D.Adomaitis: „Jeigu jūs galvojate, kad bus kažkiek lengviau, tai galiu pasakyti, kad bus sunkiau.“
310 kilometrų į Klaipėdą „Neptūno“ autobuse Dainius Adomaitis riedės turėdamas daug apmąstymų.
Treneris nusiramins, nes jis supranta, kad tai – serija iki trijų pergalių. Tos ramybės paieškos prasidėjo iškart po rungtynių, kai išėjusio iš tvankios rūbinės „Neptūno“ stratego ant parketo laukė dukrelė, kurią tėtis iškart užsikėlė ant rankų.
„Jeigu jūs galvojate, kad bus kažkiek lengviau, tai galiu pasakyti, kad bus sunkiau, – įspėjo D.Adomaitis. – Faktas, kad Vilniaus komanda su kai kuriais žaidėjais mums būtų palankesnė.
O dabar išėjo į aikštę lietuviai, kurie yra motyvuoti, nori žaisti ir žino, kaip žaisti krepšinį. Prieš kiekvieną video peržiūrą ir treniruotę kartojau tą patį. Bet turbūt pro vieną ausį įėjo ir pro kitą išėjo. Bandysime užkimšti tą vieną ausį.“
