Trečiadienį Kelno arenoje susitinka dvi panašaus dydžio pagal gyventojų skaičių valstybių komandos, nors jų pasiekimai krepšinio aikštėse labai skiriasi.
Lietuvos krepšininkai devynis kartus yra lipę ant svarbiausių krepšinio pirmenybių garbės pakylų nuo Nepriklausomybės atkūrimo, o porą metų vėliau nuo Jugoslavijos atsiskyrusių Bosnijos ir Hercegovinos krepšininkų aukščiausia vieta iki šiol buvo aštuntoji 1993 metų Europos čempionate.
Bosniai niekada nežaidė olimpinėse žaidynėse ir pasaulio pirmenybėse, o pastarąsias Europos pirmenybes 2017 metais praleido, neįveikę atrankos barjero.
Tačiau karo randų paženklintoje šalyje netrūksta krepšinio žvaigždžių ir žaidėjų, kurie yra rungtyniavę Lietuvoje, įskaitant ir dabartinės bosnių komandos puolėją.
M.Teletovičius – žvaigždė, išgąsdinusi Lietuvą
Tuzloje, kurioje šių metų pradžioje pasaulio čempionato atrankos rungtynes žaidė Lietuvos rinktinė, gimė Mirza Delibašičius, tapęs olimpiniu čempionu 1980 m. su Jugoslavijos rinktine. Be to, jis ir iki šiol laikomas vienu geriausių visų laikų Europos snaiperių.
Lietuvos rinktinei labiau įstrigęs yra Mirza Teletovičius – 31 tašku prisidėjęs prie bosnių pergalės prieš Lietuvą 2013 metais Europos čempionate, kai paskutinėse grupės rungtynėse Jono Kazlausko vyrų likimas buvo pakibęs ant plauko.
Tada Lietuvos komanda galėjo pralaimėti ne daugiau 9 taškais, bet likus žaisti keturias minutes buvo atsilikę net 16 – Linas Kleiza išgelbėjo nuo fiasko, o 6 taškais pralaimėję lietuviai iškopė į atkrintamąsias varžybas, kuriose užsikūrė ir galiausiai nužygiavo iki sidabro.
Tame mače paskutinį tritaškį prametęs M.Teletovičius yra garsiausias visų laikų bosnių žaidėjas, dar būdamas vaikas savo akimis regėjęs tikrąjį karo su serbais veidą.
„Aš buvau septynerių metų, kai karas prasidėjo. Pirmiausia, pradedi matyti, kad nebėra maisto, tada pradeda kristi granatos, visas miestas paklaikęs, girdi, kaip žmonės šaukia.
Kasdien tavo tėvai ateina ir sako: „Mūsų kaimynas žuvo, mūsų giminaitis žuvo.“ Visada kažkas žūdavo. Vieną dieną paklausiau mamos: „Ar dar liko gyvų? – yra pasakojęs M.Teletovičius, pats augęs Mostare, 18 mėnesių kentėjusiame karinę apgultį. – Tai buvo labai labai žiauru mums. Tai liko prisiminimuose. Visi mano draugai ir aš žaisdavome krepšinį, o tada išgirsdavome sirenas, kad pradeda kristi granatos, o mes tiesiog bėgdavome į namus slėptis. Jei turiu mirti, aš mirsiu. Bet dėl krepšinio padarysiu viską.“
Bosnių desantas Vilniuje
Bosnijos karas 1992–1995 metais kovojant su serbais dėl Nepriklausomybės byrant Jugoslavijai buvo skausmingas. 1995 metų gegužės 25 dieną serbų armijos artilerijos ataka pražudė 71 žmogų, o dar 240 buvo sužeista. Tragedija iki šiol žinoma kaip „Tuzlos žudynės“.
Bosnijos karas, nusinešęs iš viso apie 150 tūkst. gyvybių, paskatino palikti šalį kuo greičiau šimtus tūkstančių žmonių, tarp jų ir įvairiausio lygio atletus.
Vedranas Bosničius buvo vienas ankstyvųjų Vilniaus „Ryto“ (tuomet – „Lietuvos ryto“) legionierių 2001–2002 m. sezoną, o 2018–2022 metais treniravo Bosnijos ir Hercegovinos rinktinę, kol birželį pasitraukė, pareiškęs, jog federacija nevykdo kontrakto įsipareigojimų ir rasti bendrą kalbą tampa vis sunkiau.
Ryškesnius pėdsakus Vilniaus „Ryte“ paliko kiti bosniai – Haris Mujezinovičius ir Kenanas Bajramovičius, o Kauno „Žalgiris“ savo laiku solidžiai uždirbo į Madrido „Real“ pardavęs kitą bosnių aukštaūgį Mirzą Begičių.
Ryškiausia tų laikų žvaigždė M.Teletovičius po poros Ispanijos čempionų titulų su Vitorijos „Baskonia“ persikėlė į NBA, kur žaidė šešerius metus, nors pats galiausiai krepšinį stipriausioje pasaulio lygoje pavadino „labai nuobodžiu“.
Beje, 2021 metų pabaigoje M.Teletovičius atnaujino karjerą, po trejų metų be profesionalaus krepšinio pasirodęs antrosios lygos varžybose ir pusiau juokais pareiškęs, kad treneris V.Bosničius būtų pasirengęs jį įtraukti į kandidatų sąrašus.
Dar žaidžiant rinktinėje M.Teletovočius buvo patekęs į keistą konfliktą su ryškiausia šių laikų savo šalies žvaigžde Džananu Musa.
Jaunimo rinktinėse įspūdinga statistika, vertusia jį lyginti su Luka Doničiumi, pasižymėjęs Dž.Musa įsivėlė į susistumdymą su Rusijos rinktinės krepšininkais.
M.Teletovičius paauklėjo pražangą kažkiek imitavusį jauną tėvynainį taip griežtai, kad grįžęs prie atsarginių suolo Dž.Musa pravirko.
Po rungtynių M.Teletovičius atsiprašė viešai visų dėl konflikto Bosnijos ir Herzegovinos rinktinėje, o praėjus keleriems metams Dž.Musa tapo aiškiu nacionalinės komandos atakų lyderiu.
