Bet nesupraskite klaidingai. Tas pats Jonas Valančiūnas stumdėsi po krepšiu visai nejuokaudamas. Jis gerokai pridusęs ėjo atsarginių suolo link trečiojo kėlinio pabaigoje, kai jau buvo sugrūdęs į ispanų krepšį 17 taškų. Tai pareikalavo labai daug jėgų.
Tas pats Valančiūnas pataikė labai svarbų metimą iš vidutinio nuotolio, kai lietuviai likus pusantros minutės dar pirmavo 75:71.
Kitas Jonas – Mačiulis, kritinėje lietuvių atakoje ramiu veidu smeigė į ispanų krepšį tritaškį, kuris būtų atnešęs pergalę (78:77), jei ne tie ilgi Pau Gasolio pirštai paskutinėje ispanų atakoje.
Ispanai parodė, kodėl yra Europos čempionai.
„Ačiū Vilniui už tokią atmosferą. Buvo tikrai super. Gaila, tik kad nepavyko padovanoti pergalės. Bet... Ką ir kalbėjome rūbinėje, žaidžiant su tokiu varžovu pagrindinis dalykas yra drausmė. Turime žaisti labai drausmingai abejose aikštės pusėse. Pirmoje pusėje drausmė buvo aukščiausiame lygyje. 1 klaida per 20 minučių yra super rezultatas. Bet trečiame kėlinyje atidavėme iniciatyvą ir padarėme klaidų. Suklydome 5 kartus – to mes nenorime. Tai buvo bėda puolime. O gynyboje nebebuvo drausmės“, – rungtynes apibendrino D.Adomaitis.
– Kaip įvertintumėte pasirengimo ciklą?
– Labai sunku.... Būtų galima įvertinti, jei Lukas būtų buvęs su mumis. Bet treniruotėse turėjome perstumdyti pozicijas, keičiasi rotacijos.
Vėl, toks... Nesinori sakyti, kad tai bus ieškojimas, bet truputį ieškojimas čempionato eigoje. Mes, treneriai ir žaidėjai, turime tam labai gerai prisitaikyti ir įgyvendinti dalykus, kuriuos norime.
Šiandien buvo žymiai daugiau gerų momentų. Laikėmės drausmės.
– Lekavičiaus vietą aikštėje šiandien užėmė Marius Grigonis, kodėl nepakėlėte nuo suolo Ado Juškevičiaus?
– Ado neišleidome, nes žinome, ką jis mums gali duoti. Bandėme Marių, kad pasižiūrėtume, kaip atrodo pirmoje pozicijoje.
– Ir kaip sekėsi Grigoniui?
– Nelabai patiko. Momentais buvo gerai. Pirmoje pusėje buvo tikrai gerai: jo intensyvumas, organizavimas buvo geras. Bet po to pasipylė klaidos ne tik dėl jo kaltės, bet ir komandinės.
– Ko su Luko Lekavičiaus netektimi neteko Lietuvos rinktinė?
– Praradome dalį žaidimo puolime. Bandydavome išnaudoti jo energiją nuo suolo, žaidimo užgreitinimą. Žaidimas su mažesniu penketu su juo buvo tikrai geras. Ypač, kai jis taip gerai atrodė pastarosiose dvejose rungtynėse.
– O kokį įspūdį jums paliko didesnio penketo žaidimas: Jonas Valančiūnas su Donatu Motiejūnu prieš brolius Gasolius?
– Buvo gerų ir blogų momentų. Buvome nusprendę prisiimti rizikas. Bandėme tvarkytis su jais neleisdami kitiems žaidėjams atsidaryti. Pradžia buvo gera, nors ir Pau buvo rezultatyvus. Bet po pertraukos padarėme klaidų gynyboje.
– Tai buvo paskutinis ir rimčiausias rinktinės testas. Ar patenkintas tuo, ką pamatėte?
– Šiandien buvo žymiai daugiau gerų momentų. Laikėmės drausmės. Žaidėme bandydami atakuoti per norimas pozicijas. Tarpais tikrai gerai atrodėme.
– Ar įmanoma sustabdyti Pau Gasolį?
– Yra labai geras pasakymas. Tai Europos krepšinio žvaigždė, aukščiausio lygio profesionalas. Jis eilę metų įrodęs, kad toks yra ir jis tik tą kasmet patvirtina. Manau, kad individualiai sustabdyti jį sunku. Aišku, buvo tikrai gerų momentų. Tame kontakte vyrai tikrai gerai dirbo.
– Šiandien buvo situacijų, kai žiūrėjome, kas lemiamu metu imsis paskutinio metimo. Kas bus rinktinės lyderis kritinėmis sekundėmis?
– Skaičiavome šiandien, kad tai gali būti situacija Jonas su Mantu prieš Gasolį gynyboje. Truputį ne iki galo pavyko įgyvendinti, ką norėjome. Pasibaigė metimu, aštriu prasiveržimu, bet to ir norėjome. Turėsime ir kitokias situacijas.
