Balsai pasiskirstė taip: iš 148 LKF narių 84 balsavo už M.Balčiūną, 63 – už R.Javtoką. Vienas biuletenis buvo sugadintas.
R.Javtokas LKF rinkimuose dalyvavo ir 2021 metais, tačiau tuomet surinko 28 balsus ir nusileido Vydui Gedvilui (77 balsai) bei Ramūnui Butautui (31 balsas).
„Randu paaiškinimą. Nori žmonės to paties, kas yra dabar, nenori pokyčių. Galiu palinkėti tik sėkmės“, – po rinkimų sakė R.Javtokas.
Į LKF prezidento rinkimus R.Javtokas įšoko paskutinėmis minutėmis bei krepšinio labui dirbti sugrįžo po Lietuvos krepšinio rinktinės fiasko Puerto Rike. Iki tol buvęs atletas sukosi baldų versle.
„Ganėtinai per vėlai, – interviu metu pripažino R.Javtokas, paklaustas apie savo prisijungimą į kovą dėl LKF prezidento posto. – Buvau apimtas pykčio, buvo motyvacija, kuomet mane palaikė visi žmonės. Atėjau per vėlai, tokiems dalykams reikia ruoštis metus, pusę metų. Bandėme per mėnesį ir manau, kad gavome visai neblogą rezultatą, džiaugiuosi, kad jį spėjome pasiekti.“
R.Javtokas žengė į rinkimus su ambicinga komanda. Generaliniu sekretoriumi turėjo tapti Justas Kalinauskas, direktoriumi – Julius Sarapinas. Buvusį krepšininką rėmė tokie garsūs žmonės, kaip Arvydas Sabonis, Šarūnas Marčiulionis, Šarūnas Jasikevičius, Jonas Kazlauskas, Jonas Valančiūnas, Paulius Motiejūnas, Jurgita Štreimikytė ir kiti.
„Dabar jau nebe mano reikalas (kaip suvienyti krepšinio bendruomenę – red. past.), – sakė R.Javtokas. – Turėjome daug idėjų, daug minčių, buvau sutelkęs labai stiprią komandą, kuri galėjo prisidėti. Pasirodo, kad šiai dienai bendruomenei jos nereikia. Ką daugiau galiu pridėti?“
LKF prezidento rinkimų metu buvo pasirinkta balsuoti slaptai. Pasak R.Javtoko, jis norėjo atviro balsavimo ir reiškė apmaudą dėl viešai bijančių balsuoti rinkėjų.
„Nenoriu spekuliuoti. Jeigu mokykla arba klubas viešai bijo išreikšti savo nuomonę, tai apie ką mes kalbame? Kokia federacija? Sulaukus priešingo balsavimo, mano tikslas per ketverius metus įrodyti, kad jie suklydo. Šiandien mūsų požiūris kitoks“, – sakė ilgametis rinktinės kapitonas.
– Ar norėtumėte prisijungti prie Mindaugo Balčiūno komandos?
– Ne. Manau, kad tiek aš, tiek mano komanda – turime skirtingus požiūrius, skirtingas mintis. Linkiu sėkmės ir tikiu, kad federacija rytoj neišnyks, atliks savo pareigas. Tikiuosi, kad balsavimas, tos visos peripetijos, sujudins visus iš pagrindų.
– Kaip dabar bandysite likti prie krepšinio?
– Nenoriu šia tema net kalbėti. Noriu važiuoti namo.
– Sprendžiant iš rezultatų, ar visi, kurie pažadėjo balsą, laikėsi to pažado?
– Ne, ne visi. Pagal skaičiavimą turėjome turėti daugumą. Netgi balsavimas šiandien parodo, kad bijoti išreikšti savo balsą, bijoti užsitraukti federacijos nepalankumą, visos lygos, išskyrus LKL, išreiškė palaikymą Balčiūnui, kai nėra net diskutuojama. Tokia yra mūsų federacija. Tikiuosi, kad jie susikaups ir pradės dirbti geriau.
