Sausakimšoje „Jeep“ arenoje Vilniuje vykusiame B grupės mače finalinis rungtynių švilpukas skelbė lietuvių nesėkmę – 75:83 (17:20, 23:20, 11:22, 24:21), bet Rimanto Grigo auklėtinės sulaukė pelnytų plojimų.
„Gaila. Tikrai tikėjome, kad galime laimėti. Matėme, kiek žmonių tuo irgi tikėjo, atėjo mūsų palaikyti. Nusivylimas yra, bet bandau būti realiste. Jeigu galime lygiai kautis su viena iš stipriausių pasaulio komandų, reiškia, galime kautis su bet kuo“, – viltingai teigė Gintarė Petronytė.
„Puikiai suprantame, kad net ir pergalės atveju pagrindinis mūsų varžovas vis tiek būtų Ukraina sekmadienį. Tai bus žūtbūtinis mūšis. Aštuonerius metus nedalyvaujame Europos čempionate, esame alkanos ir turime sužaisti tas rungtynes kaip paskutines gyvenime“, – pridūrė rinktinės kapitonė, ketvirtadienį peržengusi ir istorinę ribą.
17 taškų pelniusi ir 10 kamuolių sugriebusi vidurio puolėja tapo antra rezultatyviausia visų laikų Lietuvos rinktinės krepšininke, aplenkusi trenerių štabe dabar dirbančią Sandrą Linkevičienę (1782 tšk.).
33-ejų G.Petronytės sąskaitoje – 1794 taškai, o daugiau nacionalinėje komandoje yra pelniusi tik Jurgita Štreimikytė-Virbickienė – 2101 tašką.
„Rungtynėse apie tai tikrai nemąsčiau (juokiasi). Žinojau, kad laukia toks įvykis ir treniruotėje su trenere Sandra pajuokavome, kad mūsų draugystei bus galas, bet dabar koncentracija tikrai buvo visai kitur“, – kalbėjo rinktinės lyderė.
Apylygė kova su penkiuose pastaruosiuose Europos čempionatų finaluose žaidusiomis prancūzėmis lietuves įkvėpė tikėjimui, kad sekmadienį Rygoje pavyks nugalėti Ukrainą (3-2) ir po aštuonerių metų pertraukos sugrįžti į Europos čempionatą.
„Sunku kalbėti po pralaimėjimo, bet prisiminkime, kaip prieš metus mes žaidėme su tomis pačiomis prancūzėmis. Tada padarėme 30 klaidų, pralaimėjome 30 taškų (56:83, – past.). Dabar tikrai esame keliais laipteliais aukščiau. Reikia tuo pasidžiaugti, pamiršti šį pralaimėjimą ir padaryti viską, kad laimėtume sekmadienį prieš Ukrainą. Beprotiškai norime tos pergalės“, – ryžtingai kalbėjo G.Petronytė.
„Spaudimą jaus abi rinktinės. Nebus lengva ir mums, ir joms. Jos norės atsirevanšuoti, nes čia mums pralošė daug (81:62, – past.). Manau, kad rungtynės akiai gal ir nebus gražios, kaip dažniausiai būna tokios svarbos rungtynėse, bet eisime kaip į karą“, – pridūrė kapitonė.
Ketvirtadienį Vilniuje prancūzės iš karto veržėsi į priekį (7:13), bet nuo suolo pakilusi jaunoji Justė Jocytė susuko tobulą pikenrolą su G.Petronyte ir šeimininkės išsijudino.
Kamilė Nacickaitė įskraidino tritaškį ir lietuvaitės gerokai kilstelėjo triukšmo lygį „Jeep“ arenoje (14:13). Jis dar labiau pakilo, kai po lygios pirmosios pusės (40:40), antrąją geriau pradėjo šeimininkės (46:42).
Varžovų strategas Jeanas Aime‘as Toupane‘as paprašė greitos minutės pertraukėlės ir vaizdas aikštelėje pasikeitė. Lietuvių puolimas visiškai nutilo beveik šešioms minutėms, o prancūzės spurtavo 0-14.
Atrodė, kad viešnios jau kontroliuoja susitikimą (48:60), bet mūsiškės grįžo į kovą. Toną pakėlęs Rimantas Grigas ragino savo auklėtines, K.Nacickaitė rinko taškus ir provokavo pražangas, kol švieslentėje rezultatas dar sykį apsivertė (63:62).
Deja, prancūzės turėjo savo gelbėtoją. Marine Johannes net lanko neliečiančiais metimais plėšė „Jeep“ arenos tinklelį arba sėkmingai nusimesdavo kamuolį, pajutusi dvigubą lietuvių gynybą, ir prancūzės išgyveno.
„Noriu pasveikinti varžoves. Rungtynės buvo sunkios. Tikėjome pergale, galvojome, kad galime jas įveikti, ruošėmės tam. Įkritome į duobelę... Iš vienos išlipome, iš kitos jau ne. Nesportinė pražanga pabaigoje joms davė 5 taškus. Mums tai buvo didelis smūgis“, – atsiduso rinktinę treniruojantis R.Grigas.
„Esu tikrai patenkintas mergaitėmis. Jos stengėsi, dirbo. Gal ne viskas pavyko. Pasiruošimas irgi buvo sudėtingas, trumpas. Mergaitės atvažiuoja iš savo klubų, žaidžia visai kitomis filosofijomis, bet yra kaip yra“, – tęsė rinktinės strategas, atskleidęs, kad turėjo tausoti ir jaunąją J.Jocytę, kuri dar prieš dvi dienas kentė 39,4 temperatūrą.
„Nekalbu, ar buvo ten nesportinė pražanga, ar nebuvo – tai jau teisėjų sąžinės dalykas. Kaip ir tos kelios pražangos pabaigoje. Iš keturių atakų Gintarė gal vieną pati prametė, kur nebuvo pražangos. Visi kiti metimai buvo su kontaktu... Teisėjai pagailėjo paprasčiausiai. Gal jie matė kitaip?“ – svarstė R.Grigas.
Atrankoje į Europos čempionatą Lietuvos krepšininkių likimas dabar nėra vien tik jų rankose. Būtina ne tik nugalėti Ukrainą ir taip užimti antrą vietą grupėje, bet tai padaryti ir kuo didesniu skirtumu, nes į Europos čempionatą pateks tik grupių nugalėtojos ir keturios iš dešimties geriausių antrąsias vietas užėmusių komandų.
„Nesigilinu. Mums reikia pergalės, o tuomet žiūrėsime, – prisipažino R.Grigas. – Žinote, gyvenime daug kur logikos nėra.“
„Žinome, kad gali nepakakti ir pergalės. Visų pirma sieksime jos, o tuomet jau skaičiuosime. Varžovas laukia rimtas. Su labai ryškiu lyderiu Alina Iagupova, kuri aikštelėje daro viską.
Dabar visos mūsų mintys, kaip ją sustabdyti ir neleisti kitoms mesti, nes Ukraina mėgsta žaisti greitai. Bėgti ir mesti tritaškius. Jos visos yra metančios. Mums reikia kontroliuoti kamuolį ir gynyboje, ir puolime. Poziciniame krepšinyje taip gerai jos nesužais“, – pabrėžė R.Grigas.
1997-ųjų Europos karalienės lietuvės į žemyno pirmenybes nebepatenka nuo 2015-ųjų, nors tose pirmenybėse dar žaidė ketvirtfinalyje.
