A.Saboniui antrus metus teko žengti į sceną iškart su dviem užduotimis.
Kaip ir pernai, jis perėmė geriausiam Lietuvos krepšininkui skirtą prizą, kuris antrus metus atiteko Domantui Saboniui – NBA klube „Indiana Pacers“ rungtyniaujančiam sūnui, surinkusiam daugiau balsų už artimiausius pretendentus – Joną Valančiūną ir Marių Grigonį.
„Jis tiek kalba, kiek ir aš“, – D.Saboniui dėl žaidimo NBA neatvykus į renginį scenoje šyptelėjo A.Sabonis, o renginio vedėjas Mindaugas Stasiulis pasitikslino: kai rašote žinutę Domantui, siunčiate ją tuščią?
„Parašau klaustuką“, – juokavo A.Sabonis.
„O gaunate – šauktuką“, – tęsė M.Stasiulis.
Lietuvos krepšinio federacijos renginyje antradienio vakarą A.Sabonis viršijo savo žodžių limitą, nes sakė ir sveikinimo bei padėkos kalbą, Kauno „Žalgirio“ arenos salėje pasveikinęs porą šimtų krepšinio žmonių.
Po oficialios dalies jis stabtelėjo prie mikrofonų, kad įvertintų 2019 metus ir pažvelgtų į 2020-uosius.
– Arvydai, kokie jums buvo šie metai?
– Patys žinote ir matote. Ne tiek, kiek tikėjomės, nes visada tikimės kuo daugiau pergalių ir laimėjimų. Šiemet kitaip. Merginos tai padarė, o vaikinams ne visur pasisekė.
Lietuvos rinktinė, manau, kad yra savo vietoje, nes neprarado galimybių kovoti dėl olimpinio kelialapio. Pusė velnio.
– Metų rinktine pripažinta merginų (iki 16 metų) komanda. Kiek smagu už ją, nes įprastai merginos retai džiaugdavosi sėkme, o šįkart vaikinų rinktinės liko be apdovanojimų?
– Matai, visko būna. Ką reiškia komanda! Aišku, ji turėjo lyderę – dar jaunesnę (Justę Jocytę). Niekas nekaltas, kad ji Lietuvoje gimė. Reikia tik džiaugtis, linkėti sveikatos ir sėkmės.
– Kokie tikslai kitais metais?
– Kaip galvojate, kokie tikslai gali būti? Tikslai yra pranešti. 1-8 vietos jaunimui, o mums (Lietuvos rinktinei) patekti į olimpines žaidynes.
Moterys kausis dėl (patekimo) Europos čempionato. Vasarį rinktinei prasideda langai į Europos pirmenybes – laukia dvejos rungtynės (su Belgija ir Čekija) – reikia laimėti, kad būtų ramu.
Jaunimui linkiu, kad laimėtų tų medalių, jums ramiau būtų. Jūs gi irgi žmonės, norite pailsėti, tiek darbo jums.
– Kiek reikšminga ši apdovanojimų ceremonija?
– O jums kaip atrodo? Štai žaidėjos mama sakė, kad laiminga, kai vaikas gauna apdovanojimus, dukrą pamato interneto televizijoje ir jūs kažką parašysite.
Manau, kad tai duoda stimulo. Aišku, kažkam gali nuvažiuoti stogas, visko būna.
Bet tai ir pavyzdys kitiems, postūmis stipriau dirbti, kad pasiektų dar daugiau.
– Jūs atsiėmėte apdovanojimą už Domantą. Kiek jis turi laiko sekti įvykius Lietuvoje?
– Kiekvienam tėvui malonu, kai vaikas gauna apdovanojimą vieną ar kitą. Malonu, kai įmeta taškų daugiau ar mažiau. Man taip pat.
Jis pats, nemanau, kad turi daug laisvo laiko, pats ten esu buvęs. Aišku, būna savaitės, kai daugiau laiko namie, būna mažiau kelionių. Bet šiaip nėra kada.
Tačiau, manau, kad jis patenkintas. Sakiau, kad jis išrinktas tarp trijų kandidatų. Buvo atsiuntęs ir tokį klausimą: kaip čia bus?
Sakau, kad vokelis (su nugalėtojų pavarde) parodys.
Jis buvo ramus.
– Domantui tai geriausias sezonas karjeroje, daug dvigubų dublių – kaip vertinate jo žaidimą?
– Kol kas jam kiekvienas sezonas geriausias, nes vis eina po truputį aukštyn.
Praėjusią naktį žiūrėjau, gaila, kad pražangų pridarė, būtų gal trigubą dublį pasiekęs.
Būtų tėvui irgi faina.
– Gal netrukus tai įvyks?
– Bus matyti. Ką aš žinau. Ir jis, ir aš laukiame, kad pradės žaisti Victoras Oladipo – tada reikės susistyguoti ir pažiūrėsime, kur jie („Indiana Pacers“) atsidurs.
– Kiti metai jums bus paskutiniai krepšinio federacijos prezidento poste – ką per juos dar norite nuveikti?
– Bus paskutiniai, tai lemia įstatai.
Kažko išskirtinio nėra ką padaryti. Kas užsibrėžta, – daroma. Ne dėl mūsų kaltės viskas taip užsitęsė su Krepšinio namais, kurie jums gal nelabai patinka. Deja, jie statomi. Tikėkimės, kad pastatys.
– Kokioje jie stadijoje?
– Nuvažiuokite ir pasižiūrėkite. Yra tiesioginis (vaizdas), viską rodo. Aš irgi ten nevažiuoju kiekvieną dieną, aš ne statybininkas. Pasižiūriu į stogą, jau iškėlė vainiką, reiškia, kad eina į pabaigą.
– Ar dabar matote, kas galėtų tapti jūsų įpėdiniu federacijos prezidento poste?
– Tai jau jūsų problemos. Aš jau, kaip sakant, laukiu olimpiados – duok Dieve, ten išeiti (patekti). Ir buvo malonu su jumis padirbėti.