– Kaip galėtumėte įvertinti savo įdirbį šiuose rinkimuose?
– Ganėtinai per vėlai. Buvau apimtas pykčio, buvo motyvacija, kuomet mane palaikė visi žmonės. Atėjau per vėlai, tokiems dalykams reikia ruoštis metus, pusę metų. Bandėme per mėnesį ir manau, kad gavome visai neblogą rezultatą, džiaugiuosi, kad jį spėjome pasiekti.
– Žiūrint į Mindaugo Balčiūno tapimą LKF prezidentu, kaip manote, ar Lietuvos krepšinis yra gerose rankose?
– Daug kur kalbėjau ir pasakiau, kad galima padaryti daug geriau, tą norėjau ir ne nuo sofos pasakyti, o ateiti ir savo žodžius paversti darbais. Šiandien dienai bendruomenė pasirinko Mindaugą. Jie juo pasitiki labiau.
– Mindaugo Balčiūno retorikoje ne kartą nuskambėjo frazės „užsakyti straipsniai“. Kaip tai vertinate?
– Kaip ir pačios federacijos darbą. Jeigu pas mus lyginami devyniasdešimtieji su dabartimi... Nežinau, aš neturiu komentarų. Užsakyti straipsniai, mano nesugebėjimas vadyboje, išmestas iš „Žalgirio“ – daug tokių galima įžiūrėti pozicijų, kurios reiškė man priekaištus.
– Žvelgiant į atliktus įvairius tyrimus Mindaugo Balčiūno adresu, ar įžvelgiate grėsmę Lietuvos krepšiniui, kai šis žmogus stojo į prezidento postą?
– Tai (jo veikla) yra viešų ir privačių interesų painiojimas su tuo IBU. Apsilankiau ne pas vieną narį ir mačiau, kaip jie su tuo pačiu Lietuvos sporto universitetu išsiskyrė, kaip ta programa visa atsirado IBU... Čia yra žmogiškosios etiketo savybės ar čia yra kažkokie nusikaltimai? Jeigu niekas netiria, vadinasi, nėra ir čia ne man spręsti.
– Daug metų atidavėte Lietuvos rinktinei. Kaip manote, ar rinkimų rezultatai gali turėti įtakos žaidėjų atsisakymui ir neatvykimui į Lietuvos rinktinę?
– Nenoriu spekuliuoti, nenorėčiau, kad tai įvyktų. Nėra, kad mano draugai neateis todėl, nes manęs neišrinko. Čia yra krepšinis, reikia vienyti, o ne skaldyti. Kaip man visos lygos atsistoja ir pasakoja, kaip jos klesti, o pravažiavus mažesnes savivaldybes tu supranti, kiek yra tų problemų. Keista įvardinti, kad visur žydi gėlės ir saulė šviečia.
– Ar bandytumėte trečią kartą siekti LKF prezidento posto ir ką darytumėte kitaip?
– Nieko nedaryčiau kitaip. Žmonės arba turi visiškai nusivilti, arba visuomenė pasikeisti. Įsisenėjusi metodika, kuri rinkimuose ir krepšinio mokyklose veikia, niekas nenori keistis, galbūt nenori dirbti, nenori pokyčių, nepatogumų ir pasirenka patogesnį kelią.
– Būtumėte palaikęs viešo balsavimo idėją?
– Žinoma. Tik tai.
– Ar rezultatas būtų kitoks?
– Nenoriu spekuliuoti. Jeigu mokykla arba klubas viešai bijo išreikšti savo nuomonę, tai apie ką mes kalbame? Kokia federacija? Sulaukus priešingo balsavimo, mano tikslas per ketverius metus įrodyti, kad jie suklydo. Šiandien mūsų požiūris kitoks.
– Ką ketinate veikti toliau? Tęsti verslą ar likti sporte?
– Olimpinio komiteto rinkimai, o vėliau – Seimo. Juokauju. Nežinau, tiesiog važiuoju namo pas šeimyną, į mišką, noriu prasivalyti smegenis. Buvo sunkus laikotarpis.
